Garšva - vadinama tiesiog „piktžole“, dažnai ignoruojama ar net keikiama, bet visai be reikalo. Nors vizualiai ji atrodo kukli, šis augalas slepia netikėtai didelį kiekį naudingų medžiagų. Daugelis daržininkų ją rauti skuba vos pasirodžius pirmajam lapeliui.
Nuo senų laikų garšva buvo vertinama ne tik dėl skonio, bet ir dėl gydomųjų savybių. Tai ne šiaip žalumynas - ji prisotinta vitaminų C ir A, turi geležies, kalcio bei magnio, o svarbiausia - pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Garšvos dažnai laikytos piktžolėmis, tačiau jų nauda sveikatai - įspūdinga.
Tinkamiausias laikas rinkti garšvas - pavasario pradžia, kai jos dar tik pradeda želti. Būtent tada jauni lapeliai yra patys vertingiausi - kupini vitaminų, minkšti ir be kartumo. Nors ilgą laiką buvo laikoma piktžole, garšva šiandien vis dažniau atrandama iš naujo - kaip maistingas, vertingas ir lengvai pasiekiamas augalas.
Garšvos nauda sveikatai slypi jos sudėtyje - tai augalas, kuris augina stiprybę nuo šaknų iki lapų galiukų. Garšvos nauda sveikatai siejama su detoksikuojančiu poveikiu, virškinimo sistemos gerinimu ir imuniteto stiprinimu.
Garšva - viena iš tų pavasario žalumynų, kurią galima įtraukti į mitybą taip pat lengvai kaip špinatus ar salotas. Švieži, dar šviesiai žali lapeliai turi švelnų, šiek tiek salstelėjusį skonį, todėl puikiai dera tiek su daržovėmis, tiek su pieno produktais. Garšvą galima sumaišyti su varške, berti ant sumuštinių ar dėti į omletus.
Jei siekiama ilgalaikio poveikio, garšvos nauda sveikatai atsiskleidžia vartojant ją reguliariai - pakanka vos kelių šviežių lapelių per dieną. Nors ilgą laiką buvo laikoma paprasčiausia piktžole, garšva iš tiesų turi įspūdingų savybių, dėl kurių ją vertino dar mūsų senoliai.
Tai natūralus energijos šaltinis pavasarį, kai organizmas išsekęs po žiemos. Jei šias savybes turėtų naujai atrasta egzotinė žolė, jos ekstraktas jau seniai puikuotųsi vaistinėse.
Taigi, kaip gi išsaugoti šį pavasario gėrį ilgesniam laikui? Šviežios žolelės yra bene geriausias būdas pasisavinti vitaminus. Tačiau pavasaris netrukus baigsis, tad kaip išsaugoti tuos neįkainojamus vitaminus ilgesniam laikui? Gal net ateinančiai žiemai?
Šaldymo būdai
Bene paprasčiausias būdas - šaldymas. Čia didelio mokslo nereikia, tačiau vis tik verta atkreipti dėmesį į tam tikrus niuansus.
Šaldymui skirtas žoleles reikia rinkti sausą dieną, nuplauti, nusausinti, sudėti į šaldymui skirtus maišelius ar indelius ir užšaldyti. Kokybiškiausias šaldymas - spartusis, kai užšaldoma šaldiklyje, esant - 24 laipsnių C temperatūrai. Greito užšaldymo produktuose gerai išsilaiko vitaminai.
Tiesa, prieš šaldant apgalvokite, kaip vėliau naudosite užšaldytus augalus. Asmeniškai, labai nemėgstu atšildytų ištižusių lapų. Tad jei juos ketinu dėti į sriubas ar salotas, prieš šaldant iš karto supjaustau smulkiai.
Smulkiai pjaustytas žoleles taip pat galima šaldyti ledo kubeliams skirtuose padėkliukuose, tada turėsite tarsi atskirai suruoštas porcijas - paruoštukus įvairiems patiekalams gardinti. Susmulkintas žoleles reikia sudėti į padėkliukus ir užšaldyti. Tuomet jau sušalusius kubelius galima išimti iš indelių ir perdėti į šaldymui skirtus maišelius - taip atlaisvinsite padėkliukus.
Kiti konservavimo būdai
Be šaldymo, yra ir kitų būdų, kaip išsaugoti garšvę ir kitas žoleles ilgesniam laikui:
- Džiovinimas: Tai seniausias, paprasčiausias ir sveikiausias konservavimo būdas. Džiovinamame produkte vandens koncentracija taip sumažėja, kad mikroorganizmai nebegali augti, todėl džiovinti produktai ilgai negenda ir juose išlieka didžioji dalis vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų. Džiovinimui lapus reikia rinkti saulėtą dieną, išdžiūvus rasai ir iš karto padžiauti gerai vėdinamoje patalpoje, vengiant tiesioginių saulės spindulių.
- Rauginimas arba fermentavimas: Tai puikus konservavimo būdas. Čia pagrindinį „darbą“ atlieka bakterijos. Tai puikus būdas išlaikyti visas naudingas medžiagas ir dar papildyti savo mitybą gyvosiomis bakterijomis.
Garšvos rauginimo receptas
Pasidaliname labai paprastu garšvos rauginimo receptu. Taigi, garšvą, kaip ir kopūstus, galima raugti žiemai. Lapus reikia sugrūsti į stiklinį ar molinį indą ir užpilti sūrymu. Santykis daugmaž 1 litras vandens ir 1 šaukštas druskos. Keletą dienų laikyti kambaryje šiltai, po to išnešti į vėsią patalpą.
Žaliais vitamininis sviestas su garšva
Reikės:
- 200 g sviesto
- kelių skiltelių česnako
- saujos žalumynų (laukinių česnakų, žliugių, tramažolių, pienių, dilgėlių, ar kitokių)
- šaukštelio citrinos sulčių
- druskos, pipirų
Gaminimas:
Sviestą palaikykite kambario temperatūroje, kad suminkštėtų, išsukite su druska, pipirais, citrinų sultimis, sudėkite smulkiai susmulkintus žalumynus bei česnakus ir viską gerai pertrinkite. Taip pat galite daryti ir su varške. Skanaukite užsitepę ant duonos. Skanaus!
Garšvos nauda sveikatai
- Liaudies medicina jau šimtmečius garšvą rekomendavo šlapimo takų ir inkstų veiklai gerinti - dėl jos švelnaus diuretinio poveikio.
- Pavadinimas „podagraria“ (iš lotynų kalbos - podagra) byloja apie senovinį naudojimą sąnarių skausmams, patinimams ir podagros simptomams lengvinti.
Kaip atpažinti garšvę
- Atkreipkite dėmesį į lapų formą (trijų dalių, dantyti kraštai)
- Stiebą (lygus, tuščiaviduris)
- Kvapą (švelnus, primenantis petražolę).
Apibendrinimas
Garšva - tai ne tik žalias kilimas po kojomis ar buvusių daržų likutis. Šiandien, kai sveikata - didžiausia vertybė, o natūralumas - vis dažnesnis pasirinkimas, verta prisiminti senolių žinias. Leiskite garšvai žaliuoti ne tik kieme, bet ir jūsų lėkštėje.