Švedijoje pastebimos įdomios mėsos vartojimo tendencijos. Remiantis naujausiais duomenimis, švedai valgo vis mažiau mėsos, tačiau dažniau renkasi vietoje pagamintą mėsą.
Švedijos žemės ūkio valdybos naujausia statistika rodo, kad pernai vidutinis mėsos suvartojimas Švedijoje sumažėjo 2,6 proc. arba 2,2 kilogramo vienam žmogui. Tai yra didžiausias metinis sumažėjimas nuo tada, kai organizacija pradėjo kaupti duomenis 1990 metais. Tačiau vertinant ilgesnį laikotarpį, nuo 1990 iki 2017 metų, mėsos vartojimas šalyje yra padidėjęs 41 proc.
Anot rinkos tyrimus atliekančių įmonių, mėsos pirkėjai tapo sąmoningesni, perka kokybišką gaminį arba atsisako mėsos visai. Apklausos rodo, kad gyvulinės produkcijos pirkėjus labiau trikdo neekologiški ir neetiški gyvulių laikymo būdai nei aukšta prekės kaina.
Mėsos Rūšių Vartojimas
Vertinant atskiras mėsos rūšis, labiausiai sumažėjo jautienos vartojimas (1,1 kg iki 24,5 kg vienam asmeniui), po to - kiauliena (sumažėjo 0,8 kg iki 32,7 kg) ir paukštiena (sumažėjo 0,4 kg iki 23,2 kg). Išimtis yra aviena - jos švedai suvartoja daugiau nei anksčiau, bet manoma, kad tai tik laikinas mados reikalas arba alternatyvų jautienai ir kiaulienai ieškojimas. Padidėjo tik avienos vartojimas, bet labai nežymiai (0,1 kg iki 1,9 kg).
Švedija pernai eksportavo daugiau mėsos ir importavo mažiau nei 2016 metais. Jautienos importas sumažėjo 4,9 proc., vištienos - 0,6 proc., o kiaulienos - 6,9 proc.
Švedija vis mažiau mėsos importuoja ir vis daugiau eksportuoja.
Vegetarizmo Įtaka
Švedijos žemės ūkio valdybos pranešime teigiama, kad pagrindinės mažesnio mėsos vartojimo priežastys yra vegetarizmo tendencijos, debatai apie klimato pokyčius, sveikatos aspektai ir etinės priežastys. Kitokios pozicijos laikosi vis giliau žmonių sąmonėje įsišaknijančio vegetarizmo šalininkai, iškreipiantys žinias apie mėsos vartojimą.
Dažnai sakoma, kad vegetarai gyvena ilgiau nei mėsėdžiai, tačiau tai neatitinka tikrų faktų. Vegetaro gyvenimo trukmę dažnai lemia ne jo mitybos įpročiai, o sveikas gyvenimo būdas: sportas, alkoholio ir rūkalų atsisakymas, joga ir kita.
Būti vegetaru ar mėgautis mėsos kąsneliu - kiekvieno suaugusiojo apsisprendimas. Tačiau kalbant apie vaikus, nėščias ar maitinančias krūtimi moteris, rinktis vegetarizmą ne tik nerekomenduojama, bet gali būti ir pavojinga. Nėščios, krūtimi kūdikį maitinančios moterys atsakingos ne tik už save, bet ir už savo vaiką, todėl joms mėsos vartojimas yra ypač svarbus. Atsižvelgiant į tai, kad kūdikiui įvairių maisto medžiagų, o ypač baltymų, reikia kelis kartus daugiau nei suaugusiajam, motina bent vaisiaus vystymosi ir kūdikio maitinimo periodu turėtų atsisakyti vegetarizmo principų.
Mokslininkai pastebi, kad dėl vegetariško maitinimo vaikas gali būti ne tik mažesnio ūgio, bet ir vidaus organai išsivysto mažesni. Ne tik vaikams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms nevertėtų maitintis vien augaliniu maistu. Tad renkantis, ką valgyti, o ko geriau atsisakyti, būtina rimtai susimąstyti.
Švedijos Mėsos Pramonės Iššūkiai
Pasak Lenkijos FAMMU/FAPA, mėsos paklausa Švedijoje nuolat auga, taip pat ir importas. Problemos švedų mėsos pramonėje šiuo metu stebimos daugelyje sektorių, tiek kiaulienos, tiek ir paukštienos. Kai kurie Švedijos mėsos pramonės atstovai pripažįsta, kad jie patys tapo aukomis savo šalies aukštų gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Pernai kiaulių skerdimas Švedijoje sumažėjo 10 procentų, o galvijų padidėjo tik 0,6 proc. Nuo 1995 m. jautienos vartojimas Švedijoje padidėjo 35 procentų, o gamyba išaugo nežymiai. Ta pati situacija matoma ir paukštienos sektoriuje. 2008 m. paukštienos suvartojimas šalyje padidėjo 9,3 procentų, o gamyba padidėjo tik 1,9 proc.
Mėsos Vartojimas Lietuvoje
MŪ inf. Lietuvių suvartojamas mėsos kiekis kiekvienais metais auga ir šiuo metu yra tris kartus didesnis negu rekomenduojamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Žemės ūkio ministerijos pateikiamais duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas kasmet suvartoja apie 101 kg mėsos. Tuo pačiu metu šalyje vis garsiau girdimas ir augalinės mitybos entuziastų balsas, raginantis mažinti mėsos suvartojimą, o lentynos bei viešojo maitinimo įstaigų meniu pildosi veganiškomis mėsos ar pieno produktų ir patiekalų alternatyvomis.
Įvairios pasaulinės dietologų asociacijos bei Pasaulinė sveikatos organizacija įvardija, kad žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 32 kg mėsos per metus ir ją turėtų valgyti tik 3-4 kartus per savaitę. „Dar 2015-ais metais PSO paviešino tyrimą, įrodantį perdirbtos raudonos mėsos pavojų sveikatai. Svarbu ir tai, kad gyvulininkystė atsakinga už maždaug 60 proc. sunaikinamų miškų, be to, yra klasifikuojama kaip 2-3 vietoje pagal taršumą esanti industrija, jos taršos dydis atitinka 13-18 proc. Mėsos pramonė taip pat sunaudoja ir milžinišką kiekį vandens.
„Pavyzdžiui, vienam kilogramui jautienos pagaminti gali prireikti tūkstančių litrų vandens. Šis skaičius apima ne tik gyvūnų suvartojamą vandenį, bet ir naudojamą augalams, kuriais jie minta, laistyti ir mėsai perdirbti. Pasak tyrimo, 2018 metais apie 772 milijardai stuburinių gyvūnų buvo nužudyti žmonių konsumpcijai. Iš jų net 88,3 proc. buvo žuvys, 11,1 proc. - paukščiai ir 0,6 proc. - žinduoliai. Todėl, anot jos, verta kalbėti ne tik apie industrijos žalą, bet ir apie tai, kokias naudas gali suteikti maisto pramonės inovacijos, tokios kaip alternatyvieji baltymai (angl. „
„Šiuo metu alternatyviųjų baltymų sektoriuje ryškėja dvi kryptys: augalinės mėsos alternatyvos bei kultivacijos ar fermentacijos būdu ruošiama mėsa. Augalinė mėsa kuriama pasitelkiant augalinius ingredientus ir įvairias technologijas tam, kad būtų kuo geriau atkartojamas įvairių rūšių mėsos skonis. Tuo tarpu kultivuojama mėsa yra tikrų tikriausia mėsa, tiesiog užauginta kitokiomis sąlygomis negu dauguma mūsų yra įpratę - ne gyvūno kūne, o ląstelių dauginimuisi palankioje terpėje“, - paaiškina M.
Žvelgdama į ateitį manau, kad būtų nelengva, bet visiškai įmanoma sumažinti mėsos kiekį iki ankstesnio. Norintiems jau dabar gyventi sveikiau ir tvariau, prof. K. Wendin pirmiausia pataria nevalgyti per daug. Antra - rūpintis maisto atliekomis, nešvaistyti jo. Antrindama kolegei, dr. H. M. Meltzer siūlo lietuviams labai paprastą iššūkį: „Tiesiog nedidelis žingsnis būtų vieną dieną per savaitę valgyti ankštines daržoves, pavyzdžiui, ketvirtadienius paskelbti pupelių ar žirnių diena.
Viena iš maisto vartojimo krypčių, pastebimų per pastaruosius dešimtmečius daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, yra poslinkis didesnio mėsos vartojimo link. Mėsos vartojimo didėjimas daro neigiamą poveikį aplinkai ir yra nepalankus žmonių sveikatai. Mokslininkai rekomenduoja, kad mėsos suvartojimas vienam gyventojui per dieną didelių pajamų šalyse (šiuo metu sudarantis 225 g) mažėtų, o mažų pajamų šalyse (šiuo metu - 50 g) - augtų iki 90 g (tai sudarytų apie 33 kg per metus).
Ekonomikos teorija teigia, kad pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos maisto produktų vartojimui ir lemiantys mėsos paklausą, yra pajamos ir kainos. Tačiau vartojimui įtakos turi ir socialiniai-ekonominiai, ir demografiniai veiksniai: amžius, lytis, išsimokslinimas, socialinis sluoksnis ir kt. ES-12 šalių gyventojai per metus vidutiniškai suvalgė tik vieną ketvirtadalį jautienos kiekio, kurį suvalgė ES-15 šalių gyventojai. Ši kryptis greičiausiai buvo susijusi ne su didesniu sąmoningumu dėl raudonos mėsos vartojimo neigiamo poveikio sveikatai arba aplinkai, o su aukštomis jautienos kainomis.
Per 1994-2012 m. laikotarpį jautienos vartojimas vienam gyventojui per metus sumažėjo nuo 25,4 iki 4 kg, arba 6,4 karto, o kiaulienos - padidėjo nuo 21,3 iki 44 kg, arba 2,1 karto, paukštienos - nuo 6,3 iki 23 kg, arba 3,7 karto. Pagrindinė priežastis, lėmusi šį vartojimo pasikeitimą - atskirų mėsos rūšių kainos. Jautienos kainos, palyginti su kiaulienos ir paukštienos kainomis, buvo žymiai aukštesnės. Stipri koreliacija nustatyta tarp mėsos vartojimo ir disponuojamų pajamų, o taip pat tarp mėsos vartojimo ir amžiaus.
Augant gyventojų pajamoms ir senstant visuomenei, mėsos vartojimas didėjo. Atvirkštinės priklausomybės tarp mėsos vartojimo ir urbanizacijos lygio nustatymas rodo, kad mėsos vartojimo didėjimas nebuvo susijęs su urbanizacijos lygio didėjimu. Visi šie veiksniai - disponuojamos pajamos, medianinis amžius, nutukimo lygis, urbanizacijos lygis ir mėsos kainų indeksas - yra reikšmingi.
| Mėsos rūšis | Vartojimo pokytis |
|---|---|
| Jautiena | Sumažėjo 1,1 kg iki 24,5 kg |
| Kiauliena | Sumažėjo 0,8 kg iki 32,7 kg |
| Paukštiena | Sumažėjo 0,4 kg iki 23,2kg |
| Aviena | Padidėjo 0,1 kg iki 1,9 kg |