Girdėjote daugybę sėkmės istorijų, kaip perskaičius vos vieną knygą atsikratoma visą gyvenimą varginančio viršsvorio bei įsisenėjusių ligų. Deja, dabar rašytoju gali būti kiekvienas, tad tarp gausybės viena po kitos kepamų knygų sunku išsirinkti tikrai vertas skaitymo.
"Valgyk, Kad Gyventum" Principai
Puikios sveikatos ir svorio kontrolės paslaptis - valgyti daugiau maisto, kuriame gausu maistingųjų medžiagų. Tiesą pasakius, vienas iš Valgyk, kad gyventum plano ypatumų ir yra kur kas didesnės maisto porcijos. Visam laikui! Valgyk, kad gyventum nereikalauja savęs varžyti.
Girdėjote posakį „valgyk tam, kad gyventum, o ne gyvenk tam, kad valgytum”? Juo vadovaujasi ir gydytojas Joel Fuhrman, savo knygoje pristatantis 6 savaičių planą, padėsiantį numesti nereikalingus kilogramus ir tuomet išlaikyti pastovų svorį.
Pagrindinis dietos principas labai paprastas - neribotai valgyti naudingųjų medžiagų turintį maistą. Be to, autorius žada, jog tikrai neteks kęsti alkio bei pakeisite požiūrį į maistą. Knyga ypač pravers kenčiantiems nuo priklausomybės maistui.
Kaip Pradėti?
Maitindamiesi pagal siūlomus valgiaraščius, gerokai padidinsite vertingųjų medžiagų kiekį savo dietoje, ir jūsų svoris pradės kristi. Tai dar labiau motyvuos jus laikytis plano. Šis metodas nereikalauja jokio atsižadėjimo ar alkio.
Ką Duos Ši Filosofija?
Ši knyga pravers kiekvienam, kuris tvirtai laikysis tokios programos, ji padės sulieknėti, būti sveikesniam ir jauniau atrodyti. Įsitrauksite į tokį nuotykį, kuris pakeis visą jūsų gyvenimą.
Jūs ne tik sumažinsite savo svorį, bet ir imsite geriau miegoti, puikiau jaustis fiziškai ir emociškai, turėsite daugiau energijos. Sumažinsite tikimybę susirgti sunkiomis ligomis. Dr. Puiki knyga. Daug vertingos informacijos. Mitybos planas isbandytas ir tikrai veikia.
Kunigo Leo Patalinghugo požiūris į mitybą ir gyvenimą
Filipiniečių kilmės JAV gyvenantį katalikų kunigą Leo Patalinghugą pasirinktas misionieriaus kelias metų pradžioje atvedė ir į Lietuvą. Vilniuje ir Šiauliuose vyko du jo kulinariniai šou „Prieskoniai santuokai“. Vietoj nuobodaus pamokslavimo kunigas scenoje tarškino puodais, svaigino žiūrovus gardžiais kvapais ir šmaikštaudamas demonstravo, kad į pačius rimčiausius dalykus galima žvelgti išmintingai, lengvai ir su gera doze humoro.
Kunigai yra tokie pat žmonės, kaip ir visi kiti. Kai kurie jų atrodo rimti ar netgi paniurę, kiti - ramūs, santūrūs. Yra ir tokių, kurie trykšta energija, nes tokia yra jų natūrali prigimtis. Man, kaip misionieriui, reikia būti energingesniam, nes turiu nešti žmonėms Dievo žinią, įkvėpti juos.
Šiuolaikinio gyvenimo tempas yra labai greitas, todėl turėti ramybės salelę itin svarbu. Didelė atgaiva žinoti, kad kartą per savaitę gali valandą ramiai pabūti netrukdomas išorinio pasaulio.
Net jei keliauju į Jeruzalę, žmonėms rodau ne tik krikščionių, bet ir judėjų, musulmonų vietas. Žinoma, ragaujame gerą, ne turistams skirtą maistą, kad dar labiau sustiprintume įspūdį.
Katalikams galima valgyti viską. Kaip galėčiau atstumti maistą, jei žmonės mane juo vaišina su meile, norėdami pagerbti, pasidalyti? Tai sukurtų atskirtį. Jėzus Kristus irgi mokė valgyti tai, kas patiekta.
O, tai didžiulė nuodėmė! Manau, kad žmonės išmeta daug produktų, nes nemoka gaminti. Gamina per daug, nesuvokdami, kiek iš tikrųjų pajėgs suvalgyti, arba taip nuobodžiai, kad patys praranda apetitą.
Viskas, ką uždirbame iš leidybos, šou ir pristatymų, grįžta atgal į gamybą, o ši yra labai brangi, nes nepardavinėjame reklamos. Dalis pinigų skiriama labdaros fondui „The Table Foundation“. Remiame ir buvusius kalinius. Mokau juos, suteikiu galimybę prisidėti prie maisto gamybos. Kartą per mėnesį gaminame vargšams sumuštinius, bet tai - ne mano kelias. Manau, kad pirmiausia reikia pamaitinti skurstančią žmogaus sielą. Turiu pasiekti galingus ir turtingus asmenis, kad duočiau jiems truputį karčių teisybės vaistų. Tai daug sunkiau, nei pamaitinti tuos, kurie skursta.
Galima gyventi, kad dirbtum, arba dirbti, kad gyventum. Derinti abu dalykus - štai tokia yra mano filosofija. Turime sunkiai dirbti, kad išgyventume, bet užsitikrinkime sau ir galimybę pažinti kitas kultūras, įvairų skonį, pasidžiaugti savo artimųjų draugija - juk visa tai ir yra gyvenimas. Kam taip sunkiai dirbame? Kad galėtume įteikti dovaną žmogui, kurį mylime. Neapsiribokime supratimu, jog dovanos teikiamos kartą ar du per metus, nes siurprizus galime daryti kasdien. Nereikia didelių ir brangių daiktų - tegu tai bus kad ir spontaniškai nupirktas mažytis indelis uogienės.