Vaistažolės - tai gydomųjų savybių turintys augalai, kurių žinoma virš 12000 rūšių. Jos auga miškuose, krūmuose, upių ir ežerų pakraščiuose, pelkėse bei laukuose. Taip pat auginami vaistinė ramunė, pipirmėtė, vaistinis valerijonas, paprastasis kmynas, paprastasis raudonėlis, vaistinė medetka, vaistinė melisa ir kai kurie kiti.
Gydomąsias vaistažolių savybes lemia veikliosios medžiagos, kurios kaupiasi visame augale arba tik kai kuriose jo dalyse. Daugelis vaistinių augalų yra vitaminingieji, pavyzdžiui, erškėtis ir šaltalankis. Kai kurie yra kartu ir nuodingi, kaip rusmenė, pakalnutė, kelminis papartis. Yra ir prieskoninių augalų: čiobrelis, krapas, kmynas, petražolė.
Vaistiniai augalai nuo seno vartojami medicinoje, ypač liaudies. Iš vaistinių augalų bei jų mišinių gaminami nuovirai, ištraukos, užpilai, sultys, milteliai, tabletės, tepalai. Taip pat daromos vaistinių augalų ir jų mišinių gydomosios vonios, inhaliacijos, pavilgai, kokteiliai. Vaistinių augalų preparatai yra mažiau kenksmingi už cheminius, rečiau sukelia alergiją. Gydymą vaistiniais augalais skiria žolininkas ar gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio amžių, ligas, kitus jo gydymo būdus.
Vaistinių augalų rinkimas ir paruošimas
Vaistiniai augalai renkami tada, kai juose yra daugiausiai veikliųjų medžiagų. Stiebai su lapais ir žiedais renkami jų žydėjimo pradžioje, pjaunama viršutinė 25-30 cm ilgio dalis. Pumpurai (beržo, pušies, tuopos) pjaunami su šakutėmis anksti pavasarį, kai pradeda brinkti. Lapai skinami tik pražydę. Vaistams vartojamas visas žiedynas (ramunės, liepos, šlamučio), graižai (medetkos) arba tik žiedo dalys (rugiagėlės vainiklapiai).
Vaisiai renkami visiškai prinokę, išskyrus kmyną, krapą, kalendrą, kurie pjaunami ne visai prinokę, džiovinami, vėliau kuliami. Šaknys ir šakniastiebiai kasami pavasarį arba rudenį, kai sunyksta antžeminės augalo dalys. Žievę geriau lupti pavasarį, dar lapams neišsiskleidus. Vaistinei žaliavai tinka nesueižėjusi, neapsamanojusi iki 4 metų amžiaus ąžuolo, šaltekšnio, putino žievė.
Vaistažoles turėtų rinkti tik tie, kurie jas labai gerai pažįsta. Vaistinei žaliavai netinka kenksmingomis medžiagomis užteršti augalai (augantys prie chemijos gamyklų, kelių, elektrinių, tvartų, mieste, sąvartynuose), taip pat apdžiūvę, dėmėti, pažeisti ligų ar kenkėjų.
Surinkta žaliava džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje ar tamsioje patalpoje arba specialioje džiovykloje. Augalai, turintys daug eterinių aliejų (pipirmėtė, čiobrelis), džiovinami iki 35°C temperatūroje, turintys glikozidų (adonis, pakalnutė) - 50-60°C, turintys vitamino C (erškėtis) - 80-90°C temperatūroje. Sultingi lapai apvytinami, po to džiovinami 70-80°C. Šaknys ir šakniastiebiai prieš džiovinimą valomi, plaunami, stori - supjaustomi išilgai. Žaliava išdžiūsta per 3-5 dienas.
Išdžiūvusi žaliava sudedama į maišus, dėžes ar uždarus indus (kvapi) ir laikoma tamsiose sausose patalpose. Antžeminės vaistažolių dalys tinka vartoti 2 metus, žievė, šaknys ir šakniastiebiai - 3 metus. Pirmiausia augalai turi būti surenkami tam tikru metu.
- Pumpurus patartina rinkti žiemą, kai augalas ilsisi. Tik pušų pumpurai renkami ankstyvą pavasarį.
- Vos pradėjusias sirpti uogas, prinokusius vaisius, sausas sėklas, prasiskleidusius žiedus, lapus, žoles rekomenduojama rinkti pietų ar popiečio valandomis, esant sausam ir giedram orui, nes tada augalai savyje turi mažiau vandens ir greičiau džiūsta.
- Dvimečių ar daugiamečių augalų šaknis ir šakniastiebius galima rinkti bet kuriuo dienos laiku, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Juos geriausia rinkti rudenį ar pavasarį, antžeminėms augalo dalims dar neišaugus.
- Žievės renkamos pavasarį, nes augalai turi padidėjusį skysčių kiekį. Geriausia žievę lupti dar nepasirodžius lapams. Žievė nuo medienos atskiriama mediniu, kauliniu ar variniu peiliu, kad nepajuoduotų. Įpjaunant eglės ar pušies žievę ir pritaisius piltuvėlius renkami sakai.
Kad surinkti augalai gerai džiūtų, reikia pasirūpinti vėdinama, bet pakankamai šilta ir sausa patalpa (pavyzdžiui, malkinė ar palėpė). Ant krosnies galima džiovinti vėlyvą rudenį ir žiemą surinktus paprastojo amalo ūglius. Sudžiovintas vaistažoles reikia laikyti popieriniuose maišuose ar stiklainiuose, priklausomai nuo augalo dalių ir rūšies.
Didysis debesylas: savybės ir vartojimas
Didysis debesylas (Inula helenium) - tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 1,5 m aukščio. Jis turi trumpą, storą, šakotą šakniastiebį su nedaug iš jo išaugančių mėsingų šaknų. Stiebas stačias, jų keletas. Stiebai šakoti, briaunuoti, su plaukeliais. Lapai stambūs, priešiniai, nelygiai dantyti, su plaukeliais. Savaime Lietuvoje neauga, bet auginamas darželiuose, botanikos soduose, pasitaiko sulaukėjusių, augančių šalia sodybų, patvoriuose. Mėgsta saulėtas vietas, lengvo priemolio, drėgnas dirvas. Žydi liepos-rugpjūčio mėn.
Vaistinė augalinė žaliava - debesylo šaknys su šakniastiebiais (Rhizomata cum radicibus Inulae helenii) kasami rudenį ar pavasarį. Žievės nuo šakniastiebių lupti nereikia, kadangi ji taip pat turi veikliųjų medžiagų. Nuvalyti šakniastiebiai supjaustomi 15-20 cm ilgio gabaliukais, storesni skeliami išilgai ir apvytinami ore. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 30-35 °C temperatūroje.
Debesylo lotyniškas pavadinimas (Inula helenium) yra siejamas su legenda apie Heleną iš Trojos. Šaknyse ir šakniastiebiuose yra iki 40 % inulino, 1-4 % eterinio aliejaus (seskviterpeniniai laktonai), alanto rūgšties, rauginių medžiagų, dervų, alkaloidų, kartumynų, saponinų.
- Inulinas - tai didelės molekulinės masės polisacharidas, kuris susideda iš fruktozės molekulių.
- Debesylas gali būti vertingas žmonėms, sergantiems širdies-kraujagyslių sistemos ligomis, tačiau šis poveikis dar nebuvo visiškai įrodytas. Kai kurie bandymai rodo, kad debesylas gali nuslopinti angininį širdies skausmą dėl padidėjusio krūvio ir deguonies trūkumo kur kas geriau nei nitroglicerinas.
Didysis debesylas labiausiai mėgsta saulėtą vietą. Dirva turi būti giliai įdirbta, drėgna, bet neįmirkusi. Šis žolynas dauginamas sėklomis, kurios sėjamos į dirvą balandžio mėnesį arba vėliau (dygsta ilgai). Jis sodinamas daugiamečių gėlynuose, drėgnuose parkuose, prie geležinkelio linijų ir greitkelių.
Nuo senų laikų augalas naudojamas ir kaip magiška priemonė. Kadaise rusų kareiviai jo miltelių pasiimdavo į ilgus žygius ir rytais po truputį suvalgydavo. Debesylas suteikdavo jėgų visai sunkiai dienai. Magai ruošdavo ypatingus nuovirus dvikovininkams. Tikėta, kad debesylų amuletai gali apsaugoti namus nuo piktų burtų, o nešiojami kišenėje ar ant kaklo gina nuo baimės, energijos vampyrų.
Gydymo reikmėms didysis debesylas vartojamas daug amžių. Jau senovės graikai ir romėnai augalą laikė vaistiniu. Avicena vadino jį nuostabiu augalu. Gydymo tikslams ruošiami nuovirai, arbata, tepalai, šakniastiebių ir šaknų milteliai, ekstraktai. Juose esančios veikliosios medžiagos ramina, žadina apetitą ir žarnyno darbą, slopina uždegimus. Šias gydomąsias priemones taip pat rekomenduojama vartoti nuo astmos, bronchito, kataraktos, šienligės. Debesylas įeina ir į vaistažolių mišinius nuo kosulio.
Įvairių šalių liaudies medicinos žinovai sako, kad iš debesylų paruošti vaistai veiksmingi ir nuo kvėpavimo takų, šlapimtakių ir inkstų, virškinamojo trakto negalavimų, migrenos, padeda išnaikinti kirmėles (ypač askarides), varo šlapimą, prakaitą ir tulžį. Jais mėgindavo įveikti maliariją, epilepsiją, vandenligę, turberkuliozę ir kitas ligas. Išoriškai šaknų nuoviru gydoma egzema, neurodermatitas, odos uždegimai.
Žolininkė Žanna Jankovskaja sako, kad diagnozuodama virgulėmis, gali stebėti ir žolių poveikį organizmui. Pastebėjo, jog debesylo arbata padeda ne tik nuo kosulio, plaučių tuberkuliozės, bet ir nuo kasos uždegimo, cukraligės, vidurių pūtimo, storosios žarnos gleivinės uždegimo, širdies ir sąnarių reumatą, kraujagyslių aterosklerozės, epilepsijos, emocinio nestabilumo ir kt.
Ar debesylo arbata yra nuodinga?
Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad debesylas nuodingas. Jame esantys seskviterpeniniai laktonai gali sukelti alerginį dermatitą, egzemą. Per didelis debesylų preparatų kiekis gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, traukulius, tad pirmiausia derėtų pasitarti su gydytoju.
Debesylas ganėtinai nuodingas augalas ir jo kaupiami seskviterpeniniai laktonai veikia kaip stiprus alergenas, gali sukelti sunkų kontaktinį alerginį dermatitą, egzemą. Didelėmis dozėmis gali sukelti viduriavimą, pykinimą, vėmimą, mėšlungį.
Atsargumo priemonės ir kontraindikacijos:
- Sergant kepenų ciroze, inkstų ligomis.
- Debesylo šaknis prieš virimą ar užplikinimą reikia labai gerai susmulkinti.
- Nuovirus, arbatas reikia sunaudoti per vieną dieną.
Nuoviro ruošimas ir vartojimas: 1 valg. šaukštas smulkintų debesylų šakniastiebių su šaknimis užpilamas stikline šalto vandens, verdama 30 min, paliekama 10 min atvėsti, nukošiama. Geriama po 1 valg. šaukštą 3 kartus per dieną atsikosėjimui lengvinti.
Svarbu atminti, kad kai kurios vaistažolės vienam žmogui tinka, o kitam - ne. Taigi, dėl žolelių vartojimo būtina pasitarti su specialistu. Augalus geriausia rinkti kiek įmanoma švaresnėse vietose, kuo toliau nuo kelių, geležinkelių ir kitų taršos šaltinių. Taip pat jų nerekomenduojama rinkti šalia didelių pasėlių, nes jie būna purškiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Geriausia vaistažolių prisirinkti mažai žmonių lankomose vietose.
Žolelių arbatos parazitams valyti
Parazitus valanti arbata ruošiama iš karčių žolelių (pelyno, bitkrėslės) ir / arba dezinfekuojamųjų, valančių vaistažolių (medetkos, mairūno, ramunėlių, debesylo). Parazitai nepakenčia kartumo, tad pelyno ir bitkrėslės arbatos bei jų milteliai nuo seno naudojami parazitams varyti iš organizmo. Tačiau tiek pelynas, tiek bitkrėslė yra dalinai nuodingi augalai, todėl juos vartoti reikia atsargiai ir saikingai. Ypač atsakingai žolelėmis reikėtų gydyti vaikus.
Debesylų šaknų arbata žinoma kaip priešuždegiminė. Ji veiksmingai padeda įveikti kvėpavimo takų ligas, taip pat padeda sėkmingai kovoti su kai kuriomis bakterijomis bei grybeliais. O debesylų šaknyse esantis eterinis aliejus veikia kaip antihelmetikas - veiksmingai varo parazitus iš organizmo. Todėl šią arbatą patariama gerti tada, kai norima pašalinti parazitus iš kvėpavimo ir virškinimo sistemų.
Ingredientai:
- 1 v. š. smulkintų, džiovintų debesylo šaknų;
- 300 ml vandens.
Paruošimas: debesylo šaknys sudedamos į puodą ir užpilamos vandeniu. Paverdama ant silpnos ugnies apie 20 min. Uždengiama ir paliekama pritraukti 4 val. Nukošiama.
Vartojimas: gerti po 1/3 stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį.
Įspėjimas: debesylų šaknų arbata taip pat priskiriama nuodingoms arbatoms. Ji gali sukelti alerginį dermatitą, egzemą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, traukulius. Arbatos negalima vartoti besilaukiančioms moterims, asmenims, sergantiems kepenų ciroze, inkstų, kepenų ligomis bei žmonėms, kurie alergiški astrinių šeimos augalams.
Vaistažolių kalendorius
Svarbu žinoti, kada rinkti vaistinius augalus, kad juose būtų daugiausiai veikliųjų medžiagų. Štai keletas pavyzdžių:
- Kovas: beržo, pušies pumpurai, bruknių lapai.
- Balandis: beržo pumpurai, bruknių lapai, debesylo šaknys, dilgėlės lapai.
- Gegužė: ąžuolo, putino, paprastojo šaltekšnio žievė, dilgėlės lapai.
- Birželis: raudonosios gudobelės, rugiagėlės žiedai, šalpusnio žiedai ir lapai, trikertės žvaginės žolė, pelyno, mėlynių, didžiosios ugniažolės, trispalvės našlaitės, dirvinio asiūklio, plaukuotosios sukatžolės lapai.
- Liepa: balinio ajero žolė, smiltinio šlamučio žiedynai, trilapio puplaiškio lapai, jonažolės, raudonėlio, skėtinės širdažolės žolė, vaistinės medetkos žiedai, gysločio, miltinės arkliauogės lapai, pelkinio pūkelio, pelyno žolė.
- Rugpjūtis: kelminio paparčio šaknys, ugniažolės, triskliaučio lakišiaus žolė, pavasarinio adonio žolė ir žiedai, balinio ajero žolė, smiltinio šlamučio žiedynai, girtuoklių uogos, šalpusnio žiedai ir lapai, trikertės žvaginės žolė, apynio, baltalksnio spurgos, kmyno žolė.
- Rugsėjis: valerijono, gyvatžolės, sibirinio bijūno, mėlynojo palemono šaknys, erškėčio, gudobelės vaisiai, pavasarinės raktažolės šakniastiebiai, cikorijos šaknys, ilgalapės rūgštynės šakniastiebiai.
- Spalis: vaistinės šventagaršvės žolė, putino vaisiai ir žievė, paprastojo varpučio šakniastiebiai, bruknių uogos.
Apibendrinant, debesylo arbata gali būti naudinga sveikatai, bet svarbu žinoti apie galimas rizikas ir kontraindikacijas. Prieš vartojant debesylo arbatą ar kitus vaistinius augalus, būtina pasitarti su gydytoju ar žolininku.
| Komponentas | Kiekis |
|---|---|
| Inulinas | Iki 40% |
| Eterinis aliejus (seskviterpeniniai laktonai) | 1-4% |
| Alanto rūgštis | - |
| Rauginės medžiagos | - |
| Dervos | - |
| Alkaloidai | - |
| Kartumynai | - |
| Saponinai | - |