Sveikas kūnas - gražus kūnas. Gražus kūnas - sveikas kūnas. Džiaugtis sveiku bei gražiu kūnu šiuo metu gali daugelis. Pirmiausia - tai nėra sveikas kūnas. Sveikata yra svarbiausias mūsų turtas, tad kasdien reikia stengtis gyventi taip, kad būtų galima užtikrinti kuo didesnę sveikatą ir tuo pačiu geresnę savijautą.
Mitybos programa yra strateginis požiūris į organizmą siekiant pagerinti savo sveikatos būklę ar svarstant kaip numesti svorio. Paprasčiau tariant, mitybos planas padeda sąmoningai pasirinkti maisto produktus, kurie suteiktų subalansuotą naudą jūsų organizmui ir turėtų subalansuotą energetinę vertę. Sveikas ir subalansuotas maisto planas yra orientuotas į maistą, turtingą maistinėmis medžiagomis, tokiomis kaip vaisiai, lapiniai žalumynai, pilnagrūdės kruopos, liesieji baltymai ir sveikieji riebalai. Šie komponentai padeda stiprinti jūsų organizmą taip pat šiuose maisto produktuose esantys vitaminai, mineralai, antioksidantai ir skaidulos atlieka svarbų vaidmenį palaikant įvairias organizmo funkcijas.
Dauguma žmonių rinkdamiesi sveikos mitybos planą nori atsikratyti priaugtų kilogramų. Kontroliuodami valgymų kiekį bei teisingai pasirenkant maisto produktus, kurie yra tiek skanūs, tiek maistingi, sėkmingai pagaminsite ne tik labai skanius, tačiau ir subalansuotus patiekalus, kurie jums padės atsikratyti svorio. Tai ne tik prisidės prie fizinės gerovės, bet taip pat turės teigiamą poveikį ir jūsų emocinei sveikatai bei energijos lygiui.
Skirtingai nei greiti energijos šuoliai ir nuosmukiai, susiję su perdirbtais maisto produktais ir cukrumi, subalansuota dieta užtikrina pastovų ir ilgalaikį energijos išsiskyrimą. Kompleksiniai angliavandeniai iš visų grūdų, dienų kartu su baltymais ir sveikaisiais riebalais, užtikrina, kad organizmas turi reikiamą kiekį energijos atsargų ilgalaikėms kasdieninėms veikloms. Iš esmės, sveikas mitybos planas yra kūno, energijos bei imuninės sistemos pagrindas.
Dėl prastos mitybos ir sėdimo darbo daugeliui žmonių kyla įvairios ligos. Blogiausia, kad šiuo metu jauno amžiaus žmonės skundžiasi lėtinėmis ligomis, įvairiais skausmais, kurie labai apsunkina gyvenimą. Tereikia tik kasdien judėti daugiau bei stengtis maitintis sveikiau, kad ligos bei kiti negalavimai nebūtų Jūsų gyvenimo palydovas. Sporto ar mitybos planas nėra ir neturi būti tik laikinas Jūsų gyvenimo periodas. Tik įtraukius tai į savo gyvenimą, padarius tai svarbiu, kasdieniu procesu - bus galima gyventi sveikai ir laimingai.
Normalu, kad patys pirmi naujo gyvenimo žingsniai gali atrodyti gana varginantys. Svarbiausia yra neužsiplėšti per didelių tikslų. Pradėkite nuo sveikos mitybos. Kai pajusite, kad tai tapo Jūsų gyvenimo dalimi, bus galima traukti ir aktyvesnį judėjimą. Nereikia labai aktyviai sportuoti, kad būtumėte sveikas. Dažnai užtenka tik kasdien vaikščioti. 10 000 žingsnių kasdien gali padaryti stebuklus. O jeigu maitinsitės sveikai, esame tikri, kad energijos - visada bus apstu. Kai kūnas yra sveikas - siela taip pat dažniausiai yra laiminga. Radus balansą - gyvenimo kokybė tikrai bus kur kas geresnė. O jos ieškoti reikia visose gyvenimo sferose. Mityboje - taip pat. Ir patys pirmi sveikos mitybos žinginiai turi būti Jūsų noras. Kai jis yra didelis - viskas įmanoma. O mes ir esame tam, kad žengti pačius pirmus kelius naujo gyvenimo link būtų galima drąsiau. Tam reikia žinių.
16:8 dieta
„16:8 dieta yra tokia dieta, kurios metu valgote maždaug 8 valandas per dieną, o likusias 16 pasninkaujate, - aiškina Dana Hunnes, mokslų daktarė, registruota dietologė, Ronaldo Reagano UCLA Medicinos centro vyriausioji dietologė. Taip, net 16 valandų reikia išbūti nieko nevalgius ir nekramsnojus. 16 valandų išbūti be maisto? Tikra kankynė. Tačiau prieš pradėdami panikuoti, turėtumėte žinoti, kad dauguma žmonių dažniausiai planuoja savo 8 valgymo valandas, kurios dažniausiai būna tarp 10 valandos ryto ir 6 valandos vakaro. Tad, taip, nemažą pasninkavimo laiko dalį pramiegate (ačiū Dievui).
Kas gi yra 16:8 dieta? Ji labai paprasta. Per 16 valandų trunkantį pasninkavimo laikotarpį galite vartoti tik juodąją arbatą, kavą arba dietinius gėrimus. Tada, kitas 8 valandas galite valgyti viską, ką tik norite (nereikia net skaičiuoti kalorijų). Ir viskas.
Bent jau moksliškai, 16:8 dieta veikia. Naujausio (tačiau mažos imties) tyrimo, publikuoto žurnale „Nutrition and Healthy Aging“, metu 23 nutukę vyrai ir moterys 16:8 dietos laikėsi 12 savaičių. Payginti su grupe, valgiusia normaliai, besilaikiusieji 16:8 dietos per dieną suvartojo 350 kcal mažiau, numetė šiek tiek svorio (vidutiniškai 3 proc. savo kūno masės), ir sumažino kraujo spaudimą.
Tačiau atminkite: tai buvo mažas tyrimas, ir vos keli kiti tyrimai nagrinėjo būtent 16:8 dietą, todėl kol kas sudėtinga daryti tvirtas išvadas. „Reikia atlikti daugiau tyrimų, tik tada žinosime, ar šią dietą galima efektyviai įtraukti į dienos planą“, - patvirtina Beth Warren, registruota dietologė, „Beth Warren Nutrition“ įkūrėja ir knygos „Secrets of a Kosher Girl“ autorė. Tačiau kiti protarpinio badavimo tipai (ir jų yra gausybė) turi potencialą. Pavyzdžiui, 5:2 dieta (penkias dienas per savaitę valgoma normaliai, likusias dvi dienas suvartojamų kilokalorijų kiekis sumažinamas 20 proc.) padeda atsikratyti daugiau svorio ir riebalų, palyginti su kasdieniu kalorijų skaičiavimu, teigiama 2017-ųjų tyrime, publikuotame žurnale „International Journal of Obesity“.
Ar pavyks atsikratyti antsvorio, laikantis 16:8 dietos? Teoriškai - taip. Tačiau sunku tiksliai žinoti, kokią naudą dieta turės skirtingiems žmonėms, kadangi didžioji dauguma tyrimų atlikta su nutukusiais žmonėmis, ne tik su norinčiais atsikratyti vos kelių kilogramų. Vienas potencialiai geras 16:8 dietos dalykas? „Ji gali padėti, jei žmogus nori atsikratyti svorio, kadangi dažniausia svorio priaugimo priežastis yra persivalgymas vakarais, - sako B.Warren. - Pasninkavimas padės pašalinti šią kliūtį.“ Laikantis aštuonių valandų valgymo laiko, leidžiate medžiagų apykaitai veikti taip, kaip ji ir turėtų veikti.
Tokiu atveju, valgymo laiko pasirinkimas gali turėti įtakos tam, kiek svorio numesite: paprastai valgymo laiko ribojimas atkartoja tai, kaip valgėme prieš atsirandant visą parą dirbančioms maitinimo įstaigoms ir pripildytiems šaldytuvams (supraskite - jokių naktipiečių). Laikantis aštuonių valandų valgymo laiko, leidžiate medžiagų apykaitai veikti taip, kaip ji ir turėtų veikti - dienos metu gaunate energijos (kai esate aktyviausi), o nakčiai sustojate, kad atsigautumėte ir pailsėtumėte, teigiama 2017-ųjų straipsnyje, publikuotame žurnale „Nutrition Reviews“.
Taip pat tikėtina, kad pasninkavimas gali jūsų kūnui sukelti ketozės būseną (ir nereikės imtis keto dietos), o tai reiškia, kad jūsų kūnas, norėdamas gauti energijos, pradeda deginti riebalus, sako B.Warren. Po to, kai kūnas išnaudoja gliukozės ir glikogeno sankaupas (tai yra cukrūs, kuriuos kūnas degina energijai gauti), jis imasi kito prieinamo energijos šaltinio - riebalų, aiškina D.Hunnes. „Naujausi tyrimai rodo, kad laikantis šios dietos, galite atsikratyti svorio, nes pasninkaudami energijai gauti sudeginate daugiau riebalų, nei angliavandenių“, - aiškina moteris.
Šie riebalų deginimo ir metaboliniai pokyčiai gali padidinti tikimybę atsikratyti nereikalingo svorio (žinoma, laiko kiekis, reikalingas pasiekti ketozę, priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Paprastai prireikia 12-32 pasninkavimo valandų, todėl gali pakakti to 16 valandų „lango“).
Ar yra kokių nors 16:8 dietos trūkumų?
Visų pirma, šios dietos (kaip ir visų kitų) gali būti sunku laikytis. Atsisveikinkite su maisto vakarėliais ir vėlyvais pasimatymais. Ir melskitės, kad draugė nepavėluotų į suplanuotą vakarienę 17 valandą. „Ji duos rezultatų, jei laikysitės griežto režimo, - sako B.Warren. - Tačiau jos sunku laikytis - ypač jei dažnai turite darbo vakarėlių.“
Be to, kad negalėsite pasimėgauti vėlyva vakariene, retais atvejais 16:8 dieta gali potencialiai sukelti netvarkingą valgymą, pažymi D.Hunnes. Pavyzdžiui, jei esate žmogus, kuriam nelabai sekasi pasninkauti ilgą laiką, 16 valandų pasninką galite užbaigti persivalgymu arba pradėti pasninkauti ilgiau, nei reikėtų. Abu nukrypimai yra požymis, kad jums ši dieta netinka ir gali progresuoti į kažką daug rimtesnio, pavyzdžiui, valgymo sutrikimą, sako moteris.
Jei valgysite per vėlai, taip pat galite sujaukti miego kokybę, todėl geriausia valgyti anksčiau, siūlo D.Hunnes. Du nauji (bei maži) tyrimai, publikuoti žurnale „Applied Physiology, Nutrition, and Metabolism“ parodė, kad nutukę suaugusieji gali laikytis 16:8 dietos be išsivystančių valgymo sutrikimų, iškreipto kūno matymo ar miego problemų.
Ar turėčiau pradėti laikytis 16:8 dietos?
Pasak D.Hunnes, sveikam žmogui neturėtų pakenti 8 valandų valgymo režimas. Ir nors 16:8 dieta turėtų būti ištirta detaliau, protarpinis badavimas gali pagerinti cholesterolio kiekį kraujyje bei smegenų funkciją, sumažinti širdies ligų, vėžio bei insulto riziką. Tačiau geriausia gauti gydytojo patvirtinimą, kad esate sveiki, prieš pradedant laikytis šios dietos, pažymi D.Hunnes.
Taigi, kaip pradėti laikytis 16:8 dietos? „Išmintingiausia yra palaipsniui ilginti pasninkavimo laiką“, - sako D.Hunnes. Tačiau ji pažymi, kad ilgalaikė 16:8 dietos nauda nebuvo didesnė už tą, kurią gautumėte tiesiog valgydami mažiau arba pradėtumėte valgyti daugiau augalinės kilmės produktų. „Tai asmeninis pasirinkimas, todėl jį turi priimti kiekvienas asmeniškai, remdamasis savo gyvenimo būdu“, - sako D.Hunnes.
Kam nederėtų laikytis 16:8 dietos?
Žmonėms, sergantiems diabetu, inkstų ligomis ir turinčiais tam tikrų metabolinių sutrikimų. Šios būklės gali sujaukti jūsų kūno pusiausvyrą bei insulino ir gliukozės vartojimą, dėl to 16:8 dieta tampa nesaugiu pasirinkimu, sako D.Hunnes. Šios dietos taip pat neturėtų laikytis besilaukiančios ir krūtimi maitinančios moterys. Jūs valgote už du, ir iš savo vaikelio atimtumėte būtinas maistines medžiagas, o iš savęs - taip reikalingą energiją. Na, o jei nepatenkate nė į vieną iš išvardintų kategorijų - pabandykite. Tik nesitikėkite magiško sulieknėjimo.
Kiti mitybos planai
Dietų ir mitybos planų gausa šiais laikais gali apsukti galvą - kiekvienos jų veiksmingumu tiki minios žmonių, kurie socialiniuose tinkluose skelbia apie aukštyn kojom (į teigiamą pusę) apsivertusį gyvenimą, vos tik atsisakė angliavandenių/cukraus/mėsos/vakarienės etc. Vis dėlto, kuris iš šių mitybos planų iš tiesų gali veiksmingai padėti sulieknėti ir - tai dar svarbiau - išlaikyti pasiektą svorį?
Viduržemio jūros regiono mitybos sistema
Ši dieta įkvėpta Viduržemio jūros regiono - Graikijos, Italijos, Ispanijos ir Portugalijos gyventojų mitybos, kuri itin palankiai veikia širdies sveikatą. Jos pagrindas yra sveikieji riebalai, tokie kaip avokadai, alyvuogių aliejus, riešutai ir žuvis bent du kartus per savaitę, daug pupelių, vaisių, žalialapių daržovių ir viso grūdo produktų, ir netgi taurė raudono vyno kasdien. Galima valgyti sūrį, nepamirštant saiko, tačiau raudona mėsa ribojama iki vieno karto per savaitę (arba dviejų kartų).
Kaip šis mitybos planas veikia svorį: Nors didžiausias šios mitybos sistemos privalumas yra nauda sveikatai (ji sumažina ir lėtinių ligų, ir pažintinių funkcijų nykimo riziką), ji taip pat gali paskatinti svorio mažėjimą, jei apribosite kalorijų kiekį iki 1500 kalorijų per dieną. Tyrimai rodo, kad laikantis tradicinės Viduržemio regiono mitybos režimo arba jos variacijos su mažiau angliavandenių, svoris per 12 mėn. gali sumažėti 5-10 proc. nuo viso kūno svorio. „Laikytis šios dietos lengva, nes maistas labai skanus!“ - sako mitybos specialistė Amanda Beaver iš Hjustono metodistų ligoninės.
Paleo dieta
Paleo dieta - tai mitybos planas, pagrįstas maisto produktais, kuriuos žmonės galėjo valgyti paleolito epochoje. Paleolito epocha prasidėjo maždaug prieš 2,5 mln. - 10 000 metų. Šiuolaikinė paleo mityba apima vaisius, daržoves, liesą mėsą, žuvį, kiaušinius, riešutus ir sėklas. Tai maisto produktai, kurių praeityje žmonės galėjo gauti medžiodami ir rinkdami. Į ją neįeina maisto produktai, kurie tapo labiau paplitę, kai maždaug prieš 10 000 metų prasidėjo smulkusis ūkininkavimas. Šiems maisto produktams priskiriami grūdai, ankštiniai augalai ir pieno produktai. Kiti paleo dietos pavadinimai: paleolito dieta, akmens amžiaus dieta, medžiotojų-rinkėjų dieta ir urvinio žmogaus dieta.
Tikslas Paleo dietos tikslas - valgyti maisto produktus, kuriuos greičiausiai valgė ankstyvieji žmonės. Ši dieta grindžiama idėja, kad mūsų genai nėra gerai prisitaikę prie šiuolaikinės mitybos, išaugusios iš žemdirbystės. Dėl ūkininkavimo tapo lengviau prieinami tokie maisto produktai kaip grūdai ir ankštiniai augalai. Taip pat atsirado pieno produktų. Be to, žemdirbystė pakeitė gyvūnų, kuriais maitinosi žmonės, mitybą. Paleo dietos idėja yra ta, kad šie mitybos pokyčiai pranoko žmogaus organizmo gebėjimą keistis arba prisitaikyti. Manoma, kad šis neatitikimas šiandien prisideda prie nutukimo, diabeto ir širdies ligų.
Galite pasirinkti laikytis paleo dietos, nes to norite: Numesti svorio arba išlaikyti sveiką svorį Sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.
Ką valgyti?
- Vaisiai
- Daržovės
- Riešutai ir sėklos
- Kiaušiniai
- liesos mėsos, ypač žole šeriamų gyvulių arba laukinių žvėrių
- Žuvis, ypač ta, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, pvz., lašiša, skumbrė ir ilgapelekis tunas
- vaisių ir riešutų aliejus, pvz., alyvuogių aliejus arba graikinių riešutų aliejus
Ko vengti?
- Grūdų, pavyzdžiui, kviečių, avižų ir miežių
- ankštinių augalų, pavyzdžiui, pupelių, lęšių, žemės riešutų
- Pieno produktų, tokių kaip pienas ir sūris
- Rafinuoto ir pridėtinio cukraus
- pridėtinės druskos
- Krakmolingos daržovės, pavyzdžiui, kukurūzai, jicama, žirniai ir baltosios bulvės
- Labai perdirbtas maistas, pvz., traškučiai ar sausainiai
Apskritai paleo dieta turi daug rekomenduojamų sveikos mitybos ypatybių. Bendrieji paleo dietos bruožai yra šie: daugiausia dėmesio skiriama vaisiams, daržovėms, liesai mėsai ir vengiama perdirbtų maisto produktų. Tačiau paleo mitybos tyrimų, palyginti su subalansuotos mitybos su įvairesnėmis maisto produktų grupėmis tyrimais, yra nedaug. Daugumoje paleo dietos tyrimų dalyvavo nedidelis žmonių skaičius. Be to, jie truko tik nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Be to, skirtinguose tyrimuose skiriasi ir dietos apibrėžimai. Todėl sunku tiksliai pasakyti, ko žmonės gali tikėtis, ypač laikui bėgant.
Apskritai trumpalaikiai, nedideli tyrimai rodo, kad paleo dieta gali padėti valdyti: Svorio mažėjimą Kraujospūdį Cholesterolio kiekį Trigliceridus Viename dideliame tyrime buvo nagrinėjama savarankiškai sudarytų ilgalaikių mitybos modelių nauda jauniems suaugusiesiems iš Ispanijos. Tyrėjai nustatė, kad paleo dieta buvo susijusi su mažesniais širdies ligų, arba širdies ir kraujagyslių, rizikos veiksniais. Mažesnę riziką daugiausia lėmė tai, kad buvo vengiama labai perdirbtų maisto produktų, pavyzdžiui, traškučių ir saldainių, ir valgoma daug vaisių ir daržovių.
Didžiausią susirūpinimą dėl paleo dietų kelia tai, kad jose trūksta neskaldytų grūdų ir ankštinių augalų. Šie maisto produktai laikomi geru skaidulų, vitaminų, baltymų ir kitų maistinių medžiagų šaltiniu. Be to, neriebūs pieno produktai yra geri baltymų, kalcio, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų šaltiniai. Galimas paleo dietos pavojus yra tas, kad galite negauti visų rekomenduojamų maistinių medžiagų. Be to, pilno grūdo produktai, ankštinės daržovės ir pieno produktai paprastai yra prieinamesni ir labiau prieinami nei tokie maisto produktai kaip laukiniai gyvūnai, žole šeriami gyvūnai ir riešutai. Kai kuriems žmonėms paleo dieta gali būti per brangi. Arba kai kurių paleo maisto produktų kaina gali lemti tai, kad netyčia gausite mažiau tam tikrų pagrindinių maistinių medžiagų.
Paleo dieta gali padėti numesti svorio arba išlaikyti sveiką svorį. Ji taip pat gali turėti kitų naudingų poveikių sveikatai. Tačiau ilgalaikių klinikinių tyrimų apie šios dietos naudą ir galimą riziką nėra atlikta. Tokią pačią naudą sveikatai galite pasiekti pakankamai judėdami ir valgydami subalansuotą, sveiką maistą. Būtinai valgykite daug vaisių ir daržovių kaip sveikos mitybos dalį.
Priešuždegiminė mityba
Šiuolaikinė mitybos mokslų sritis vis daugiau dėmesio skiria priešuždegiminei mitybai. Tai nėra tik trumpalaikė dieta - tai ilgalaikis mitybos principų rinkinys, skirtas ne tik mažinti uždegiminius procesus organizme, bet ir stiprinti bendrą sveikatą, energiją bei gerovę. Uždegimas yra natūrali organizmo reakcija į infekcijas, sužeidimus ar kitas jam kilusias grėsmes. Ūmus uždegimas yra būtinas gijimo procesui, tačiau lėtinis uždegimas, trunkantis ilgą laiką, yra žalingas mūsų sveikatai. Priešuždegiminė mityba padeda mažinti lėtinio uždegimo riziką. Taip pat, ji gerina širdies sveikatą ir kraujospūdį, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, skatina sveiką virškinimą ir geresnę mikrobiotą.
Priešuždegiminėje mityboje svarbūs produktai, turintys daug antioksidantų, polifenolių, vitaminų, mineralų ir sveikųjų riebalų. Pirmiausia reikia išskirti daržoves ir vaisius, uogas. Mityboje turėtų atsirasti mėlynės, avietės, braškės, žaliosios lapinės daržovės (špinatai, kale kopūstai), brokoliai, morkos ir pomidorai. Toliau, vartoti riebiąsias žuvis t.y. lašišą, skumbrę, sardines ir kitas omega-3 riebalų rūgštimis turtingas žuvis. Derėtų nepamiršti viso grūdo dalių produktų - avižų, grikių, bolivinės balandos, rudųjų ryžių. Į racioną įtraukti sveikuosius riebalus, alyvuogių aliejų, avokadus, riešutus, sėklas (migdolus, linų sėmenis, čija), patiekalus gardinti prieskoniais ir žolelėmis, tokiais kaip ciberžolė, imbieras, cinamonas, česnakas (itin pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis).
Be abejonės, kai kurie produktai gali smarkiai paskatinti uždegiminius procesus mūsų organizme. Reikėtų vengti arba saikingai vartoti cukrų ir saldžius gėrimus, nes didelis cukraus kiekis organizme gali sukelti uždegimą. Taip pat, stengtis atsisakyti perdirbtų maisto produktų ir perdirbtų mėsos gaminių, t.y. dešros, dešrelės, traškučiai, greitasis maistas, visi šie produktai dažnai yra pripildyti transriebalų ir cheminių priedų. Vengti rafinuotų angliavandenių - baltos duonos, baltųjų ryžių ir kiti produktų, turinčių mažai maistinių skaidulų.
Be tinkamų maisto produktų pasirinkimo, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus gyvenimo būdo veiksnius. Lėtinis stresas ir miego trūkumas skatina uždegimą, o meditacija, joga, streso valdymo pratimai ir kokybiškas miegas padeda jį sumažinti. Nereikia imtis drastiškų pokyčių, derėtų pradėti keisti mitybą palaipsniui. Pirmiausia pridėti daugiau daržovių į kiekvieną dienos valgį. Perdirbtus užkandžius keisti į riešutus, ar mėgstamus vaisius.
Priešuždegiminė mityba gali būti pritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms ar gyvenimo situacijoms (pvz., sportininkams, vyresniems žmonėms, nėščioms moterims), nes tai nėra dieta. Ji taip pat gali apimti individualų darbą su manimi, kaip dietiste, t.y. profesionalios konsultacijos ir galimybė rinktis mitybos programas, tokias kaip „Noriu numesti svorio“ arba mitybos planas „SUBALANSUOTAS BALTYMINIS. 1700 kcal 3 ir 5 VALGYMAI“.
Priešuždegiminė mityba nėra tik tendencija - tai moksliškai pagrįstas būdas rūpintis savo kūnu ir gerove. Ji naudinga visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo būdo.
Šeimos mitybos planas
Ar kada pagalvojote, kaip būtų patogu, jei visa šeima galėtų valgyti tą patį maistą, bet kiekvienas - pagal savo poreikius ir tikslus? Šeimos mitybos planas būtent tam ir sudarytas! Tai sprendimas šeimoms, kurios nori sveikiau maitintis, kartu mesti svorį, bet nenori sugaišti daug laiko virtuvėje gaminant kiekvienam atskirai.
Šeimos mitybos plano privalumai
Vienodi patiekalai, skirtingos porcijos
Nereikia gaminti atskirai, taupomas laikas ir palengvinamas mitybos planavimas. Vienas iš pagrindinių šeimos mitybos plano privalumų yra tai, kad visa šeima gali valgyti tuos pačius patiekalus, tačiau kiekvieno porcija skirtingo dydžio. Tai reiškia, kad:
- Nereikia ruošti atskirų patiekalų kiekvienam šeimos nariui, kas ženkliai taupo laiką.
- Gamindami vieną kartą, gaminate visiems - taip sumažėja maisto švaistymas, taupomos išlaidos maisto produktams, o kasdienis mitybos planavimas tampa lengvas.
- Porcijų dydžiai yra individualizuoti pagal kiekvieno šeimos nario lytį, amžių, svorį, kalorijų poreikį, fizinį aktyvumą, tikslus ir net pagal valgymų skaičių - todėl, kiekvieno šeimos nario porcija yra tokio dydžio, kokia reikalinga tikslui pasiekti.
Šeimos nariai gali kartu mėgautis maistu prie bendro stalo, tačiau tuo pačiu, kiekvienas siekia individualaus tikslo. Šeimos mitybos planas mažina stresą gaminant ir valgant, nes nereikia galvoti, ką ruošti atskiriems šeimos nariams ar kaip suderinti skirtingus mitybos poreikius. Šeimos mitybos planas leidžia šeimai valgyti harmoningai ir sveikai, skiriant dėmesį kiekvieno šeimos nario poreikiams, o kasdieniai virtuvės darbai tampa paprastesni, greitesni ir malonesni.
Vienodi pagrindiniai patiekalai, bet individualūs užkandžiai!
Pagrindiniai valgiai, kuriuos reikia gaminti, vienodi, tačiau užkandžius kiekvienas šeimos narys gali pasirinkti pagal asmeninius pomėgius ir poreikius. Kodėl tai svarbu:
- Galimybė pasirinkti skirtingus užkandžius leidžia kiekvienam šeimos nariui jaustis patogiai ir mėgautis savo mėgstamu maistu, pavyzdžiui, vienas renkasi riešutus, kitas - vaisius ar jogurtą, trečias - varškę ar daržoves.
- Užkandžių dydžiai koreguojami pagal kalorijų poreikį ir maistines medžiagas, kad palaikyti optimalų energijos lygį tarp pagrindinių valgymų ir padėtų siekti tikslo.
- Individualus užkandžių pasirinkimas padeda išvengti nuobodulio ir alkio jausmo, kurie dažnai trukdo laikytis mitybos plano.
Kiekvienas šeimos narys gali rinktis tai, kas jam patinka ir tinka jo organizmui, todėl mityba tampa ne tik sveikesnė, bet ir patrauklesnė. Toks mitybos lankstumas skatina atsakingą ir sąmoningą mitybą, kai kiekvienas šeimos narys žino, kokio maisto jam reikia ir kaip subalansuoti dienos racioną.
Individualūs sprendimai kiekvienam šeimos nariui
Kiekvienas šeimos narys yra unikalus: skiriasi amžius, svoris, kūno sudėjimas, medžiagų apykaita, fizinis aktyvumas ir net sveikatos būklė. Dėl šios priežasties vienas bendras kalorijų kiekis ir vienodi porcijų dydžiai visai šeimai nėra nei efektyvu, nei saugu, ypač kai siekiama sveikų ir ilgalaikių rezultatų. Sudarant mitybos planą šeimai, pagalvota apie kiekvieną šeimos narį! Todėl įsigyjant šeimos mitybos planą kiekvienas šeimos narys užpildo savo asmeninę anketą, kurioje nurodo savo:
- lytį, svorį, ūgį, amžių;
- fizinio aktyvumo lygį;