Tunas - tai didelė žuvis, savo forma šiek tiek primenanti ešerį, tačiau priklausanti skumbrių šeimai. Tai vandens telkinių plėšrūnas, mintantis vėžiagyviais ir moliuskais. Raumeningas šios žuvies kūnas leidžia sumedžioti net smulkesnes žuveles. Tunas yra žinomas beveik visame pasaulyje ir plačiai naudojamas gastronomijos srityje.
Reikėtų pabrėžti, kad tunų gentis yra suskirstyta į keletą skirtingų rūšių. Yra mėgstančių sakyti, kad kiekvienas žemynas turi savo šios žuvies rūšį. Bene populiariausia tunų rūšis yra paprastasis arba šiaurinis tunas. Yra ir geltonpelekis tunas, dažnai vadinamas ilgapelekiu. Jis gyvena atogrąžų vandenyse ir, nors yra daug mažesnis už šiaurinį, pasiekia 3 metrų ilgį. Į geltonpelekį tuną savo dydžiu yra panašus didžiaakis tunas, kurio svoris gali siekti 200 kg.
Tunas yra migruojanti žuvis. Ieškodama maisto ji kasdien nukeliauja šimtus kilometrų. Būtent dėl šios priežasties visame pasaulyje tunas yra sugaunamas itin dideliais kiekiais. Įvairios tuno rūšys gyvena beveik visuose vandens telkiniuose (išskyrus Negyvąją jūrą). Yra duomenų, kad kasmet sugaunama apie 90 mln.
Unikalios tuno savybės
Kokios tuno savybės šią žuvį daro žinomą ir populiarią visame pasaulyje? Vienareikšmiškai galime atsakyti, kad unikali ir į kitas žuvis nepanaši mėsa. Priklausomai nuo žuvies rūšies, yra įvairių jos mėsos atspalvių: nuo raudonos, iki violetinės ir rudos. Tuno mėsos negalima lyginti su jokia kita žuvimi pasaulyje. Tuno mėsa yra pluoštinė, be to, sunkesnė, kietesnė ir standesnė. Dėl šios neįprastos mėsos tekstūros, tunas gali būti patiekiamas kaip kepsnys, panašus į jautienos kepsnį.
Maistinės savybės
Tunas, be jokios abejonės, turi ir maistinių savybių, kurios itin svarbios tinkamam organizmo funkcionavimui. Tyrimai rodo, kad šios rūšies žuvyje yra didelis kiekis niacino. Šis elementas vaidina svarbų vaidmenį tinkamo metabolizmo procesuose. Be niacino, tuno mėsoje yra ir kitų svarbių organizmo veiklai mikroelementų, tokių kaip vitaminas B12, vitaminas B6, vitaminas B1, vitaminas D, vitaminas B2, vitaminas A, vitaminas E ir kiti. Be to, tunas turi didelį kiekį seleno. Selenas atlieka daugybę funkcijų organizme, nes yra fermentų, dalyvaujančių reguliuojant skydliaukės hormonų metabolizmą, komponentas. Tunas taip pat yra puikus baltymų šaltinis. 100 g tuno mėsos rasite net 30 g baltymų.
Žuvies vartojimas ir atsakingas pirkimas
Būtent žuvies paklausa negailestingai valdo Lietuvos ir viso pasaulio žuvies sektorių. Kaip vartojimas lemia neretai kardinalius žuvų išteklių svyravimus? Lietuvos gamtos fondo specialisto Roberto Staponkaus įsitikinimu, vienas svarbiausių faktorių - neatsakingas pirkimas. Neatsakingai žuvį pirkdamas vartotojas apsprendžia žvejybos, taip pat ir netinkamos, apimtis. Pasak R.Staponkaus, pirkdamas žuvį vartotojas turėtų domėtis, kaip ji sugauta ir stengtis įsigyti tik tinkamais metodais sugautos žuvies ir taip palaikyti atsakingą žvejybą.
„Kūčių stalui reikėtų rinktis tradicines ar vidaus vandenų žuvis - karpį, karšį, ešerį, šprotus, skumbrę, silkę. Kai kurios šalys - tokios kaip Naujoji Zelandija, Škotija yra žinomos kaip itin daug dėmesio tinkamai ir atsakingai žvejybai skiriančios valstybės. Ypatingai griežta žvejybos kontrole garsėja Aliaska - čia nuolat patruliuojama ir tikrinamas beveik kiekvienas žvejybinis laivas. Lietuviai parduotuvėse gali nusipirkti Aliaskos lašišos, kuprių“, - pataria R.Staponkus.
Specialisto teigimu, daugelis Europos šalių vartotojų yra apsišvietę ir žino, kokią žuvį pirkti, kurios vengti. Tuo tarpu Lietuvos vartotojui vis dar lemiamas faktorius yra kaina. Atsakingos žvejybos metodai - kai žuvis gaudoma būdais, minimaliai kenkiančiais jūros aplinkai.
Nors gruodžio pabaigoje žuvies paklausa išauga, gamtosaugininkų teigimu, brakonieriavimo statistika šiuo laikotarpiu nėra bauginanti, nes ežerai apsnigti, pakrantės užpustytos.
Žuvų taukai ir cholesterolis
Neretai būtent siekdami sukontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje gyventojai ima vartoti omega-3 riebalų rūgščių papildus arba tiesiog žuvų taukus.
Santaros klinikų Prevencinės kardiologijos poskyrio vyresnioji gydytoja kardiologė docentė Jolita Badarienė sako, kad omega-3 riebalų rūgštys priskiriamos prie lipidų kiekį reguliuojančių medikamentų, tačiau, norint sumažinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją, taip pat riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, vien šių papildų gali nepakakti.
„Žuvų taukų įtaka širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai pradėta tirti pastebėjus, kad už poliarinio rato gyvenantys inuitų tautybės žmonės, kurių mitybos raciono pagrindą sudaro žuvis, retai serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
Nustatyta, kad žuvų taukai padeda sumažinti trigliceridų koncentraciją kraujyje - tai, be abejo, irgi yra svarbu“, - sako J. Badarienė.