Eilėraščiai ir pasakėčios vaikams - tai ne tik lengvas ir linksmas būdas praleisti laiką, bet ir puiki priemonė ugdyti jausmus, lavinti vaizduotę bei mokyti svarbių gyvenimo pamokų. Pamokantys eilėraščiai, lietuvių ir kitų tautybių autorių kūriniai, kalėdiniai ir velykiniai eilėraščiai - visa tai praturtina vaikų pasaulį ir padeda jiems augti.
Eilėraščiai įvairioms progoms
Čia rasite gražiausius eilėraščius mylimai mamai, tėčiui, taip pat eilėraščius apie pavasarį, rudenį, žiemą ar vasarą. Velykiniai eilėraščiai ir kiti šventiniai kūriniai suteikia džiaugsmo ir šventinės nuotaikos.
Pavyzdžiai iš poezijos rinkinių
Daug atsakymų į mums rūpimus klausimus yra nugulę eilėraščių eilutėse. Poezija žavi įtraukiančiu ritmu, bet šiek tiek ir gąsdina savo tikslumu, pasiekiančiu tolimiausius mūsų kūno kampelius.
Trumpi vaikiški eilėraščiai
Lengvi, linksmi eilėraščiai vaikams, prasmingi eilėraščiai, taip pat gražiausi eilėraščiai mylimam tėčiui, mažieji galės gražiai ir linksmai pasveikinti savo tėvelius.
Pavyzdžiui:
Du gaideliai,
Baltus žirnius kūlė.
Dvi vištelės,
Į malūną vežė.
Ožys malė,
Ožka pikliavojo,
O ši trečia ožkytėlė
Miltus nusijojo.
Musė maišė,
Uodas vandens nešė.
Saulė virė,
Mėnesėlis kepė....
Apie klaidžią sniego pūgą, saulės nukirptas kasas - apie žąsiną moliūgą, kur išskrido į dausas.
Kiški piški, greitakoji,
Pasakyk, kur tu nakvoji?
- Prie miškelio, po egle,
Balto sniego patale.
Kiški piški, stačiaausi,
Kur šiandieną tu keliausi?
- Pamiškėj ugnelė dega,
Kepsiu ten vaikams pyragą.
O ar mums pyrago duosi,
Kiški piški, skeltanosi?
- Kas klausys mamytės, tėtės,
Tam valgysiu.
Poezijos atgimimas
Poezija jau dešimtmečius atrodė savo aktualumą praradęs žanras. Tačiau keletą metų pasaulyje yra stebimas jos atgimimas - pardavimai auga, poezijos knygų leidimas didėja.
Kodėl poezija vėl populiari?
Viena iš priežasčių matyt yra ta, kad pradėta leisti skirtingesnę poeziją. Nemažai metų lietuvių literatūroje daugiau dėmesio buvo skiriama intelektualiai poezijai, kuri buvo suprantama išrinktiesiems, turintiems tam tikrą išsilavinimą. Dabar randasi vis daugiau poezijos, kuri orientuota į platesnę auditoriją, kalba jos kalba.
Kita priežastis galėtų būti ilgokai vyravusi nuomonė, kad gerai knygai reklamos nereikia. Man vis dėlto to atrodo, kad neužtenka išleisti knygą ir tikėtis, kad ją puls pirkti. Turi rengti knygos pristatymus, dalyvauti susitikimuose, įvairiuose renginiuose, kuriuose surastum savo skaitytoją, o jis - tave. Taip pat, bendrauti su savo skaitytojais socialiniuose tinkluose.
Dabar toks jausmas, kad poezija tik ir laukė meto, kada ateis kitokie kūrėjai, veikiantys pagal naujas taisykles. O gal pats žaidimas pasikeitė? Nenoriu supriešinti ir sakyti, kad vieni teisūs, o kiti - ne. Kiekvienas renkasi savo žaidimą. Yra tie, kurie atrado socialinius tinklus, pristato juose savo poeziją, sudaro sąlygas lengviau ją pasiekti bei surado savo auditoriją, kuriai būtent tokio tipo poezija yra priimtina. Ir yra tie, kurie to nedaro. Kiekvieno pasirinkimo reikalas.
Anksčiau poetai susirinkdavo rašytojų sąjungoje ir skaitydavo vienas kitam eilėraščius lyg uždarame klube su užrašu „Pašaliniams įeiti draudžiama“. Nieko neturiu prieš tokią poeziją ar tokį skaitymą, bet esu tikra, kad šalia yra erdvės egzistuoti ir kitai poezijai. Tai, kurią skaitydamas žmogus galvotų: čia juk apie mane rašo, ir aš taip jaučiausi, ir man tai buvo.
Poezijos poveikis
Poezija leidžia per trumpą laiką „perleisti“ per save įvairius jausmus. Gali atsisėdus vakare perskaityti vieną eilėraštį, pagalvoti apie atsiradusį jausmą bei ką su juo daryti - laikyti ar paleisti. Gali mintimis pakibti ne parai ir net ne dviem. Ir visa tai - iš vienos trumpos žinutės. Žmogui nereikia perversti viso romano ieškant atsakymų į jam tuo metu rūpimus klausimus, kartais tai gali padaryti vos keli posmeliai.
Poezija populiarėja tarp jaunų žmonių, ypač merginų ir moterų. Moterys yra aistringesnės skaitytojos ir paprastai labiau linkusios domėtis jausmais. Poezija dažnai būtent apie juos ir kalba. Atsiranda naujų kūrėjų, naujų temų, naujų objektų, naujų patirčių. Aišku, yra dalykai, kurie nesikeičia. Meilė. Mirtis. Vienatvė. Prasmė. Tai, kas mus visus skaitant eilėraščius jungia į vieną. Versdamas puslapius jauti: ne tu vienas tą išgyvenai, tai bendražmogiški dalykai, tu gali būti ir vienas, bet nesi vienišas. Gera jausti, net jei tai liūdesys. Jame pabuvęs nuskaidrėji. Paleidi buvusią emociją.
Amžius ir poezija
Ar poezijos skaitytojai turi amžių? Ar svarbu tik temos aktualumas? Maži vaikai labai organiškai priima poeziją. Jie mėgsta deklamuoti eilėraščius ir jų klausytis. Bėda ta, kad suaugę, kurie nemėgsta poezijos, o greičiau mano, kad jos nemėgsta - jos neskaito ir savo vaikams. Vaikams ji yra būtina, nes rimas ir ritmas yra jų viduje. Tarsi mažytė paslėpta sudėtingo mechanizmo detalė. Nesimato, bet yra.
Vyresniame amžiuje, kai mokykloje pradedami nagrinėti eilėraščiai, susidomėjimas poezija dažnai slūgsta, kol daugumai visiškai dingsta. Laikydamiesi įvairių taisyklių, eilėraštį išnarstome ir nepaliekame galimybės jam pačiam kalbėti už save. Klasiką skaityti yra būtina, bet dėmesį reikėtų skirti ir šiuolaikiniams rašytojams. Tai turėtų padėti paaugliams jausti literatūros pulsą. Pradėję skaityti sau artimesnę poeziją, galėsime atrasti ir tą, kuri iš pat pradžių neatrodė labai artima.
Eilėraščiai apie tėtį
Taip pat gražiausi eilėraščiai mylimam tėčiui, mažieji galės gražiai ir linksmai pasveikinti savo tėvelius.
Tėti, tėti, būk šalia,
Tėti tėti - visada.
Apkabink, kai man sunku,
Nuramink, kai aš liūdžiu.
Pasakyti tau „myliu“
Man taip lengva ir smagu.
Žaisti su tavim patinka
Krėsti pokštus mums taip linksma.
Kai bus liūdna tau kada,
Būsiu prie tavęs šalia,
Ir žinok, kad tu brangus,...