Labai senai norėjau tokio iššūkio - kuriam laikui drastiškai pakeisti mitybą, sveiko maisto pagalba išsivalyti organizmą, skelbia mergina savo tinklaraštyje „Mama per echoskopą“. Sako, po tokių „šoko terapijų“ naujai atgyja natūralūs organizmo poreikiai ir dėl kiekvieno į burną keliaujančio maisto gabaliuko esi įsitikinusi - tau jis reikalingas, taip intuityviai diktuoja naujas, švarus „aš“.
Žaliavalgystės iššūkiai ir atradimai
Ne kartą bandžiau visokiausias detoksikacines dietas. Tik šios daugiausiai trukdavo pusdienį, na gal kurį kartą nauju režimu esu išgyvenusi ir dieną. Nes 10 dienų valgyti vien kopūstų sriubą, kefyrą, obuolius ar sultis - nei skanu, nei įdomu.
Juk dažniausiai taip netyčiom tą sriubą paskanini grietinėle, kefyrą pakeiti jogurtu, o prie obuolių nusprendi pridėti ir kriaušes, bananus, apelsinus, o trūkus kantrybei - ir gabalėlį šokolado. Tokia būdavo kiekvienos detoksikacinės dietos baigtis. Na bet šįkart pasiryžau ištverti. Tik nusprendžiau pasitikėti profesionaliai sudaryta mitybos programa, o ne internete sumedžiota. Visgi vien žalias maistas visą savaitę - ne juokas, o nežinant kas/kaip/su kuo galima ir nejuokingai prisijuokaut. Tad pasirinkau žaliavalgės Gražinos Gum sudarytą “Super detox” programą.
Savaitė žalio maisto: asmeninė patirtis
Na ir ką, šiandien po 7 dienų vien žalio maisto beprotiškai savimi didžiuojuosi. Džiaugsmo neužtemdo ir mintis, kad žmonės ir visą gyvenimą šitaip maitinasi. Taigi, kaip atrodė mano savaitė. Galimybių pasirinkimas aiškus - vaisiai, daržovės, riešutai, daigintos sėklos na ir prieskoniai, arbatos bei aliejus. Ir visą tai galima apdoroti ne keptuvėje, orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje, o vieninteliu virtuvės įrankiu - maisto smulkintuvu.
Tiesa, žaliavalgiai leidžia kaitinti maisto produktus iki 42 laipsnių Celsijaus, tačiau šįkart apsiėjau ir be tiek šilto maisto. Ir vis dėlto, prieš įsigydama programą net nenumaniau, kiek įvairiausio skanumo patiekalų gaminsiuos! Maniau kasdien gurkšnosiu skirtingų skonių kokteiliukus, o čia - ir makaronai, ir pomidorai su mozzarella, plovas, gaspačo, šerbetas, užtepėlės. O koks salotų padažų skanumas! Tad mano 7 dienos žaliavalgiškai.
Taip, svėriau - 21 kg sodo ir daržo gėrybių per savaitę! O kur dar po vidutiniškai 3 litrus vandens kasdien!
Rytas - entuziazmo pilnas. Dar kartą perskaičiusi rekomendacijas - ką, kada ir kaip turi valgyti sveikatos ieškantis žmogus - supratau, kad manieji įpročiai ne taip jau ir toli pavyzdinių. Taigi, pirmąją pusę dienos gyva buvau savimeile - nenustojau didžiuotis, kad ėmiausi šio reikalo. Ypatingai tas pasididžiavimas sustiprėjo apsilankius parduotuvėje: kas prie rūkytos dešros, kas prie pusgaminių ar bandelių, o man pakako daržovių-vaisių skyriaus. Dar iki vakaro džiūgavau, o saulei nusileidus, nuslopo ir mano entuziazmas. Silpnumo akimirkos, pagundų pilna virtuvė erzino, o dar galvos skausmas. Na, bet nepasiduodu - išlekiu pabėgioti. Ir ką, padėjo! Rami ir dar labiau patenkinta savimi einu miegoti.
Buvau nusiteikusi - pirmosios dienos bus sunkios: organizmui vis dėlto šokas, reikia prisitaikyti prie naujo režimo. Tad ir rytas - su menkesne šypsena nei vakar. Gal nereikėjo to bėgiojimo - kiek silpna, ir taip visą dieną. Pavalgau, pagerėja, bet tik kuriam laikui. Atrodo, maisto - per akis ir dar su trupučiu, bet va vis kažko iš senojo raciono norisi. Vis dėlto žaliavalgystė mane stebina - atrodo, valgai tą patį agurką, burokėlį, salotas, tačiau juos gudriai apdorojus, paskaninus, gaunasi tikri virtuvės šedevrai. O ir man atrodė, kad žaliavalgiai - liūdni žmonės, pusryčiams/pietums/vakarienei graužiantys morkas. Tiesa, galvos skausmo jau nebėra. O aš maniau, kad be kavos negaliu gyventi - vis aiškindavau, kad man jos gyvybiškai reikia dėl žemo kraujo spaudimo. Pasirodo, klydau.
Jau geriau, tik va silpnumas dar neapleidžia. Tačiau jėgų ir norų veikti nepritrūksta - šiandien per kelis kartus nužingsniavau 10 km! Vietoj svajų apie šokoladą ar šiltą sriubą jau galvoju, kaip ir kiek žaliavalgiškai galėčiau maitintis grįžusi prie senosios mitybos. O taip, entuziazmas grįžta - šis reikalas tikrai smagus! Tiesa, ir uoslė - ji, atrodo, artima turėtai nėštumo metu, kai atrodė, jog uostinėjimo varžybose būčiau galėjusi rungtis su šunimis.
Jėgos grįžta! Jaučiuosi nepalyginamai geriau! Tik va perskaičius šios dienos valgiaraštį ties trimis punktais pagalvojau: “Bjaurastis!”. Cha, ir vėl nustebau pamačiusi - tos iš pirmo žvilgsnio “bjaurastys” gali būti labai skanios. Net ir daržovių kokteiliai - ir tie.
Didžiųjų išbandymų diena - vakarinis pasisėdėjimas su draugais. Žinoma, prie užkandžiais ir gėrimais nukrauto stalo. O smagiausia, kad tą stalą ir turėjau pati suruošti. Vakaro nelaukiau jau nuo ryto - kaip ištversiu neparagavusi anei vieno gabaliuko sumuštinuko, pyragėlio, sausainiuko ar to sūraus traškučio? Kaip?? Ir ką - vienintelė mano to vakaro nuodėmė tebuvo papildoma saujelė vynuogių! Tam maistui ant stalo nepajutau jokių sentimentų! O be tos nuodėmingos saujelės uogų per savaitę suskaičiavau dar kelias nuodėmes: kokias 7 džiovintas datules ir kriaušę. O aš maniau, kad neturiu valios!
Jaučiuosi idealiai! Dvi dienos drauge su nuolat šalia gardėsiais užkandžiausiančiu vyru taip pat jau nebaugina. Tiesa, apie jį - nepagydomą mėsėdį. Nors į šį mano bandymą ir valgomus patiekalus žiūrėjo skeptiškai, šie (be kelių išimčių) jam patiko. Ir net neprieštaravo, kad kokį vieną kitą ruoščiau ir vėliau! Na taip, žinoma, tik šalia mėsos… Bet vistiek, tai jau didis komplimentas! Ir dar apie mėsėdžius. Esu girdėjusi, jog šie neva agresyvesni ir piktesni žmonės už mėsos nevalgančius. Maniau - mitas, nes nors mėsos mano kasdienybėje ir nėra daug, vistiek visokie pikti jausmai aplanko. O šią savaitę - netikėta ramybė. Rami net ir tada, kai Augustą pavyksta užmigdyti iš penkto migdymo.
Žinot tą paskutinės atostogų dienos jausmą, kai stengiesi užfiksuoti visus paskutinius kartus, tik ką susikurtus atostogų ritualus: paskutinis pasimatymas su jūra, paskutiniai pusryčiai viešbutyje, paskutinė šypsena administratorei. Tai va panašiai jaučiuosi šiandien! Jaučiuosi super gerai - savo noru atsikėliau 7 val ryto. Tiesa, visą savaitę miegojau mažiau nei įprastai ir miego visai netrūko. O labiausiai neramina rytojus - kaip reikės sugrįžti į senąsias mitybos vėžes ir vėl nepaslysti ant kokios šokolado plytelės ar cukruoto pyragėlio? Ir tie paskutiniai šios dienos pusryčiai/priešpiečiai/pietūs/pavakariai/ vakarienė buvo nuostabūs.
Spėkit, ką valgiau pirmadienio pusryčiams? Kokius metus praktikuotą varškę su jogurtu ar žaliavalgišką košytę? Taip, žaliavalgystė man patiko. Priešpiečiams ją vėl prisiminiau. Vakarop jau užsinorėjau žuvies, bet ir šios su salotomis. Antra diena, o man ir vėl norisi ko nors žalio, šviežio ir sultingo.
Pokyčiai po savaitės žalio maisto
Pokyčiai? Jie tokie:
- Kava - supratau, galiu ir be jos. Mitas tas, kad žemą kraujo spaudimą gelbsti tik ji.
- Kaip čia pamiršau paminėti džiaugsmą dėl minus 2,8 kg! Smagu buvo kasdien lipti ant svarstyklių.
- Taip, galiu apsieiti ir be saldumynų! Matau, išmokau kontroliuoti ko ir po kiek organizmui reikia.
- Jėgos - jų tikrai daugiau! Na taip, pirma dietos savaitės pusė buvo sunkesnė, bet galiausiai atėjo jėgų antplūdis.
Ar kartosiu? Tikrai taip! Vasara -- itin dėkingas laikas nuotykiams, eksperimentams, atradimams ir galbūt pokyčiams. Ypač virtuvėje, kai sodai, daržai, miškai dosnūs vaisiais, daržovėmis, uogomis, grybais. Neraginame keisti gyvenimo būdo ir įpročių visu šimtu procentų, tačiau įtraukti šį tą naujo ir naudingo į racioną, kodėl gi ne? Gal šiek tiek... žalio maisto?
Kas yra žaliavalgystė?
Žaliavalgystė yra mitybos būdas, kai valgomas tik termiškai neapdorotas, žalias (angl. raw) maistas. Žaliavalgiškos virtuvės patiekalai gaminami daiginant, smulkinant, trinant, rauginant, mirkant, džiovinant vaisius, daržoves, sėklas, riešutus bei žalumynus, spaudžiant šviežias sultis. Svarbiausias principas - kad maistas nebūtų apdorojamas aukštesnėje nei 42 °C laipsnių temperatūroje.
Maisto neapdorojant dideliu karščiu jame išlieka daugiau naudingųjų medžiagų bei vitaminų, todėl toks maistas yra laikomas vertingesniu. Taip pat žaliavalgiai teigia, kad termiškai neapdorotame maiste gausu fermentų, kurie palengvina virškinimą, daug maistinių skaidulų ir gerųjų bakterijų.
Žaliavalgystės įvairovė
Dažniausiai propaguojantys žaliavalgišką mitybą valgo tik augalinės kilmės maistą. Tačiau netiesa, kad žaliavalgiai valgo tik daigintas sėklas ir salotas, geria žaliuosius kokteilius. Besilaikantys žaliavalgystės principų gali pagaminti ir karštą sriubą, makaronus, sušius, nekeptų duonelių, įvairiausių skonių tortų ir dar daugybę pačių įvairiausių patiekalų.
Pabandykite savo įprastą racioną papildyti didesniu kiekiu vaisių ir daržovių, pasigaminkite bent kelis žaliavalgiškus patiekalus ar vietoje įprastų pusryčių rytą pradėkite su žaliuoju kokteiliu. Būkite smalsūs - vasara tam puikiai tinka!
Keli receptai žaliems pietums
Nevirta brokolių sriuba
Čia tiems, kas nemėgsta sriubų. Arba daržovių
2-3 asm.
20 min. gaminti
Reikės:
- 250 g žalio brokolio
- 15 g svogūnų laiškų
- 1 saliero stiebo
- 1/2 stiklinės anakardžių riešutų
- šakelės šviežio baziliko (ar kitų mėgstamų prieskonių)
- 1 daržovių sultinio kubelio, žiupsnelio druskos
- 1/2 litro vandens
Į galingą maisto smulkintuvą sudėkite stambiai pjaustytas daržoves, daržovių sultinio kubelį, anakardžių riešutus. Viską užpilkite karštu vandeniu ir gerai sutrinkite. Jei reikia, pasūdykite. Sriubą patiekite pagardintą kapotais žalumynais ar lukštentomis kanapių sėklomis.
Cukinijų „makaronai“
Zoodles - vienas fainiausių maisto atradimų. Kaip iš 20 cm ilgo cukinijos padaryti 2 metrus cukinijų? Paprasta - tiesiog supjaustyti specialia pjaustykle.
2-3 asm.
20 min.
50 g slyvinių pomidoriukų
Cukiniją supjaustykite specialia daržovių makaronų gaminimui skirta pjaustykle. Gerai sumaišykite pievagrybių marinatui skirtus ingredientus. Paruoštame marinate marinuokite pievagrybius bent 15 min. Anakardžių padažui skirtus ingredientus sudėkite į maisto smulkintuvą ir suplakite iki vientisos masės. Cukinijų makaronus patiekite sumaišytus su marinuotais pievagrybiais bei slyviniais pomidorais.
Žaliavalgystė Lietuvoje: Rūtos Švedienės patirtis
Rajono kalbininkė Rūta ŠVEDIENĖ anksčiau, kaip ir visos tradicinės šeimininkės, dažnai kepdavo kepsniukus ir bandeles. Šiandien moters virtuvė gerokai pasikeitusi: įprastą maistą vis dažniau išstumia sveiki, gardūs bei gražūs žaliavalgiški patiekalai. „Tik nemanykite, kad žaliavalgiai ar vegetarai vien salotų lapais bei tarkuotomis morkomis gyvi - ne. Rūtos tiesiai šviesiai paklaususi, ar ji visu skrandžiu žaliavalgė, sulaukiu ir tiesaus atsakymo: „Nesimėtau į kraštutinumus. Mėgstu pasakymą „aukso vidurys“. Vasarą pašnekovė ne tik išbandė pluoštus žaliavalgiškų receptų, bet ir pati ėmė juos kurti.
„Neįmanoma nekurti, kai įsijauti ir nori valgyti sveikai, skaniai bei gražiai. „Kai maitinausi pavasarį, vasarą, rudenį beveik 70 proc. augaliniu žaliu maistu, buvau aktyvesnė, smagesnė, - džiugiais pasikeitimais dalijasi Rūta. - Žiemą atsirado daugiau visiems įprasto maisto. Pajutau, kad imu „kerpėti“, nėra tiek gero įkvėpimo, polėkio. Neskanu? Vieni nė neragavę rėkia, kad žaliavalgiškas ar vegetariškas maistas neskanus, o kitiems misti vien augaliniu maistu atrodo tikra kankynė.
Rūtos patirtis visai kitokia: „Man asmeniškai toks maistas labai skanus, pats skaniausias. Aš jį gaminu su meile. Jaučiu malonumą valgydama vaisius, uogas, daržoves. Žmonės skirtingai supranta meilę sau. Viešėdama Vilniuje ar Kaune pašnekovė mielai užsuka į vegetariško, žaliavalgiško maisto kavines. „Jose beveik vien jaunimas. Tie žmonės man atrodo kažkokie kitokie, veidai jų šviesesni, giedresni.
Žaliavalgiškas tortas pagal Rūtą
Pašnekovė išduoda anksčiau bandeles, duoną, kitus miltinius skanėstus kepdavusi ypač dažnai, dabar - gerokai rečiau. „Kaip sako, su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi, - juokiasi Rūta, - pajutau, kad ir aš ėmiau augti lyg ant mielių. Tad dabar baltų miltų gaminiais mėgaujuosi tik per šventes. Rūta neslepia esanti smaližė. Jos šeimos šaldytuve visada pūpso tortas. Taip, šis - žaliavalgiškas. „Tortą gaminu iš dribsnių, riešutų, uogų, kokosų aliejaus, džiovintų vaisių, medaus. Labai gardus ir sveikas.
Morkas ir mėlynuosius svogūnus susmulkiname S formos peiliuką turinčiu smulkintuvu arba sutarkuojame. Įdedame kelias sūdytas alyvuoges, krapų, pipirų, įpilame šiek tiek aliejaus (labai tinka sėmenų). Pomidorų viduriukų neišmeskite. Graikinius riešutus gerai nuplaukite ir pamirkykite bent porą valandų. (Visi riešutai turi būti mirkomi! Darant uogų, vaisių kokteilius, pirma reikia smulkintuvu gerai juos susmulkinti su trupučiu vandens, paskui jau pilti daugiau vandens - kokio tirštumo kokteilio norisi. Viską (atskirai riešutus ir vaisius) smulkiname S formos peiliuką turinčiu smulkintuvu. Pamirkytus anakardžių riešutus sumalame su mėlynėmis, įkrečiame kelis šaukštus medaus, įpilame kokosų aliejaus.
„Su riebalais atsargiai - įpilsi per daug, jausis riebumas, įpilsi per mažai, užpilas nesukietės, bus tik košė, - perspėja Rūta. - Kadangi viską darau iš akies, sunku ir nupasakoti. Tas užpilas gali būti ir kokosų su apelsinais, ir aviečių su bananais, ir pan.
Gyvas maistas: kas tai?
Paklausti apie tai, kada gyvas, arba kitaip, dar žalias maistas, atkeliavo į Lietuvą, lietuviai „žaliavalgiai“ šypteli: jis niekada ir nebuvo iškeliavęs, tiesiog niekas jo neišskyrė ir nesuklasifikavo. Bendrai sutariama, kad gyvo maisto pradininkė - lietuvių kilmės amerikietė daktarė Ann Wigmore. Savo biografijoje ji mini močiutę, vaikystėje anūkę gydžiusią žolelėmis ir kitomis natūraliomis priemonėmis. Būtent A. Iš esmės tai maistas, kurį ruošiant nenaudojama aukštesnė negu 45 laipsnių temperatūra.
Pasak šios srities specialistų, aukštesnėje temperatūroje produktai praranda didžiąją dalį vitaminų ir enzimų, todėl sunkiau ir ilgiau virškinami. Tokio maisto dažniausiai persivalgome, nes jo reikia daugiau, kad gautume būtiną kiekį maistingųjų medžiagų. Šviežiuose vaisiuose, daržovėse, termiškai neapdorotose kruopose, riešutuose ir pan. esančios gyvybiškos dalelės - enzimai - padeda organizmui lengviau įsisavinti visas maistines medžiagas. Apskritai gyvas maistas - tai ir mėsa, ir žuvis, ir įvairūs pieno produktai, netgi kiaušiniai, tačiau būtinai termiškai neapdoroti ir genetiškai nemodifikuoti, taigi ir ekologiški.
Gyvo maisto kasdienybė
Susižavėjusiems šiuo iš pirmo žvilgsnio paprastu mitybos būdu, skubame užduoti keletą klausimų. Ar pajėgiate įsivaizduoti savo ateitį be šviežių bandelių? Ar matote save kepsnių vakarėlyje su būriu žmonių, ne tik nevertinančio gyvo maisto, bet nežinančio, kad toks apskritai yra? Apsispręsti valgyti tik gyvą maistą - ryžtingas gyvenimo žingsnis, tuo labiau kad tuoj pat ima vilioti visi uždrausti vaisiai. Pasirinkusieji šį mitybos - ir gyvenimo - būdą sako, kad „negyvo maisto“ ne šiaip norisi, o tiesiog beprotiškai trokštama. O ir kasdienybė susiklosto taip, kad alkis užklumpa netinkamiausiu momentu.
Kita gyvo maisto medalio pusė taip pat egzistuoja. Gurmaniškus potyrius atveria kiekvienas kąsnis - kiekvienas pomidoras ar obuolys turi savitą skonį. Iš šalies atrodo, kad jei nebus noro apsiriboti paprasčiausiu būdu, t. y. graužti morką ir kopūstą, gyvam maistui paruošti reikės nemažai finansinių išteklių.
Gyvam maistui ruošti dažniausiai naudojamas didelių apsukų elektrinis maišytuvas, smulkintuvas, trintuvė, sulčiaspaudė ir specialus džiovintuvas. Vaisius, daržoves, riešutus paruošti lengviau, o kruopas dažniausiai reikia užmerkti ir palaikyti per naktį. Kaip atvirauja L.Kesminas, norint paruošti gyvą maistą, reikia būti kantriam ir kruopščiam. Džiovinti produktai (duonelės ir pan.) ilgai išsilaiko nesugedę, tad jų verta pasigaminti iš anksto ir didesniais kiekiais. Puikiai pravers ir orkaitė - joje maistą tinka ne tik džiovinti, bet ir „troškinti“. Lengvai pasigaminsite net ir saldumynų, pavyzdžiui, iš sumaltų saulėgrąžų ir sezamų sėklų bei medaus.
Agnės Brazienės patirtis
Lietuvoje gyvo maisto gerbėjų vis daugėja. Viena iš jų, Agnė Brazienė, dirbanti filmų kūrimo srityje, dalijasi asmenine patirtimi ir gyvo maisto gerbėjų kasdienybe: „Pirmą kartą apie gyvą maistą išgirdau dirbdama su Holivudo aktoriumi Woody Harrelsonu, tačiau dėmesio neatkreipiau. Prieš metus į rankas pakliuvo vaizdo medžiaga apie organizmo valymą valgant tik gyvą maistą. Jo herojė - pradininkės Ann Wigmore mokinė Karyn Calabrese, graži ir energinga moteris. Tikrai neįtartum, kad jai - 62-eji. Klausantis kilo įtarimas, kad paslaptis, kurią ji žino, gali ir turėtų būti veiksminga.
Stengiuosi, kad gyvas maistas sudarytų didžiąją mano dienos raciono dalį. Jau kurį laiką rytą pradedu šviežiai spaustomis apelsinų sultimis arba vaisių salotomis su klevų sirupu. Pietūs: salotos, riešutų paštetu įdaryta paprika arba trinta daržovių sriuba, arba arba... Valgant tik nekeptą ir nevirtą maistą pagerėja organizmo būklė. Beje, apie desertus. Jų tiek daug ir įvairių, kad kone kiekvieno recepto išbandymas man - naujas atradimas. Galbūt todėl vos pagaminusi vieną skanėstą imuosi antrojo ir netrukus prireikia draugų pagalbos, kad viską suvalgytume. Naujais patiekalais susidomi net užkietėję mėsos mėgėjai - po vakarienės klausia recepto.
Valgant tik nekeptą ir nevirtą maistą pagerėja organizmo būklė. To rezultatas - gera savijauta. Suprantama, pripratus prie kepto maisto skonio, gali būti sunku skonio receptorius įtikinti priešingai. Tačiau pasiryžus paeksperimentuoti virtuvėje, įprastos salotos su „Tahini“ (sezamų sėklų pasta, aut. past.) ir medaus padažu gali nustebinti - jos sočios ir visiškai naujo skonio.
Ruošiantis į tolimą kelionę prie dantų šepetuko vertėtų įsidėti ir virtuvinį kombainą - sulčiaspaudę ir smulkintuvą. Tačiau jei prasižiojęs lagaminas labai greitai artėja prie 20-ies kilogramų ribos, paprasčiausią smulkintuvą nusiperku vietoje. Juo patogiai galima plakti vaisių ir sojų pieno kokteilius, gaminti riešutų ir sėklų paštetus. Mano vienas didžiausių pomėgių - valgyti.
Sveiko maisto tendencijos
Kasdien vis labiau populiarėjant sveiko maisto tendencijoms, maisto produktai, pažymėti užrašais „organinis“, „natūralus maistas“, „natūralus vanduo“, „švari energija“, „ekologiškas“, „biologiškas“ vis dažniau atsiranda mūsų šaldytuve ir virtuvinėse spintelėse. Ar jie iš tikrųjų tokie sveiki ir naudingi, palikime gamintojų ir reklamuotojų sąžinei. Gyvas, žalias maistas yra natūralaus, tikro skonio, jame nėra toksinų, chemikalų. Jis padeda atgauti jėgas, suteikia gyvybingumo ir energijos, stiprina sveikatą ir padeda pasveikti nuo ligų.
Svarbūs aspektai
- Sezoniškumas. Daugiausiai energijos organizmui suteikia šviežios, sezoninės daržovės, vaisiai ir žalumynai. Tačiau toks maistas nėra visada visiems lengvai prieinamas ir laikotarpis, kada galima įsigyti sezoninių produktų yra gana trumpas.
- Vietiniai maisto produktai. Manoma, kad didžiausią naudą organizmui teikia daržovės, vaisiai ir kiti augaliniai produktai, užauginti toje aplinkoje, kur gyvena šį maistą valgantys žmonės. Dar geriau, jei šviežių daržovių ir vaisių užsiauginate patys.
- Maisto paruošimo būdas. Maistą gaminti reikėtų geros nuotaikos ir su gerais ketinimais. Jeigu maistą ruoš piktas virėjas ir per savo rankas patiekalus prisotins sunkia, neigiama, nevirškinama energija. net pats sveikiausias maistas Tuomet gali strigti gerklėje ir sukelti įvairių virškinimo negalavimų.
- Šviežumas. Kuo tiesesnį ir trumpesnį kelią maisto produktai nukeliauja iki vartotojo lėkštės, tuo jis yra sveikesnis, tuo daugiau jame vitaminų, mineralų ir energijos.
- Kūrybiškas požiūris į maistą. Maisto gamyba - tai vieta eksperimentams ir spontaniškam kūrybingumui.
- Aplinka, kurioje valgoma. Patiekalo vaizdas turi didelę įtaką visiems kūno pojūčiams (regėjimui, skoniui, lytėjimui, kvapui, klausai) ir susideda iš daugelio niuansų, detalių ir mažų dalykų: aplinkos interjero, stalo serviravimo (lėkščių, taurių, gėlių ant stalo, žvakių, spalvų, tekstūrų), patogių baldų, apšvietimo, kambario apšvietimo, muzikos pasirinkimo ir t.
- Saiko turėjimas. Net ir sveikiausio maisto galima suvalgyti per daug, todėl svarbiausia - neprarasti saiko.
Žalias maistas ir skydliaukė
Žalias maistas naudingas skydliaukei: daugelyje daržovių iš kryžmažiedžių augalų šeimos (lapiniai, brokoliniai, briuseliniai, žiediniai ir kiti kopūstai, bastučiai) yra goitrogenų, kurie gali padėti blokuoti skydliaukės funkciją ir apsaugoti nuo hipotirozės.
Žaliavalgiškas desertas
Braškes nuplauti, nusausinti ir supjaustyti ketvirčiais, užpilti šaukštu balzaminio acto, pamaišyti ir palikti 5 - 10 minučių pastovėti. Apelsinus nulupti, išskaidyti skiltelėmis, jei reikia, supjaustyti smulkiau. Likusį balzaminį actą sumaišyti su alyvuogių aliejumi, druska ir pipirais.
Morkas nuskusti, nuplauti ir sutarkuoti. Sudėti kartu su datulėmis, riešutais, aliejumi, cinamonu bei vanile į elektrinį trintuvą ir sutrinti, kol gausis vientisa masė. Masę supilti į riebalais išteptą formą ir suslėgti. Viršų dekoruoti skrudintais riešutais. Padėti į šaldytuvą bent kelioms valandoms.