Vaikų mityba yra viena iš svarbiausių tėvų užduočių, nes tinkama mityba užtikrina augančio organizmo sveikatą ir vystymąsi. Kiekvienam vaikui pagal amžių yra reikalingas skirtingas maisto kiekis, kad jis gautų pakankamai energijos, vitaminų ir mineralų, reikalingų normaliam augimui ir vystymuisi.
Žinome, kad geri įpročiai, išugdyti ankstyvoje vaikystėje, išlieka visam gyvenimui. Teigiama šeimos įtaka ir geras pavyzdys - nenuginčijami. Svarbiausia maisto kokybė, jo įvairovė ir galiausiai - jūsų kantrybė.
Kūdikio maitinimas ir mitybos svarba
Tinkama mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą vaiko augimą, vystymąsi, bei gerą jo kaip vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sveikatą. Netinkamas kūdikio maitinimas, mityba didina susirgimų riziką, o taip pat tiesiogiai bei netiesiogiai prisideda prie maždaug 35% vaikų iki penkerių metų amžiaus mirčių.
Ankstyvas maistinių medžiagų trūkumas arba jų disbalansas yra siejamas su ilgalaikiais augimo, vystymosi bei sveikatos sutrikimais. Manoma, kad netinkama vaiko mityba pirmaisiais dviem gyvenimo metais gali lemti augimo slopinimą, todėl užaugęs vaikas gali būti iki dviejų centimetrų žemesnis už savo ūgio potencialą. Yra svarių mokslinių įrodymų, kad suaugusieji, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje buvo netinkama, yra mažiau pajėgūs tiek fiziškai, tiek ir protiškai.
Taip pat pastebėta, kad moterų, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje neatitiko jų tuometinių poreikių, turi reprodukcinių sutrikimų, gimdymai būna sunkesni, o jų kūdikiai dažnai gimsta mažesnio svorio.
Taigi, kai dauguma kūdikių maitinami netinkamai, tai jau tampa ne tik asmenine, bet ir visuomenės sveikatos problema. Juk būtent šie vaikai, kurie dėl prastos mitybos užaugę turės įvairių sveikatos problemų, ir yra mūsų ateities visuomenė.
Kūdikio maitinimas iki 6 mėnėsių
Jei tik įmanoma, kūdikį išimtinai žindyti iki 6 mėnesių. Išimtinis kūdikio žindymas reiškia, kad kūdikis maitinamas tik motinos pienu ir negauna jokio papildomo kieto ar skysto maisto ar netgi vandens, išskyrus per burną girdomus vaistus (jei jų reikia).
Motinos piene yra gausu visų kūdikiui reikalingų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų: gausu kūdikiui būtinų riebalų (jų yra apie 3,5g/100ml pieno), baltymų (kurių motinos piene yra apie 0,9g/100ml), angliavandenių (didžiąją jų dalį sudaro laktozė, kurios motinos piene yra net 7g/100ml, tačiau yra ir kitų angliavandenių).
Motinos pienas pasižymi ir vitaminų bei mineralų gausa (geležies, cinko ir visų vitaminų, išskyrus vitaminą D), o taip pat - bioaktyvių medžiagų ypač svarbių kovojant su infekcinėmis ligomis, kol vaiko imuninė sistema dar nėra susiformavusi (imunoglobulinų (vyrauja IgA), leukocitų ir kt.).
Toks maitinimas iki šešerių mėnesių turėtų visiškai patenkinti kūdikio mitybos poreikius ir apsaugoti jo organizmą, kol nesusiformavo jo imuninė sistema.
Kūdikio maitinimas nuo 6 mėnesių iki 2 metų
Po 6 mėnesių (kai kurie šaltiniai taip pat nurodo atsižvelgti dar ir į tai, ar jau vaikas puikiai nulaiko galvą ir pats sėdi) pradėti papildomą maitinimą.
Praėjus pirmajam pusmečiui vaiko poreikis maisto medžiagoms pradeda augti ir motinos pienas šių poreikių jau nebesugeba pilnai patenkinti, tad nemaitinant vaiko papildomai arba maitinant jį neteisingai gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis.
Visgi, net ir pradėjus vaikelį maitinti papildomu maistu, dar kurį laiką maitinimas kietu maistu kūdikiui tėra naujų maisto produktų ragavimas (nenustebkite, jeigu 99% maisto atsidurs ant žemės ar bus išspjauta - tai dalis pažinties su skoniais, kvapais, spalvomis, formomis proceso), tad žindymo metu gaunamas motinos pienas išlieka svarbiausiu maistu. Su motinos pienu vaikelis vis dar gauna didžiąją dalį (o vėliau maždaug pusę) jam būtinų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų.
Ne mažiau svarbu ir papildomo maisto kokybė. Reikėtų pasirinkti visavertį ir saugų maistą ir jį po truputį įtraukti į vaiko racioną nepamirštant ir žindymo.
Finalizuojant žindymo temą - rekomenduojama, kad žindymas, kaip sudėtinė vaikelio maitinimo dalis, išliktų iki 2-jų metų amžiaus, o esant galimybei - žindyti ir ilgiau, pagal kūdikio poreikį!
Kiek kūdikis turi suvalgyti pagal amžių
Per pirmus kūdikio gyvenimo metus mažylis paauga net 25cm, o jo svoris padidėja apie 3 kartus. Nors tiksliai pasakyti, kiek turi kūdikis suvalgyti motinos pieno ar kieto maisto, sunku (juk kiekvienas mažylis yra skirtingas), yra nurodomos bendrosios rekomendacijos, atsižvegiant į kūdikio svorį:
- 10 dienų - 2 mėnesiai: 1/5 kūno masės (600-900 ml/parą)
- 2-4 mėnesiai: 1/6 kūno masės (800-1000 ml/parą)
- 4-6 mėnesiai: 1/7 kūno masės (900-1000 ml/parą)
- 6-8 mėnesiai: 1/8 kūno masės (1000-1100 ml/parą)
- 8-12 mėnesiai: 1/9 kūno masės (1000-1200 ml/parą)
Kūdikis ir jo skrandžio talpa
Verta žinoti formulę, kad kūdikio ir mažo vaiko skrandžio talpa yra apie 30 g/kilogramui kūno svorio. Tad, jūsų 1 metų kūdikis sverdamas 10kg turės apie 300g skranduko talpą.
Žinoma, reiktų nepamiršti, kad sotus žmogus (ar tai vaikas ar suaugęs) nelygu maksimaliai užpildytas jo skrandis. Šie skaičiai yra orientaciniai. Ši lentelė parodo kūdikio skrandžio talpą pagal amžių:
| Amžius | Skrandžio talpa |
|---|---|
| Gimusio naujagimio | 5-10 ml |
| 7 dienų naujagimio | 40-60 ml |
| 1 mėnesio kūdikio | 80-150 ml |
| 6-9 mėn. kūdikio | 250 g |
| 9-12 mėn. | 285 g |
| 12-13 mėn. | 345 g |
Mėsos davimas vaikui
Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu.
Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau.
Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio.
Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama.
Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką.
Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis.
Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Bendros rekomendacijos
Valgymas su visa šeima prie bendro stalo gali turėti įtakos taisyklingų mitybos įpročių formavimuisi bei prisidėti prie vis augančio antsvorio plitimo problemos sprendimo. Valgydamas prie šeimos stalo vaikas mokosi suprasti, kad maistas - tai ne tik alkio malšinimo „priemonė“, bet ir smagiai praleistas laikas su šeima.
Tiekiant maistą vaikui, reikėtų prisiminti, kad valgymas turi teikti džiaugsmą, todėl vaikams labai patinka įdomiai, žaismingai patiektas maistas. Vaikai mėgsta imti, jausti maistą savo pirščiukais ir valgyti patys. Tai ir turėtų būti skatinama, nereikia drausti. Vaikui galite pasiūlyti naudotis vaikiškais stalo įrankiais, stiklinėmis ir puodeliais, kuriais naudojasi ir kiti šeimos nariai.
Vaikai valgo beveik viską, ką valgo ir kiti šeimos nariai, tačiau jie gali atsisakyti labai karšto, šalto maisto, patiekalų, kurių kvapas jiems nepriimtinas. Taip pat vaikai vengia patiekalų, kurių sudedamosios dalys jiems neaiškios (troškinių, mišrainių) ar maisto produktai lėkštėje liečiasi tarpusavyje.
Atkreipkite dėmesį, kad vaiko, kaip ir suaugusiojo, apetitas bei susidomėjimas maistu nebus kasdien toks pats, tad neverskite mažylio nuolat ištuštinti lėkštės.
1-3 metų vaiko mitybai apibūdinti puikiai tinka žodis - išrankumas. Po pirmojo gimtadienio vaiko augimas sulėtėja apie 30 proc., panašiai ir apetitas. Kūdikiams reikia suvartoti apie 70-100 kalorijų vienam kilogramui svorio, o štai išaugusiam iš kūdikystės mažyliui jau pakanka 70-80.
Pasikliaukite vaikučio instinktais. Natūralu, kad dvimetuko apetitas gali svyruoti ir keistis kas dieną. Pasak amerikiečių tyrimų, net 85 proc. tėvų ragina vaikus suvalgyti daugiau, už tuos kąsnelius juos girdami ar net papirkinėdami saldumynais arba filmukais. Verčiau patikėkite - jei vaikas pastūmė lėkštę, jis jau sotus. Antraip išmokysite jį valgyti tada, kai jis nealkanas, - tai slidus kelias…
Leiskite užkąsti. Mažyliai paprastai būna per daug užsiėmę, kad pavalgytų, - po kelių kąsnių jie jau sprūsta nuo stalo pažaisti. Vis dėlto daugumą valgių ir užkandžių patiekite būtent prie stalo, kad valgymas čia taptų įpročiu.
Laikykitės taisyklės „nubėgęs žaisti vaikas jau pavalgė“. Laikykitės režimo. Tarp pagrindinių patiekalų valgymo turi praeiti maždaug 4 val., o užkandžių galima duoti laikotarpiu tarp jų. Jei užkandis sotus, pertrauka tarp pagrindinių valgymų gali būti ilgesnė. Tai padeda vaikučiui normuoti alkį ir augti normalaus svorio.
Venkite papirkinėjimo bei įkalbinėjimo, pažadų, ką vaikas gaus, jei suvalgys dar, taip pat nejunkite filmukų. Taip, trumpalaikė nauda bus - jis išties praris truputį mėsos su pomidoru, bet taip elgdamiesi jį išmokysite suvalgyti daugiau, nei norisi, ir galiausiai tai virs persivalgymu.
Tikimės, kad šiame straipsnyje esanti informacija padės jauniesiems tėveliams priimti informuotus sprendimus auginant sveiką vaiką.