Pastaruoju metu vis daugiau žmonių dalinasi savo patirtimi apie darbą užsienyje, įskaitant ir Angliją. Šiame straipsnyje apžvelgsime lietuvių patirtį dirbant vištų fermose Anglijoje, darbo sąlygas, atsiliepimus ir teisinius aspektus.

Emigrantų Patirtis Anglijoje

Sveiki, neseniai emigravau ir išvykau į dažno lietuvio „išsvajotąją“ šalį - Angliją. Pastebėjau, kai kurie žmonės dalinasi patirtimi išvykę svetur. Todėl ir aš nusprendžiau su jumis pasidalinti pastebėjimais, bei patirtimi.

Netikėtas Pasiūlymas

Netikėtai gavau pasiūlymą iš draugo, jog agentūra priimdinėja naujus žmones į konditerijos fabriką ir nusimato darbų, todėl ilgai nedvejojęs sutikau ir išvykau. Tiesa pasakius neturėjau ko ir prarasti, Lietuvoje paskutiniu metu darbo neturėjau, nors per daug pastangų ir nedėjau į paieškas. Kad būtų aiškiau, man 24m.

Pirmieji Žingsniai Anglijoje

Taigi atvykstu į UK, kitą dieną nukeliauju į agentūros biurą ir gaunu išspręsti anglų kalbos testą. Problemų testas nesukelia, iškart gaunu rašytis darbo sutartį. Pasako, laukti skambučio dėl „induction“ (čia kaip ir apmokymas prieš darbą, pagrinde darbo taisyklės ir sauga). Kas įdomiausia po šios paskaitos dar vienas testas, iš to ką mačiau ir girdėjau. Žodžiu, kitą dieną jau einu į darbą. Esu nusiteikęs, kad bus baisu, teks arti kaip vergui ir pan. Bet kadangi nebijau darbo, mąstau, kad viskas bus gerai, jei nepatiks bet kada galiu grįžti namo.

Darbas Konditerijos Fabrike

Įžengiu į patalpas, užsidedu galvos tinklelį (kuris yra būtinas) ir traukiu link valgyklos „canteen“ kur manęs ir daugelio kitų žmonių laukia agentūros darbuotojas ir paskirsto darbus. Pirmą dieną gaunu darbą prie 14 linijos. Nemažai paklaidžiojau kol susiradau persirengimo kambarį, chalatą, batus ir dar vieną tinklelį ant galvos tik kitos spalvos. Tiesa, galvos tinklelių yra nemažai spalvų ir kiekviena spalva reiškia tam tikras pareigas.

Darbo Saugos Reikalavimai

Kol nueinu iki 14 linijos gaunu nusiplauti rankas 2 kartus ir dar 2 kartus panaudoti antibakterinį tirpalą. Tokios taisyklės, kadangi tiesiogiai teks liesti pyragėlius, todėl griežtai reikia plauti rankas. Pasakau „superviser‘iui“, kad šiandien mano pirma diena darbe ir mano nuostabai, jis ganėtinai maloniai viską paaiškina ir parodo ką reiks daryti. Prie linijos dirba 5 žmonės, vienas dėlioja „skeletus“ indelius, į kuriuos kiti dėlioja plikytus pyragėlius, vadinamus „eklerais“ ir gale vienas žmogus prižiūro, kad indeliai ir eklerai būtų savo vietose ir pan.

Darbo Pobūdis

Džiaugiuosi, kad darbas pakankamai lengvas, nesmirda jokios mėsos, žuvys ar vištos kaip kituose fabrikuose. Dar groja angliškas radijas darbo fone, visai smagu. Šiek tiek erzina, kad linijos juda ganėtinai greitai ir reikia kartais paskubėti, o ir nugara nedžiūgauja. Jeigu nespėji, padeda šalia esantys kolegos ir niekas nepurkštauja.

Pirmoji Darbo Diena

Po darbo parėjau namo su pavargusiom kojom ir nugara, nors nieko keisto, juk pirma diena ir visą laiką teko stovėti. Prie linijos žmonės keičiasi pozicijomis įvairiais laiko intervalais, kas pusę valandos, kas valandą, tai priklauso nuo susitarimo. Gerai, nes nereikia užsibūti vienoje vietoje visą laiką, nes morališkai būtų per sunku. Nors ir taip jaučiasi robotizmas, tie patys judesiai, prygalėliai ir visa kita.

Fabriko Produkcija

Iš viso fabrike yra 21 linija. Visose linijose esmė ta pati, tik skirtinga produkcija gaminama. Tortai, sausainiai, spurgos, eklerai, traifai, želės ir t.t. Pagrinde naudoja kremą, šokoladą, karamelę, džemą ir kitus saldumynus. Darbe, labai griežtai draudžiama valgyti produkciją, jeigu pamato - meta iš darbo. Todėl ragautojų nepasitaiko, bet kas dirba ilgesnį laiko tarpa, žino tam tikras vietas kur galima užsislėpus prikimšti pilvą :D

Darbo Kolektyvas

Keista, bet tikėjausi, kad darbe sutiksiu vien tik budulius ir šiaip visokius grybautojus, bet yra visai normalių žmonių. Dažno tikslas užsidirbti pinigų ir pan. Lietuviai, kuriuos pažįstu dauguma irgi normalūs, pasilabinam, pasikalbam, bet per daug į draugystes nesileidžiu, nes nenoriu. Fabrike labai daug lenkų. Manau, kad lenkai sudaro apie 60% visų darbuotojų, toliau 20% anglų, 15% lietuvių, na ir 5% latvių. Pagrinde dirba jaunimas, bet yra ir pagyvenusių žmonių.

Darbo Užmokestis

Įdomiausia dalis, darbo užmokestis. :) Taip, minimumas. 6,19£/h ir priklauso kiek valandų išdirbama per savaitę. Fabrike yra dvi pamainos A ir B. Kiekviena pamaina dirba slenkančiu grafiku, 4 dienos po 10h ir 4 dienos laisvos. Kurie dirba per agentūrą, gali dirbti kienvieną dieną, jeigu yra noro ir darbo, todėl ir uždirbti įmanoma daugiau, bet labai daug nesiplėsiu. Šiaip vidutiniškai žmogus uždirba apie 1k svarų į mėnesį.

Ateities Planai

Daugelis pasakytų, kad toks darbas „bukina“ ir jie būtų teisūs :D Tačiau, apsišlifavus galima susirasti geresnį ir daugiau apmokamą darbą, ką ir planuoju padaryti artimiausiu metu.

Apibendrinimas

Pabaigai pasakysiu, kad niekas čia jūsų nelaukia išskėstomis rankomis. Pinigai iš dangaus nebyra, tenka dirbti ir pakankamai sunkokai. Bet įmanoma susitaupyti, jeigu yra noro. Nerūkau ir retai išgeriu alkoholio, todėl atmetus visas būtiniausias išlaidas tų pinigų lieka užtektinai. Ar aš džiaugiuosi dabartine savo padėtimi? Taip, viskas kolkas gerai. Bet tikrai nenorėčiau visą gyvenimą dirbti tokio darbo ir gyventi UK, mane vistiek traukia Lietuva. Kada nors grįšiu, tik nežinau kaip greitai 

Vergiškos Sąlygos Vištų Fermose

Į viešumą lietuvių išnaudojimo istorija iškilo Didžiojoje Britanijoje, kuomet britų „The Guardian“ paskelbė apie šiurpias sąlygas, kuriomis gyveno ir dirbo emigrantai iš Lietuvos. Savo patirtimi drąsiai su spauda prieš dvejus metus pasidalijo lietuvis Laurynas Kelpša.

Teismo Procesas Dėl Prekybos Žmonėmis

Prisistatyti nenorėję du klaipėdiečiai ketvirtadienį pravėrė Klaipėdos apygardos teismo duris, kur į kaltinamųjų suolą sėdo 55-erių Klaipėdos rajono gyventojas, ūkininkas Edikas Mankevičius. Nuotoliniu būdu iš Didžiosios Britanijos teismo procese dalyvavo dar du kaltinamieji, britų pora, 56-erių Jacqueline Hazel Judge ir 58-erių Darrelas Johnas Houghtonas. Trijulė kaltinama bendrininkų grupėje vykdžiusi prekybą žmonėmis ir juos išnaudojusi vergiškam darbui. Stebėti bylos į Klaipėdą atvyko ir britų žurnalistai.

Vergijos Sąlygomis Dirbusių Lietuvių Byla

Kaip paskelbė prokuroras R.Ušinskas, nuo 2006 metų gruodžio iki 2013 metų liepos, kaltinamieji apgaule verbavo ir gabeno žmones žinodami, kad pasinaudojant jų pažeidžiamumu, panaudojant fizinį ir psichinį smurtą, jie bus išnaudojami fiziniam darbui. Teisme skambėjo, jog žmonės išnaudoti vergijos sąlygomis - dirbo neturėdami nustatytų valandų, be poilsio režimo, neturėjo normalių gyvenimo sąlygų, buvo gąsdinami. Lietuvis, anot klaipėdiečių, buvo tarpininkas, kuris į Didžiąją Britaniją vežė žmones darbui. Britai organizuodavo darbą - veždavę darbuotojus į fermas.

Darbo Pobūdis Vištų Fermose

Lietuviai pasakojo per dieną sugaudydavę tūkstančius vištų, kurios būdavo pakraunamos į vilkikus. Baigę darbą vienoje fermoje jie buvo vežami į kitą, iš šios keliaudavo toliau, dirbdavę po 12-17 valandų. Už 1 000 pagautų vištų jie uždirbdavę 3 svarus. Vilkiką būrys vyrų vištomis pripildydavo per 1-2 valandas.

Atsiskaitymai Už Darbą

Kaip pasakojo nukentėjusieji, per dieną jiems pavykdavę uždirbti 100 ir daugiau svarų, tačiau už darbą ne visuomet būdavo atsiskaitoma, laiškai atkeliaudavę be čekių, kuriuos vyrai turėdavę išsigryninti bankuose. Jie pasakojo skambindavę Džekei (Jacqueline, - red. past.), ši nurodydavo skambinti Edikui, pastarasis irgi kratydavosi nuo atsakomybės, tad vyrai likdavę be pinigų. „Mums reikėjo mokėti už būstą, pirkti maistą, tekdavo skolintis, taip mes įklimpome į skolas“, - sakė vienas klaipėdiečių. Jis teigė negalėjęs niekur išvykti, nes neturėjęs pinigų.

Tarpininkavimo Mokesčiai

Anot klaipėdiečių, pirmiausia E.Mankevičius į Didžiąją Britaniją ėmė gabenti moteris, mat ten buvo įsteigęs valymo įmonę. Moterys panoro į užsienį atsivežti ir vyrus, tad šis surado darbą ir jiems. Už tai imdavęs mokestį - 250 eurų prieš išvykstant, dar 350 jau nuvykus. Taip vyrai ėmė darbuotis vištų fermose. Anot nukentėjusiųjų, fermose darbavosi apie 50, o vienu metu 80 žmonių.

Baudos Už Nusižengimus

Tačiau prižiūrėtojai net už neišplautą arbatos puodelį skirdavo pinigines bausmes ne tik kaltininkui, bet ir visiems kartu gyvenantiems lietuviams.

Sunkias Sąlygos ir Smurtas

Prokuroras R.Ušinskas teisme paviešino, jog vyrai, vežioti iš vienų fermų į kitas, po visą šalį keliaudavę ir naktimis, miegodavę autobusiukuose, negalėdavę nė nusiprausti. Gamtinius reikalus jie atlikdavę į butelius, kuriuos turėdavę išmesti pro langą. Ilgų kelionių metu maistu turėję pasirūpinti patys, o pritrūkus valgydavę žalius kiaušinius. Prižiūrėtojai naudojo psichologinį ir fizinį smurtą.

Darbo Sąlygų Apibūdinimas

„Grįždavome po savaitės, tada nusiprausdavome. Tiek maisto neprisidėsi visai savaitei, tad, būdavo, valgydavome tų pačių vištų kiaušinius“, - teisme sakė nukentėjusieji, dirbdavę be išeiginių ir turėdavę tik keletą poilsio valandų per parą. Vyrai pasakojo numigdavę važiuojant iš vienos fermos į kitą. Vienas nukentėjusiųjų pasakojo, kaip buvo nukritęs nuo pastolių, tačiau medikai jam nebuvo iškviesti. Dauguma lietuvių dirbo nelegaliai, už juos nemokėti jokie mokesčiai.

Bauginimai ir Smurtas

E.Mankevičius, anot liudininkų, prie savęs turėdavęs šunį, pasitaikė atvejų, kai užpjudė šunį ir sužalojo lietuvį. Bylos duomenimis, jis sukūrė baimę, kad bet kada gali panaudoti fizinį ir psichologinį smurtą, gąsdinęs, jog šie liks be pastogės. Iš vyrų buvo atimami dokumentai.

Nukentėjusiųjų Lūkesčiai

Vyrai sako norintys, kad kaltinamieji liktų be nieko ir pajustų, koks tai siaubingas jausmas. Už patirtą košmarą, taip pat važinėjimo išlaidas, nesumokėtas darbo valandas vienas vyrų prašo priteisti 180 tūkstančių eurų, kitas - 300 tūkstančių eurų.

Padėtis Šiandien

Anot nukentėjusiųjų, nemažai lietuvių tose fermose tebedirba iki šiol, tačiau atsiskaitymus atlieka patys fabrikai, darbo sąlygos pagerėjo ir už darbą atsiskaitoma skaidriau.

Lauryno Kelpšos Patirtis

Lietuvių bandymas pamokyti juos vergais pavertusius veikėjus sudomino ir Didžiosios Britanijos žiniasklaidą.

Kaip Laurynas Pakliuvo Į Vergiškas Sąlygas

- Kaip pakliuvote į darbą, kuris buvo prilygintas vergijai? - „Lietuvos rytas“ paklausė L.Kelpšos- Radau skelbimą lietuviškame tinklalapyje. Akis užkliuvo už skelbimo, kad Anglijoje yra siūlomas gerai apmokamas darbas įmonėje „DJ Houghton“. Paskambinau, susitariau ir išvažiavau.

Žadėtas Atlyginimas

- Kokį atlyginimą jums žadėjo?- Nuo 250 iki 350 svarų per savaitę.

Pirmieji Įtarimai

- Kada supratote, kad bus blogai?- Jau pirmą dieną, kai mane nuvežė į namą, kur turėjau gyventi. Svetainėje miegojo vyras. Iš viršaus nusileido dar keli žmonės. Jie man trumpai papasakojo, koks čia darbas. Po to iš fermos sugrįžo jaunesni žmonės - jie irgi užsiminė, kad nieko gero nesitikėtume. Bet pasirinkimo neturėjau. Neturėjau kur važiuoti, buvau be pinigų. Į Lietuvą nesinorėjo sugrįžti.

Darbo Pobūdis Vištų Fermose

- Ką reikėjo dirbti?- Reikėjo gaudyti vištas, krauti jas į sunkvežimius, kurie važiuodavo į fabrikus. Darbo laikas nebuvo nustatytas. Darbdaviai parašydavo žinutes, kelintą valandą ir kurie žmonės važiuoja. Dirbome visoje Anglijoje, kartais į darbą mus veždavo po 5-6 valandas.

Darbo Sunkumas ir Pavojingumas

- Ar gaudyti vištas - sunkus darbas?- Tai sunkus ir pavojingas darbas, be to, nuolat smirdi. Dirbome uždarose patalpose. Visur - amoniako tvaikas. Išėjus į lauką būdavo sunku kvėpuoti.

Palyginimas Su Darbu Lietuvoje

- Ar niekada neteko Lietuvoje susidurti su sunkesniu darbu, nei gaudyti vištas?- Lietuvoje statybose yra tekę sunkiau dirbti, bet darbas vištų fermoje - labai specifinis: nežinai nei kiek valandų dirbsi, nei kiek vištų reikės pakrauti į sunkvežimius.

Mityba Darbo Vietoje

- Ką valgydavote?- Jei būdavau alkanas ir jausdavau, kad netenku jėgų, gerdavau žalius kiaušinius.

Darbdavių Požiūris

- Ar jums leisdavo?- Niekas neklausdavo - jei fermoje 200 tūkst. kiaušinių, dešimties niekas nepasiges. Juk 10 kiaušinių iš karto kenksminga sveikatai. Ar jaučiate pasekmes? Sveikatai kenksminga, jei valgai su tryniu. O jei tik baltymus - nėra pavojinga.

Požiūris Į Kiaušinius Dabar

- Ar jūs dabar valgote kiaušinius?- Taip, kurį laiką negalėjau, bet jau praėjo nemažai laiko. Valgau ir vištieną.

Ambasados Pagalba

- Ar Lietuvos ambasada padėjo?- Niekada nesikreipėme. Ką jie būtų padėję? Mus išvežė į kitus miestus, apgyvendino su priežiūra, apsauga.

Apsauga Darbo Vietoje

- Ką darė apsauga?- Gyvenome name, į kurį niekas negalėjo užeiti, niekam negalėjome pranešti, kur esame, negalėjome bendrauti su žmonėmis, kurie dirbo vištų fermose. Sekmadienį būdavo laisvas laikas. Jei išeidavome išgerti, pranešdavo: visas namas negaus algos. Negalėjo ateiti draugai, negalėdavome kepti kepsnių, jei prižiūrėtojai būdavo blogai nusiteikę, bausdavo net už neišplautą puodelį.

Užmokestis Už Darbą

- Kokia alga?- Už tūkstantį sugautų vištų - 3 svarai. Savaitės pabaigoje gaudavome algą. Bet jeigu fermų savininkas paskambindavo, kad nemokėtų, - nemokėdavo.

Darbuotojų Sudėtis

- Ar visi darbuotojai buvo vyrai?- Tuo metu, kai aš dirbau, buvo viena moteris. Ji buvo prižiūrėtojo draugė. Visą laiką važiuodavo tik dirbti su viščiukais. Jie manė: neturiu paso, niekam nepasiskųsiu, nieko neįrodysiu. Kai grįžau su dokumentu, kreipiausi į Piliečių patarimų biurą, ir viskas prasidėjo.

Kreipimasis Į Teismą

- Pranešama, kad fermoje dirbo 30 lietuvių. Kodėl į teismą kreipėsi tik šeši?- Lietuvių buvo daugybė - jie visą laiką keitėsi. Į teismą kreipėmės visi šeši, kurie gyvenome kartu. Aš vienintelis gerai mokėjau angliškai. Be to, turėjau pusseserę, kuri Lietuvoje baigė bankininkystę, o Anglijoje - aktorystę. Ji man pasakė: „Taip negalima, kreipkitės kur nors.“ Ji sužinojo, kam galėtume pasiskųsti.

Reikalavimai Darbdaviui

- Ko dabar reikalaujate iš „DJ Houghton“?- Mes reikalaujame teisingumo ir atlyginti mūsų nuostolius: negautus atlyginimus, sužalojimus, psichologinę žalą.

Vergovės Aukos Statusas

- Jūs esate pripažintas vergovės auka. Ar jus apklausę pareigūnai nustebo išgirdę, kokiomis sąlygomis gyvenote ir dirbote?- Jie buvo šokiruoti.

Padėtis Anglijoje

- Kiek dar lietuvių galėtų būti Anglijoje, gyvenančių tokiomis pat sąlygomis, kaip jums teko gyventi?- Tūkstančiai. Jie dirba žemės ūkyje, mėto maišelius (neva labdaros organizacijų maišeliai paliekami prie gyventojų durų - prašoma aukoti vargstančioms šalims. - Red.).

Patirtis Padės Kitiems

- Ar tikitės, kad jūsų byla padės į vergiją patekusiems lietuviams?- Turėtų padėti. Žmonės domisi, klausia, kiti sužinojo apie mūsų bylą per pažįstamus.

Patarimai Ieškantiems Darbo Anglijoje

- Ką patartumėte tokiems jaunuoliams kaip jūs, kurie radę skelbimą nori važiuoti dirbti į Angliją?- Pirmiausia patarčiau važiuojant turėti abu dokumentus: pasą ir tapatybės kortelę ir vieną gerai paslėpti. Jei atims vieną dokumentą - kitą turėsite. O jei matote, kad darbe niekas negerėja, kreipkitės pagalbos į Piliečių patarimų centrą. Tokie centrai yra visoje Anglijoje ir ten galima susišnekėti visomis kalbomis. Atkreipkite dėmesį, kas parašyta skelbime, ypač jei žadamas didelis atlyginimas. Tegul žmonės neatitrūksta nuo realybės.

Dabartinė Padėtis

- Ką jūs dabar veikiate? Kur gyvenate?- Pasprukęs iš vergovės likau Didžiojoje Britanijoje, esu susižadėjęs su angle. Kurį laiką negalėjau pamiršti patirto košmaro - vis sapnuodavau darbą fermoje.

Kitos Detalės Apie Darbo Sąlygas

Lietuviai teisėjams pasakojo, kad būdavo vežiojami dirbti į vištų fermas, kur dirbdavo tol, kol būdavo liepiama. Jie tamsoje gaudydavo vištas ir kraudavo jas į sunkvežimius. Paukščiai draskydavosi, lietuviai turėjo kvėpuoti amoniako dujomis. Jei darbininkai susižeisdavo, negaudavo laisvų dienų gydytis.

Gyvenimo Sąlygos

Darbininkai gyvendavo blakių knibždančiame name ir už tai turėjo mokėti 50 svarų per savaitę.

Tarpininkai

Vištų gaudytojus britams tiekdavo Edikas Mankevičius pagal skelbimus lietuviškuose interneto portaluose.

Bauginimai ir Smurtas

Lietuviai buvo bauginami, jiems buvo grasinama, jie patyrė fizinį smurtą. E.Mankevičius laikė kovinius šunis, kuriais siundydavo darbininkus.

Psichologinė Pagalba

Arūnas Kuras, Vyrų krizių centro direktorius: „Į vergovę pakliuvusiems žmonėms pirmiausia turėtų būti teikiama psichologinė pagalba. Informacija, kaip ištrūkti, irgi svarbu, bet juk į nusikaltėlių pinkles aukos pakliūva ne todėl, kad yra fiziškai silpnos.

Darbo Užmokesčio Palyginimas

Ši lentelė parodo darbo užmokesčio skirtumus tarp žadėto ir realaus atlyginimo už 1000 pagautų vištų:

Rodiklis	Suma
Žadėtas atlyginimas už 1000 vištų	Nuo 250 iki 350 svarų per savaitę
Realus atlyginimas už 1000 vištų	3 svarai

---