Gastritas - itin paplitusi XXI amžiaus liga. Kas skatina jos mastus? Prasta mityba, stresas, greitas gyvenimo tempas, net mažas fizinis aktyvumas ir visiškas negebėjimas atsipalaiduoti.
Dieta sergant gastritu nėra tokia radikali, kaip daugelis galvoja. Ją sudaro tikrai ne tik košės ir garintos daržovės. Kadangi kiekvienas organizmas ir ligos paūmėjimas yra labai skirtingi - tik profesionalus gydytojas dietologas gali sudaryti Jums labiausiai tinkamą mitybos planą, kuris padės ne tik pamiršti skausmus, tačiau tuo pačiu ir mažinti skrandžio sudirginimą.
Jei turite problemų dėl skrandžio, neprivalote valgyti prėsko maisto - galite mėgautis patiekalų skoniu, aprūpinti oranizmą maistingomis medžiagomis. Tokia dieta yra skiriama sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, taip pat po gastrito. Net ir tos, kurios neturite vargo dėl skrandžio, galite taip maitintis - pagerinsite virškinimą, jausitės lengviau.
Kad neapkrautumėte virškinamojo trakto, leistumėte jam ramiai dirbti, produktus privalėsite valgyti virtus, paruoštus garuose arba kepti, tačiau nevalgyti luobelės.
Iš valgiaraščio išbraukite visus itin karštus ir labai šaltus patiekalus: karšti gali nuplikyti, išdeginti, o šaltiems organizmas atiduos savo energiją, kad sušildytų. Taip pat turėsite apriboti druskos vartojimą - ji ne tik sulaiko vandenį organizme, bet ir dirgina skrandžio gleivinę. Valgyti turite dažnai, 5-6 kartus per dieną mažomis porcijomis.
Pirmieji ir antrieji patiekalai
Labai pagirtina būtų, jei kuo dažniau valgytumėte sriubų iš daržovių sultinio su makaronais, ryžiais, įvairiomis daržovėmis. Tokias sriubas galite pagardinti grietinėle arba kiaušiniu.
Vietoj įprastos duonos valgykite padžiovintą duoną ar džiūvėsius. Beje, džiūvėsių gabaliukų galite berti ir tiesiai į sriubą.
Iš mėsos skrandžiui priimtiniausia neriebi višta arba triušis - dietiškiausios mėsos rūšys. Taip pat kartais galite valgyti jautienos bei kalakutienos (žinoma, liesos). Kelis kartus per savaitę gaminkite kotletukus iš neriebios žuvies su lengvu grietinėlės padažu.
Pienas kaip vaistas
Nekelti skausmingų bangų virškinamajame trakte padės įvairūs pieno produktai: pienas, grietinėlė, grietinė, kefyras, nerūgšti varškė, rūgpienis. Jeigu pieno produktai pabodo, visuomet galima pasigaminti kažko iš varškės - pieno produkto naudingosios savybės niekur nedingsta. Pieno galite pilti į omletą - bus puresnis, minkštesnis, švelnesnis. Košes irgi galite virti, vandenį perpus skiesdamos pienu.
Apribojimai
Kad nenuvargintumėte skrandžio, turėsite atsisakyti ruginės duonos, sluoksniuotos tešlos, riebios mėsos bei visokių konservų, rūgščių sūrių, aštrių padažų ir marinatų.
Taip pat reikėtų susilaikyti nuo baltagūžių kopūstų, grybų, rūgštynių, gazuotų gėrimų, juodos kavos.
Štai taip turėtų atrodyti skrandį tausojanti dieta:
- Pusryčiai: kietai virtas kiaušinis, piene virta ryžių košė, arbata su pienu.
- Priešpiečiai: keptas obuolys su cukrumi.
- Pietūs: daržovių sriuba, garuose paruoštos mėsos frikadelės su bulvių koše, vaisių sultys.
- Pavakariai: erškėtuogių nuoviras, džiūvėsėliai.
- Vakarienė: raudona žuvis su grietinėlės padažu, daržovių ragu, arbata su pienu.
- Prieš miegą (jei norisi): pienas ir obuolys (arba bananas).
Salotos - naudingas augalas
Visi manome, kad salotos (Lactuca sativa) yra mūsų kraštų augalas. Ir kaipgi kitaip? Jos pas mus auga pavasarį, vasarą, jų galima nusipirkti ne tik rudenį, bet ir žiemą (užauginamos šiltnamiuose). Manoma, kad jos kilusios iš Vakarų Europoje savaime augančios salotų rūšies. Tai ne tik maistinis, bet ir vaistinis augalas. Jos buvo žinomos senovės Graikijoje ir Vidurinės Azijos šalyse. Dabar jų yra daug rūšių ir jos vartojamos visame pasaulyje.
Gydymui vartojami salotų lapai ir sėklos, o maistui - tik lapai. Salotų lapai turi baltymų, cukraus, kalio, magnio, kalcio, geležies, fosforo druskų, mangano, vario, cinko, jodo, natrio, daug provitamino A (ypač žali išoriniai lapai), vitaminų B1, B2, B6, PP, E, C. Jose esantis laktucinas suteikia lapams kartoką skonį.
Salotos ypač naudingos pavasarį, kai kitos daržovės dar neužaugusios ir labai trūksta vitaminų. Visi žinome, kad jos valgomos šviežios. Dėl jose esamų vitaminų ir mineralinių medžiagų jos labai tinka vaikams, nėščioms moterims ir nusilpusiems ligoniams.
Be to, salotų lapai gaivina, malšina troškulį, reguliuoja virškinimą, skysčių balansą, kraujodaros procesus, saugo nuo vidurių užkietėjimo, varo šlapimą. Jos naudingos sergant ateroskleroze, hipertonija, tuberkulioze, mažakraujyste. Salotos tinka dietinei mitybai ir sergant diabetu. Jos nekaloringos, tad patartina valgyti žmonėms, linkusiems tukti. Labai pravartu jas valgyti pagyvenusiems ir dirbantiems sėdimą darbą žmonėms.
Nustatyta, kad sergant lėtiniu gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, reikia gerti šviežių salotų lapų sultis. Nuo jų gerėja savijauta, nes jos ramina ir malšina skausmą, o opos randėja. Liaudies medicinoje salotas rekomenduojama valgyti susinervinus, esant spazmams ar nedideliems skausmams.
Garsus Romos gydytojas Galenas ne tik pats vartojo salotas nuo nemigos, bet ir kitus jomis gydė. Tam reikėtų šaukštą susmulkintų salotų lapų užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti, kol atauš, o po to nukošti ir išgerti nakčiai pusę arba visą stiklinę.
Padidėjus nervingumui, liaudies medicina tokį antpilą siūlo gerti 3 kartus per dieną. Šis užpilas taip pat tinka nuo gastrito ir hipertonijos.
Svarbiausia salotų veiklioji medžiaga - magnis. Dėl šios priežasties salota būtina valgyti sergantiems širdies ligomis ar turintiems polinkį į infarktą. Be to, magnis saugo ir nuo stresų.
Salotų sėklos skatina žindyvių pieno skyrimąsi. Salotose gausu biologiškai optimaliai pasisavinamo pavidalo geležies. Ji į ląsteles gabena deguonį, kuris reikalingas kvėpavimui bei energijai gauti.
Kai trūksta geležies, kaulų čiulpuose per mažai gaminama raudonųjų kraujo kūnelių. Tai ypač aktualu moterims, nes per mėnesines jos praranda daug kraujo.
Vegetarams ir tiems, kurie nevalgo net kiaušinių, reikėtų valgyti daug salotų ir kitų žalios spalvos daržovių, kuriose daug geležies. Vitaminas C labai pagerina maiste esančių baltymų pasisavinimą, todėl ant salotų reikia užlašinti šiek tiek citrinos sulčių.
Salotose gausu ir beta karotino bei provitamino A, kuris yra tikras gleivinių ir imuninės sistemos sargas. Pravartu žinoti, kad beta karotinas būna aktyvus tik tada, kai salotos valgomos su aliejumi (ar kitais riebalais).
Viską susumavus, apie salotas būtų galima pasakyti taip:
- Jos stiprina širdį, saugo ją nuo ligų.
- Didina atsparumą stresui.
- Gerina medžiagų apykaitą ląstelėse.
- Teikia jėgų sportuojant, nes didina vitališkumą.
- Gerina gebėjimą sutelkti dėmesį.
- Stiprina visas organizmo gleivines.
- Gerina kraujotaką.
- Stiprina imuninę sistemą, saugo ląsteles.
Gerina daugelio organų veiklą. Salotos, turinčios cukraus, lengvai pasisavinamų baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų, yra labai naudingos nusilpusiems ligoniams, vaikams, nėštukėms ir visiems, norintiems, kad organizmas gerai funkcionuotų.
Lengvai virškinamose salotose esantys pektinai skatina žarnyno darbą, šalina cholesterolį.
Naudingos sergant opalige. Fitoterapeuto Juozo Vasiliausko knygoje „Augalų paslaptys ir sveikata“ rašoma: „Tyrimai parodė, kad vartojant šviežių salotų lapų sultis, sergant lėtinių gastritu, skrandžio ir dvilikapirštės žarnos opalige, ne tik gerėja ligonių savijauta, bet ir randėja opos.“.
Veikia kaip žarnyno šluota. Jose esanti medžiaga laktucinas ramina nervų sistemą, gerina miegą, mažina kraujospūdį, organinės medžiagos neleidžia kauptis druskoms, reguliuoja skysčių pusiausvyrą, todėl naudingos sergant lėtinėmis inkstų ligomis, ateroskleroze, cholecistitu, akmenlige, cukriniu diabetu ir nefritu.
Dėl salotų lapuose esančių skaidulinių medžiagų, gerinančių virškinimą, jos dar vadinamos žarnyno „šluota“, turi vidurius minkštinančių savybių. Nors salotos ir žadina apetitą, jų galite valgyti į valias - 100 gramų salotų yra tik 12 kalorijų!
Salotos - vienas pirmųjų mūsų daržo pavasarinių žalumynų.
