Padidėjęs skrandžio rūgštingumas labai nemalonus negalavimas, kuris kankina tikrai daug žmonių. Ypatingai jo paūmėjimą ar atsiradimą išprovokuoja netinkama mityba. Todėl jaučiant, kad bent šiek tiek pradeda kilti rūgštis, vertėtų susimąstyti apie savo mitybą.

Skrandžio rūgštingumo svarba

Sveiko žmogaus skrandžio rūgštingumo būklė vadinama normoacidine. Rūgštinė terpė skrandyje, kuri priklauso nuo gaminamos druskos rūgšties kiekio, būtent ir yra vadinama skrandžio rūgštingumu. Paprastai skrandyje palaikomas 1,5-3,0 pH. Nors skrandžio rūgštis dažnai siejama su rūgštiniu refliuksu, tačiau būtina suprasti, kad ji atlieka svarbias funkcijas organizme.

Rūgštinė terpė skrandyje yra būtina virškinimui, kadangi skatina skrandžio motoriką, stimuliuoja kasos fermentų bei tulžies išsiskyrimą, yra svarbi stemplės sfinkterio užsidarymui. Skrandžio rūgštis taip pat padeda sunaikinti bakterijas, virusus ir grybelius, kurie patenka į organizmą per burną, apsaugo nuo jų patekimo į žarnyną. Medikė pamini ir tai, kad rūgštinės skrandžio sultys denatūruoja baltymus ir padidina su maistu gaunamo seleno, magnio, kalcio, cinko ir geležies pasisavinimą.

Svarbu, kad skrandis atlieka ir apsauginę funkciją, stipri rūgštinė skrandžio terpė žudo įvairius patogeninius mikroorganizmus, kurie kitaip gali sukelti infekciją virškinimo trakte.Druskos rūgštis saugo mus nuo mikroorganizmų, bakterijų ir grybelių invazijos į plonąjį žarnyną, taip pat nuo tokios pavojingos bakterijos kaip Helicobacter Pylori, kuri gali sukelti opaligę. Kuo mažiau skrandyje būna druskos rūgšties, tuo dažniau užklumpa vidurių užkietėjimas, o tai yra būdinga vyresnio amžiaus žmonėms.

Vitaminai, mineralai ir kitos maistinės medžiagos reikalingos visą gyvenimą, tačiau gebėjimas tinkamai suvirškinti ir įsisavinti maistą su amžiumi mažėja. Tam įtakos turi skrandžio gaminamos rūgšties sumažėjimas. Pakankama skrandžio rūgšties sekrecija yra būtina siekiant tinkamai suvirškinti suvalgytą maistą bei apsisaugoti nuo bakterijų išvešėjimo žarnyne, saugo nuo aplinkos patogenų.

Padidėjęs ir sumažėjęs skrandžio rūgštingumas: priežastys ir simptomai

Skrandžio rūgštingumas gali padidėti arba sumažėti: nuo ko tai priklauso? Tad, sveikam žmogui skrandžio rūgštingumas yra reikalingas ir naudingas. Vis dėlto, problemų atsiranda, kuomet rūgštingumas tampa per didelis arba per mažas.

Viena dažniausių priežasčių, kodėl padidėja skrandžio rūgštingumas, tai netinkama mityba. Skrandžio rūgštingumą gali sukelti gazuoti, saldinti gėrimai, rūkyti gaminiai, įvairūs padažai, keptas maistas, kai kurie citrusiniai vaisiai, šokoladas, mėtos, alkoholis, rūkymas. Padidėjęs skrandžio rūgštingumas gali atsirasti ir dėl įvairių ligų - cukrinis diabetas, antsvoris, skrandžio opos.

Pagrindiniai veiksniai, galintys turėti įtakos rūgštingumo padidėjimui: mitybos sutrikimai ir netinkama mityba, ilgos pertraukos tarp valgymų, dažni sausi užkandžiai, persivalgymas, piktnaudžiavimas kava, stipria arbata, alkoholiniais gėrimais, rūkytais maisto produktais, riebiu, keptu ar greitu maistu, ilgalaikis vaistų, neigiamai veikiančių skrandžio sieneles, vartojimas, lėtinis stresas, rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas, virškinamojo trakto patologijos.

Kai skrandžio rūgštingumas per mažas, ši būklė vadinama hipochlorhidrija arba hipoacidine būkle. Kritiškas baltyminio maisto sumažinimas ir perėjimas vien prie daug skaidulų (daržovės, vaisiai, grūdai) turinčio maisto ilgainiui stipriai sumažina skrandžio rūgštingumą. Skrandžio rūgšties sekrecija mažėjimas siejamas su amžiumi. Kuo žmogus vyresnis - tuo sekrecija yra mažesnė.

Padidėjusio rūgštingumo simptomai:

• Rėmuo. Degimo ar karščio pojūtis krūtinėje arba gerklėje, kuris gali sustiprėti pavalgius, atsigulus ar pasilenkus, skrandžio sultims patekus į stemplę.
• Pilvo skausmas, taip pat diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje.
• Pykinimas ir vėmimas. Pykinimo pojūtis ar vėmimas, kuris gali atsirasti vartojant tam tikrus maisto produktus ar gėrimus.
• Rijimo sunkumas. Maisto ar skysčių rijimo sunkumas, kurį gali sukelti stemplės uždegimas arba sudirgimas.
• Rūgštus ar kartus skonis burnoje atsiraugėjus.
• Pilnumo jausmas skrandyje - gali atsirasti net ir suvalgius nedidelį kiekį maisto.
• Tuštinimosi pokyčiai - gali pasireikšti tiek vidurių užkietėjimu, tiek viduriavimu.
• Dujų kaupimasis skrandyje - pilvo pūtimas.

Sumažėjusio rūgštingumo simptomai:

• Rėmuo.
• Nevirškinimas.
• Pilvo pūtimas.
• Geležies stokos anemija.
• Mineralų trūkumas.
• Lėtinės žarnyno infekcijos.
• Nesuvirškintas maistas išmatose.

Be šių simptomų, su per mažu rūgštingumu siejamos ir tokios ligos kaip astma, celiakija, autoimuniniai susirgimai, diabetas, egzema, alergijos maistui, gastritas, hepatitas, tulžies pūslės ligos, osteoporozė, anemija, psoriazė, kolitas, išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas.

Išskirti turime rėmenį - jis kyla kai rūgštingumas yra per mažas, o ne per didelis, todėl rūgštingumą reikia ne mažinti, o priešingai - didinti. Rėmuo, rūgštaus skonio jausmas burnoje, deginimo pojūtis krūtinėje yra skrandžio rūgšties sumažėjimo simptomai. Esant šiai situacijai vartojami rūgštingumą mažinantys vaistai ilgalaikėje perspektyvoje tik dar labiau blogina situaciją.

Jei jaučiami bent menkiausi simptomai, būtina imtis priemonių, kadangi su laiku dėl nuolat kylančios skrandžio rūgšties gali atsirasti žaizdelių, prastėja burnos ertmės būklė, pažeidžiami dantys. Nieko nekeičiant savo kasdienybėje ir leidžiant ligai ūmėti būklė tik sunkėja.

Mitybos rekomendacijos esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui

Norint, kad rūgštis nekiltų ar iš vis neatsirastų šis nemalonus jausmas, pirmiausia reikėtų pradėti nuo mitybos. Tinkama mityba padeda sumažinti uždegiminius procesus virškinimo organuose, pagreitina gleivinės atsinaujinimą ir sumažina rūgštingumą. Sugriežtinti mitybą reikėtų mažiausiai mėnesiui laiko, pagerėjus galima po truputį įtraukti ir kai kuriuos kitus produktus.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti:

• Itin riebaus, aštraus maisto.
• Nesveikų užkandžių, pusfabrikačių.
• Alkoholio.
• Sūdytų, rūkytų maisto produktų.
• Konservuotų produktų.
• Šokolado ar jo gaminių.
• Česnakų, svogūnų, ridikėlių, agurkų, krienų.
• Pipirų.
• Ledų ar šaltų gėrimų.
• Riebios mėsos, keptos mėsos.
• Rūgščių vaisių, uogų.
• Kavos, stiprios arbatos, gazuotų gėrimų.

Maisto produktai, kuriuos galima valgyti:

• Džiūvėsiai.
• Vištiena, jautiena, neriebi kiaulieną.
• Virta ar troškinta žuvis.
• Omletas (netinka virti kiaušiniai).
• Virtos daržovės: bulvės, moliūgai, morkos, burokėliai.
• Špinatai, aguročiai, salotos.
• Kepti obuoliai.
• Pieno produktai (riboti rauginto pieno produktus).

Reikėtų stengtis įsivesti valgymo rėžimą ir valgyti kas 3 valandas, tačiau nedaug. Valgyk tik sėdint, po valgio negulėk. Turint antsvorio reikėtų pasistengti jį numesti, tai taip pat padės pagerinti savijautą.

Natūralios priemonės skrandžio rūgštingumui reguliuoti

Tarp natūralių produktų, kurie gali padėti sumažinti skrandžio rūgštingumą ir pagerinti virškinimą, yra medus bei kiti bičių produktai. Yra sakoma, kad šarminė organizmo terpė yra daug geresnė žmogaus sveikatai. Taigi, atrodo, jog valgydami daugiausiai šarminį maistą mes galime būti sveikesni.

Rūgštingumui pakelti tinkamos naudoti karčiosios arbatos: margainis, pelynas, geriamos prieš maistą. Taip pat virškinimą gerina nefiltruotas obuolių sidro actas, citrina, imbieras. Šiais produktais galima pagardinti gaminamą maistą ar ruošiamus gėrimus.

Medaus poveikis skrandžio rūgštingumui:

• Pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali padėti nuraminti sudirgusią skrandžio gleivinę.
• Esantys antioksidantai gali padėti mažinti oksidacinį stresą ir uždegimą skrandžio gleivinėje.
• Organinės rūgštys gali padėti kovoti su bakterijomis, o fermentai gali pagerinti virškinimą.

Esant per dideliam skrandžio rūgštingumui, medų vartokite su šiltu vandeniu ar arbata. Taip pat svarbu pasirinkti kokybišką medų, kuris nėra apdorotas ir išlaikęs visas savo naudingas savybes. Esant per dideliam skrandžio rūgštingumui, rekomenduojama vartoti medaus ir žiedadulkių mišinį (viena dozė - 1 šaukštelis medaus, sumaišytas su 1 šaukšteliu žiedadulkių), ištirpintą šiltame vandenyje. Vartoti 1,5-2 val. prieš valgį arba praėjus 3 val. po valgio.

Gyvenimo būdo įtaka skrandžio rūgštingumui

Refliukso simptomus galima bandyti kontroliuoti pakeitus ne tik mitybą, bet ir gyvenimo būdą.Pagrindiniai gyvensenos pokyčiai yra susiję su kūno masės reguliavimu, žalingų įpročių atsisakymu. Būtina mesti rūkyti, negerti angliarūgštės prisotintų gėrimų, patariama nenešioti ankštų drabužių.

Rekomendacijos:

• Miegokite ant aukštesnės pagalvės, kad nejaustumėte refliukso simptomų nakties metu.
• Kad šiek tiek pasikeistų kūno padėtis, lovos galvūgalį galima pakelti 10-20 centimetrų, todėl apatinis stemplės raukas rečiau atsidarys.
• Svarbu nesusigundyti eiti nusnausti vos pavalgius.
• Taip pat svarbu valgyti tomis pačiomis valandomis, reguliariai.
• Venkite intensyvaus fizinio krūvio po valgio.

Skrandžio rūgštingumo įtaka pagal amžių

Skrandžio rūgšties sekrecija mažėjimas siejamas su amžiumi. Kuo žmogus vyresnis - tuo sekrecija yra mažesnė.

Amžiaus grupė	Skrandžio rūgšties sekrecija
11-20 metų	Didžiausia
61-70 metų (ir vyresni)	Kelis kartus mažesnė nei 11-20 metų amžiaus grupės

Atsižvelgiant į tai, reikia didinti skrandžio rūgšties sekreciją. Tam naudojami papildai, natūralūs maisto produktai. Tai ypač aktualu vyresniame amžiuje, kuomet natūrali skrandžio rūgšties sekrecija yra ženkliai sumažėjusi.

---