pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

"Provincijos mėsa" Gižuose: Atsiliepimai ir verslo sėkmės istorija

Dešimtmetį prie judraus kelio Vilkaviškis-Marijampolė, ties Gižais, įsikūrusi UAB „Provincijos mėsa“, sukūrusi 40 darbo vietų, per pandemiją darbų nenutraukė ir į prastovas darbuotojų neišvarė.

Įmonės istorija ir veikla

Devintus metus gyvuojančią mėsos produktų gamybos įmonę Balninkų kaime įkūrė versli dzūkų šeima, o 27-erių marijampolietis Rokas Naujokaitis kartu su tėčiu Remigijumi bei išskirtinių kulinarinių gabumų turinčiu giminaičiu Juozuku mėsos perdirbimo įmonę išaugino Rūdos kaime (Vilkaviškio r.). Kad padėtų tėčiui, Rokas buvo išvykęs studijuoti bei semtis verslo patirties į užsienį.

Naujokaičių šeimos verslo kryptį, pasak jaunesniojo R.Naujokaičio, nulėmė tai, kad tuo metu rinkoje labai trūko natūralių gaminių. Be to, tėtis turi giminaitį, kuris skaniai ruošia kaimiškus lašinius, namines dešras, žino gerų receptų.

„Šį verslą pradėjo mano tėtis Remigijus. Jis įkūrė mažą įmonę, kurioje iš pradžių dirbo tik du žmonės. Žingsnis po žingsnio verslas augo“, - pasakojo Rokas. Jis tuo metu dar buvo mokyklos suole, bet jau domėjosi šeimos verslu, per atostogas padėdavo tėčiui.

Jiems pasisekė, kad receptūrų žinovas Juozukas dirbo nuo pirmųjų verslo įkūrimo dienų iki užtarnauto poilsio. Dar ir dabar, būdamas pensijoje, prireikus duoda vertingų patarimų. Jei iškyla rūpesčių, Naujokaičiai visada gali su juo pasikonsultuoti. Vienas jo garbei pavadintas gaminys „Juozuko dešra“pateisino lūkesčius, turi klientų ratą.

Naujokaičių įmonė kūrėsi tuščioje vietoje, nes šeima Rūdos kaime turėjo žemės sklypą prie kelio. Keletą metų su juo nieko nedarė, bet po to kilo mintis išnaudoti galimybes. Viskas prasidėjo mažame pastate, vėliau išsiplėtė - pasistatė naują cechą ir parduotuvę. Naujokaičiai buvo įkūrę ir kavinę, bet šio sumanymo atsisakė. Jie nusprendė susikoncentruoti į dvi verslo kryptis - mėsos gamybą ir prekybą.

Šiandien džiaugiasi, kad tuo metu nesiblaškė, nes pandemijos metais kavinę būtų tekę uždaryti. Nuo pat pradžių mėsos perdirbėjai apsisprendė gaminti kaimiškus gaminius. Mėsos perdirbimo ceche Naujokaičiai dirba pagal savus metodus. Pagrindinis įrankis čia yra peilis.

Tam, kad turėtų gamyboje geros kokybės žaliavą, perka visą kiaulę. Šitaip sudėtingiau, užtat kokybė geresnė. Jie patys nukaulina mėsą, o ceche perdirbimo metu panaudoja viską - ruošia ausis, verda šaltieną, kepenų paštetą, atsiranda dešros, keptas zuikis, spirgučiai ir t.t. Jie patys rūkina, vytina produktus. Kaip sakė bendrovės vadovas, nusipirkę visą kiaulę paskirsto ją gamyboje ir gauna platų produkcijos asortimentą.

Produkcija ir klientų atsiliepimai

Netoli Gižų dirbantys mėsos perdirbėjai sako, kad yra lankstūs, neprisiriša vien tik prie savo nuomonės, nebijo kritikos. „Jei kuri dešra nebūna perkama,atsižvelgiame į klientų atsiliepimus, nepaisant to, kad mums patiems ji labai skani“, -minėjo vadovas.

Per 10 verslo metų susikaupė nemažai receptūrų. Roko teigimu,jie yra tobulai „išdirbę“ lašinius, kurių receptūra nesikeičia nuo pat pirmų verslo dienų iki šiol. Anot Roko, panašiai ir su kitais gaminiais: jeigu kuris nors įsitvirtina, jo sudėtis nekinta. Naujokaičiai stebi klientų norus, vis plečia asortimentą.

„Mes kepame, verdame, galime pasiūlyti sūdytų, rūkytų, vytintų gaminių. Neseniai pagal specialią receptūrą sukūrėme lašinių užtepėlę. Klientai dar nelabai ją žino. Kitiems neįprastas toks gaminys. Su giminaičiu Juozuku pradėjome ir vis dar augame“, - vardijo Rokas.

Kai Naujokaičiai sukuria ir išleidžia naują gaminį, iš pradžių pasigamina labai mažą kiekį ir savame kolektyve per pietus ragauja. Kiekvienas pasako, ką galvoja, kam skanu, kam sūru, kam riebu, kol atranda „aukso vidurį“, kuris patiktų visiems. „Kartu sprendžiame naujų produktų įžengimą į rinką“, -linksmai pasakojo direktorius.

R.Naujokaičio žodžiais, jie gamina „nepersiplėšdami“. Jeigu kurią dieną nebegali padaryti kokybiškai, tą dieną daug ir nedaro. Dirba pagal savo pajėgumus, o svarbiausias mėsos fabriko siekis - išlaikyti gerą kokybę. Jis tikino, kad nenaudoja priedų, kuriais gaminį galima ir pagreitinti, ir papiginti. Ne toks tikslas. Šiame versle jie turi savas vertybes ir prijaučia originaliems produktams.„Šis darbas sunkus, bet teikia ir malonumo“, - sakė jaunas verslininkas.

Anot bendrovės vadovo, įsivesdami naują produktą, nors ir žino receptūrą, iš anksto neturi užsibrėžtos būsimo produkto pardavimo kainos. Produktą degustuoja patys savininkai bei kolektyvo darbuotojai, kol šis atitinka visų lūkesčius. Tada ir paskaičiuoja, kokia jo savikaina.

"Provincijos mėsos" veikla pandemijos metu

Pasak šios bendrovės vadovo R.Naujokaičio, pastarieji metai sunkesni, nelauktų iššūkių pajuto ir mėsos perdirbimo cechas. Prasidėjus pirmajam karantinui žmonės išpirko visas jų sandėlyje turėtas atsargas. Kai kurių produktų gamyba specifinė - papildyti asortimentą užtrunkama apie mėnesį.

Karantinui tęsiantis gerokai sumažėjo žmonių srautai, kito produktų perkamumas. Anot R.Naujokaičio, kai žmonės pradėjo dirbti namuose ir patys savo virtuvėse gamintis pietus, krito keptų gaminių paklausa. Teko galvoti, kuo juos pakeisti. Sugalvojo gaminti šaldytus pusgaminius - cepelinus, žemaičių blynus. Pačiam direktoriui jie skanūs, bet stebės, kaip naujieną vertins pirkėjas.

„Mėsos perdirbimo cechas ne kavinė, ačiū Dievui, mūsų neuždarė“, - atsiduso Rokas, neneigdamas, kad gamyboje taiko apsaugos priemones, mažina srautus, saugosi užkrato ir dirba. Nors mėsos perdirbėjai pastaruosius metus gyvena prasčiau, žmonių neatleidinėja.

Darbdavys teigė, kad per pandemiją stengiasi prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių, ieško ir bando naujas receptūras, kurias pamėgtų vartotojai. Rokas minėjo, kad vieni darbuotojai užsiima gamyba, kiti - prekiauja.

Parduotuvės

Naujokaičių šeima vieną parduotuvę įkūrė šalia mėsos perdirbimo cecho,kitą -Marijampolėje. Tik skerdyklos neturi, todėl sudarė sutartį su viena skerdykla ir keliais atsirinktais ūkininkais, kurie augina kiaules skerdimui, nes pagrindinė žaliava yra kiauliena. Naujokaičiai nusiperka labai mažą kiekį vištienos.

Šią savaitę Vilkaviškyje duris atvėrė „Provincijos mėsos“ parduotuvė. Naujojoje parduotuvėje, kaip ir Gižuose, galima nusipirkti tiek šviežios mėsos, tiek įvairiausių jos gaminių - kumpio, lašinių, dešrų, kepeninės, šaltienos, kiaulių ausų ar šnipų ir kt. Čia pat vietoje kepami kibinai su malta bei kapota mėsa, šoninė, netikras zuikis.

Kaip ir kitose „Provincijos mėsos“ krautuvėse, Vilkaviškyje prekiaujama kitų mažųjų gamintojų produkcija: šakočiais, duona, raugintomis ir marinuotomis daržovėmis, arbatomis, obuolių sūriais, saldainiais, medumi bei kitais gardėsiais.

„Stengiamės žmonėms pasiūlyti tiek vietinių, tiek užsienio nedidelių gamintojų produkcijos, kokios nėra dideliuose prekybos centruose. Ieškome tokių gaminių, kurių neįsigysite kitur. Pavyzdžiui, prekiaujame „Kavos pirklio“ kava, skaniais „Sūrio džiazo“ produktais: ne tik įdomiais sūriais, bet ir prie jų puikiai derančia sūdyta karamele, panakota, kurią labai mėgsta visa mūsų šeimyna. Tai - naujovės, šių produktų dar net nespėjome pasiūlyti Gižuose, - pasakojo įmonei vadovaujantis Naujokaičių sūnus Rokas Naujokaitis.