Genetiškai modifikuoti (GM) produktai kelia daug diskusijų visuomenėje. Šiame straipsnyje aptarsime GMO rapsų aliejaus keliamą potencialią žalą, remiantis moksliniais tyrimais ir ekspertų nuomonėmis.
Tyrimai ir Mokslinės Išvados
Ne vienerius metus užsienio mokslininkų atliekami tyrimai patvirtina, kad maistui auginamus gyvūnus šeriant genetiškai modifikuotais (GM) pašarais, nei jų mėsoje, nei audiniuose ar kraujyje, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) nelieka. Lietuvos mokslininkų atlikti paukštienos, gyvulių mėsos, kiaušinių tyrimai patvirtina, kad šiuose produktuose augalų genetinės modifikacijos neaptinkama.
GMO Gyvūniniuose Produktuose
Visuomenėje sklandančios kalbos, kad Lietuvoje auginami gyvuliai šeriami vien tik GM pašarais, todėl GMO patenka kone į visus gyvūninės kilmės produktus, tėra vienas iš daugelio šiuolaikinę maisto pramonę gaubiančių mitų. Pastaraisiais metais Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) buvo ištirta daugiau kaip dešimt paukštienos ir gyvulių mėsos, taip pat kiaušinių mėginių ir nei viename iš jų GMO nebuvo aptikta. Lietuvoje atliekami tyrimai dėl GMO patvirtina užsienio mokslininkų analizes ir jų išvadas.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) įvertino, kokia yra tikimybė, kad transgenai (svetimi genai, naudojami kuriant naujas augalų ar gyvūnų formas) ar jų produktai gali būti įterpti į gyvūnų audinius ir jų produktus, pavyzdžiui, mėsą, kiaušinius, pieną. „EFSA GMO padalinio mokslininkai atlikę išsamią analizę, pateikė išvadas, kad iki šiol nėra jokių moksliškai pagrįstų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad pakeista DNR (rekombinantinė dezoksiribonukleinorūgštis) patenka į gyvūnų, šertų GM pašaru, audinius ar organus“, - pabrėžia NMVRVI Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotojas Mindaugas Morkūnas.
EFSA mokslininkai nustatė, kad ruošiant, pavyzdžiui, malant ar kitaip mechaniškai apdorojant augalus, pakeista DNR nėra paveikiama, tačiau ekstrahavimo ar džiovinimo kaitinimo būdu procedūros DNR smarkiai suardo. Taip pat DNR suyra pašarų kompostavimo metu. EFSA GMO specialistai konstatavo, kad ir gyvūnų virškinimo trakte vykstantys procesai visiškai suardo DNR bei baltymus iki jų pirminių sudedamųjų dalių, todėl jokie genetinės modifikacijos požymiai virškinimo metu nėra išsaugomi.
„Šie procesai yra seniai ištirti ir gerai žinomi. Juos aprašo ir daugybė naujausių mokslinių studijų, tačiau žiniasklaidoje vis pasirodo kontraversiškų, moksliniais duomenimis neparemtų pareiškimų apie GMO žalą ar naudą“, - sako M.Morkūnas.
Žmogaus Organizmo Reakcija į Svetimą DNR
Dar viena EFSA mokslinė išvada, kuri patvirtina, kad GMO nepatenka į gyvūninės kilmės produktus, teigia, jog žmogus, valgydamas kasdienį maistą: duoną, daržoves, vaisius, mėsą, nuolat sąveikauja su svetimų organizmų (augalų, gyvūnų) DNR, taip pat ir gyvūnai kartu su pašaru nuolat turi sąlytį su svetima DNR ar svetimais baltymais. Šiuo atveju organizmui nėra jokio skirtumo ar su maistu gaunama DNR yra pakeista ar būdinga įprastuose maisto produktuose.
„Didžioji dauguma mokslinių studijų, tiriančių GM augalų virškinimą, atliekamos su gyvūnais, tačiau šiandien žinomas ir vienas tyrimas atliktas su žmonėmis, valgiusiais GM soją. Jo rezultatai patvirtina ankstesnius stebėjimus - gyvūnų bei žmonių virškinimo traktas visiškai suardo bet kokią svetimą DNR, taip pat ir GM augalų“, - teigia M.Morkūnas.
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į seniai nuodugniai mediciniškai ištirtus gyvūnams ir žmonėms būdingus apsauginius mechanizmus (imuninės sistemos savybes), kurie itin gerai pritaikyti apsisaugoti nuo svetimos DNR ir baltymų. „Kasdien susidurdami su tūkstančiais svetimų DNR, pavyzdžiui, įvairiomis bakterijomis, gyvūnų ir žmogaus organizmai sugeba juos aptikti, suskaidyti („suvirškinti“ ląsteliniame lygmenyje) ir pašalinti iš organizmo.
Taigi, vertinant teorinę tikimybę, kad virškinimo metu suskaidytos DNR ar baltymų fragmentai vis dar galėtų išlikti biologiškai aktyvūs, reikėtų atsižvelgti į aplinkybę, kad bet kokia fiziologiškai aktyvi ir organizmui svetima DNR ar baltymas imuninės sistemos pagalba yra identifikuojami ir nedelsiant pašalinami iš organizmo“, - dėsto NMVRVI Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotojas M.Morkūnas.
GMO Ženklinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje
Europos Sąjungoje (ES), taip pat ir Lietuvoje, genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai yra vieni labiausiai tiriamų produktų. Vertindami jų saugą ir keliamą riziką, mokslininkai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei vertinant tradicinį maistą. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, vykdomi ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina šį maistą, ir kiti veiksniai.
Naujų GM augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros ES vykdomos ne vienerius metus, kol mokslininkai ekspertai įvertina riziką ir įsitikina, jog produktai saugūs žmonių mitybai. Net ir po tokio ilgo ir sudėtingo patvirtinimo proceso, maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 % GMO, ženklinimo etiketėse tai turi būti nurodyta. Pavyzdžiui, „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“.
ES šiuo metu įteisinta daugiau kaip 30 GM augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams: 17 - kukurūzų, 6 - rapsų, 5 - medvilnės, 2 - sojos veislės. VMVT reguliariai atnaujina ir tikslina Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašą.
Maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėse tai turi būti pažymėta, pvz., „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“ arba - produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (produkto pavadinimas).
VMVT teigimu, pernai sausio-rugsėjo mėnesiais dėl genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimo gamyboje ir jų ženklinimo reikalavimų laikymosi Lietuvoje buvo atlikta per 8 600 patikrinimų, kurių metu buvo nustatyta tik 11 pažeidimų atvejų.
Genetiškai Modifikuoti Augalai ir Produktai Lietuvoje
Mūsų šalyje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami, o genetiškai modifikuotų produktų Lietuvoje turime išties nedaug. GMO aptinkami tik aliejuje ir kai kuriuose saldainiuose bei miltiniuose gaminiuose. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas ir genetiškai modifikuotų produktų tiekimas rinkai yra griežtai kontroliuojamas.
Produkto etiketėje visada turi būti pažymėta, kad jo sudėtyje yra daugiau nei 0,9 proc. maistinės medžiagos, gautos iš GMO.
Alternatyvios Nuomonės ir Rizikos
Nors oficialių institucijų specialistai tvirtina, kad piene, mėsoje, kiaušiniuose, jeigu gyvuliai buvo šeriami genetiškai modifikuotais pašarais, jokių kenksmingų medžiagų nelieka, Lietuvos žaliųjų organizacijų atstovai mano kitaip. Anot V.Vingrienės, dauguma genetiškai modifikuotų produktų, esančių rinkoje, yra su atsparumo raundapui (herbicidui, skirtam naikinti daugiametes ir vienmetes piktžoles) genu, vadinasi, padidėja šios medžiagos naudojimas auginant genetiškai modifikuotus produktus.
Andrejus GAIDAMAVIČIUS teigia: „Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimu daugiausia užsiima kompanijos, privatūs asmenys, suinteresuoti greitų investicijų grąža, todėl eksperimentų, laboratorinių tyrimų, kaip tai veikia žmogaus ląsteles, neatliekama arba atliekama labai mažai. Dažniausiai daromi agronominiai eksperimentai. Jų tikslas patikrinti, kaip genetiškai modifikuoti augalai prisitaiko mūsų sąlygomis ir ar apsimoka juos auginti, bet poveikis gyvūnams, juolab žmogui netiriamas“.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į atsparumo antibiotikams genus, kurie naudojami testuojant augalus: „Jeigu valgydami tokius produktus įgausime atsparumą antibiotikams, išgyti nuo infekcinių ligų bus sudėtinga“.
Patarimai Vartotojams
A. Gaidamavičius pataria: vengti iš toli atvežamų maisto produktų, pirkti produkciją, kuri užauginta arčiau namų, be tarpininkų, tiesiogiai iš gamintojo; rinktis neperdirbtus produktus, stengtis įsigyti kuo daugiau ekologiškų produktų, nepirkti genetiškai modifikuotos produkcijos, atkreipti dėmesį į produkto sezoniškumą, pakuotę ir vengti produktų, kurių galiojimo laikas itin ilgas.
Valstybinės Maisto ir Veterinarijos Tarnyba (VMVT) Apie GMO Kontrolę
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida JAROŠIENĖ pabrėžia, kad Europos Sąjungos (ES) teisinėje bazėje GMO keliami griežti reikalavimai. Ypač akcentuojama svarbiausia prekybos sąlyga - prekių sauga ir ženklinimas. Produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais.
VMVT, įgyvendindama ES Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1829/2003 dėl maisto ir pašarų kontrolės, taip pat vykdydama nacionalinių teisės aktų reikalavimus, jau šeštus metus atlieka GMO kontrolę rinkoje, gamybos įmonėse, importuojant produktus. Apskričių, miestų ir rajonų VMVT kontroliuoja genetiškai modifikuotus maisto produktus ir pašarus rinkoje, kad jie būtų tinkamai ženklinami.
Didelis dėmesys skiriamas produktams, importuotiems iš trečiųjų šalių, taip pat tikrinama, ar maisto produktų etiketėse žymima, kad GMO panaudoti kaip žaliavos kitų maisto produktų gamyboje.
Sojų, kukurūzų, rapsų, ryžių, ir kt. produktų bei pašarų mėginiai dėl genetinės modifikacijos tiriami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriuje. Jame naudojami ES akredituoti metodai, kuriais nustatomi net patys mažiausi genetiškai pakeistų organizmų likučiai maisto produktuose.
Skyriuje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, du iš jų - mokslų daktarai. GMO tyrimų skyrius priimtas į ES Jungtinį tyrimų centrą (JTC), vienijantį 45 kontrolines laboratorijas. Skyriaus specialistai kasmet dalyvauja JTC rengiamose GMO tyrimo metodų įteisinimo ir profesinio testavimo studijose.
2010 m. per keturis mėn. dėl genetinės modifikacijos ištirti daugiau kaip 60 mėginių, trijuose nustatyta ženklinimo pažeidimų.