Baltijos jūra, nors ir nėra pati didžiausia ar turtingiausia jūra pasaulyje, pasižymi savita ekosistema ir joje gyvena įvairios žuvų rūšys. Šios žuvys yra svarbios ne tik ekologiniu požiūriu, bet ir ekonominiu, nes sudaro žvejybos pramonės pagrindą. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime populiariausias Baltijos jūros žuvų rūšis, aptarsime jų biologines savybes, paplitimą, mitybą, svarbą žmogui ir problemas, su kuriomis jos susiduria.
Pagrindinės Baltijos jūros žuvų rūšys
Strimelė (Clupea harengus membras)
Strimelė, dar vadinama Baltijos silkė, yra viena iš labiausiai paplitusių ir ekonomiškai svarbiausių žuvų Baltijos jūroje. Tai nedidelė, sidabriškai žvilganti žuvis, priklausanti silkių šeimai. Strėlės yra itin svarbios Baltijos jūros ekosistemai, nes yra svarbus maisto šaltinis plėšriosioms žuvims, paukščiams ir žinduoliams. Dėl didelio jų skaičiaus ir greito augimo, strėlės efektyviai perneša energiją iš planktono į aukštesnius mitybos lygius.
Biologinės savybės: Strėlės paprastai užauga iki 15-25 cm ilgio, nors pasitaiko ir didesnių individų. Jos gyvena būriais ir migruoja dideliais atstumais. Strėlės neršia pavasarį ir vasarą, kiaušinėlius deda ant dugno augalijos arba akmenų. Nerštavietės paprastai būna sekliose pakrančių zonose. Strėlės gyvena apie 6-8 metus.
Paplitimas: Strėlės paplitusios visoje Baltijos jūroje, nuo Botnijos įlankos iki Danijos sąsiaurių. Jos yra vienos iš labiausiai paplitusių žuvų rūšių Baltijos jūroje.
Mityba: Strėlės minta planktonu, smulkiais vėžiagyviais ir žuvų lervomis. Jų mityba priklauso nuo sezono ir regiono.
Svarba žmogui: Strėlės yra svarbus žvejybos objektas. Jos yra vartojamos šviežios, rūkytos, marinuotos ir konservuotos. Strėlės taip pat naudojamos žuvų miltų ir žuvų taukų gamybai.
Problemos: Strėlės populiacija Baltijos jūroje patiria didelį spaudimą dėl peržvejojimo ir aplinkos taršos.
Menkė (Gadus morhua callarias)
Menkės yra plėšrios žuvys, kurios vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant kitų žuvų populiacijas. Baltijos menkė skiriasi nuo Atlanto menkės genetiškai ir fiziologiškai, prisitaikydama prie mažesnio druskingumo vandens.
Biologinės savybės: Baltijos menkės užauga iki 50-80 cm ilgio. Jos gyvena gilesniuose vandenyse ir neršia žiemą bei pavasarį. Menkės yra ilgaamžės žuvys, galinčios gyventi iki 20 metų.
Paplitimas: Menkės paplitusios visoje Baltijos jūroje, tačiau jų populiacija yra nevienoda. Didžiausios menkių koncentracijos aptinkamos gilesniuose, druskingesniuose vandenyse.
Mityba: Menkės yra plėšrūnės, mintančios smulkesnėmis žuvimis, vėžiagyviais ir kitais bestuburiais. Jų mityba priklauso nuo amžiaus ir dydžio.
Svarba žmogui: Menkės yra vertingas žvejybos objektas. Jų mėsa yra skani ir maistinga. Menkės vartojamos šviežios, šaldytos, rūkytos ir konservuotos.
Problemos: Menkių populiacija Baltijos jūroje smarkiai sumažėjo dėl peržvejojimo, eutrofikacijos (vandens prisotinimo maistinėmis medžiagomis) ir klimato kaitos. Dėl eutrofikacijos sumažėjo deguonies kiekis gilesniuose vandenyse, o tai trukdo menkių nerštui ir jauniklių išgyvenimui. Klimato kaita taip pat daro įtaką menkių paplitimui ir mitybai.
Šprotas (Sprattus sprattus balticus)
Šprotas yra nedidelė žuvis, priklausanti silkių šeimai. Jis yra svarbus maisto šaltinis plėšriosioms žuvims ir paukščiams. Šprotai yra panašūs į strėles, tačiau jie yra mažesni ir turi kitokią kūno formą.
Biologinės savybės: Šprotai užauga iki 10-15 cm ilgio. Jie gyvena būriais ir neršia pavasarį bei vasarą. Šprotai gyvena apie 5-7 metus.
Paplitimas: Šprotai paplitę visoje Baltijos jūroje.
Mityba: Šprotai minta planktonu ir smulkiais vėžiagyviais.
Svarba žmogui: Šprotai yra svarbus žvejybos objektas. Jie yra vartojami rūkyti, konservuoti ir marinuoti.
Problemos: Šprotų populiacija Baltijos jūroje svyruoja, priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir žvejybos intensyvumo.
Plekšnė (Platichthys flesus)
Plekšnė yra dugninė žuvis, prisitaikiusi gyventi ant jūros dugno. Ji yra plokščia ir asimetriška, abu jos akys yra vienoje kūno pusėje. Plekšnės yra svarbios ekosistemai, nes minta dugno bestuburiais ir yra maisto šaltinis plėšriosioms žuvims.
Biologinės savybės: Plekšnės užauga iki 20-40 cm ilgio. Jos gyvena ant jūros dugno ir neršia pavasarį. Plekšnės gali gyventi iki 10-15 metų.
Paplitimas: Plekšnės paplitusios visoje Baltijos jūroje.
Mityba: Plekšnės minta dugno bestuburiais, tokiais kaip moliuskai, vėžiagyviai ir kirminai.
Svarba žmogui: Plekšnės yra vertingas žvejybos objektas. Jų mėsa yra skani ir maistinga. Plekšnės vartojamos šviežios, šaldytos ir rūkytos.
Problemos: Plekšnių populiacija Baltijos jūroje patiria spaudimą dėl dugninės žvejybos, kuri pažeidžia jų buveines. Taip pat, plekšnių populiacijai kenkia aplinkos tarša.
Lašiša (Salmo salar)
Baltijos lašiša yra viena iš labiausiai vertinamų žuvų Baltijos jūroje. Tai migruojanti žuvis, kuri neršti plaukia į upes. Lašišos yra svarbios ekosistemai, nes perneša maistines medžiagas iš jūros į upes.
Biologinės savybės: Lašišos užauga iki 70-120 cm ilgio. Jos gyvena jūroje, bet neršti plaukia į upes. Lašišos neršia rudenį. Jaunos lašišos, vadinamos jaunikliais, praleidžia upėse 1-3 metus, o tada migruoja į jūrą. Lašišos gali gyventi iki 10 metų.
Paplitimas: Lašišos paplitusios Baltijos jūroje ir jos intakuose - upėse.
Mityba: Jaunos lašišos upėse minta vabzdžių lervomis ir smulkiais vėžiagyviais. Jūroje lašišos minta žuvimis ir vėžiagyviais.
Svarba žmogui: Lašišos yra vertingas žvejybos objektas. Jų mėsa yra skani ir maistinga. Lašišos vartojamos šviežios, rūkytos ir marinuotos.
Problemos: Lašišų populiacija Baltijos jūroje smarkiai sumažėjo dėl upių užtvankų, kurios trukdo lašišoms migruoti į nerštavietes. Taip pat, lašišų populiacijai kenkia aplinkos tarša ir peržvejojimas. Dedamos didelės pastangos lašišų populiacijos atkūrimui, įrengiant žuvų perėjas prie užtvankų ir ribojant žvejybą.
Ungurys (Anguilla anguilla)
Ungurys yra katadrominė žuvis, tai reiškia, kad jis gyvena gėluose vandenyse, bet neršti plaukia į jūrą. Unguriai yra paslaptingos žuvys, kurių gyvenimo ciklas dar nėra visiškai išaiškintas.
Biologinės savybės: Unguriai užauga iki 50-150 cm ilgio. Jie gyvena upėse ir ežeruose, bet neršti plaukia į Sargaso jūrą Atlanto vandenyne. Unguriai neršia vieną kartą gyvenime ir po neršto žūsta. Jauni unguriai, vadinami stikliniais unguriais, plaukia iš Sargaso jūros į Europą ir įplaukia į upes.
Paplitimas: Unguriai paplitę Europoje, įskaitant Baltijos jūros baseino upes.
Mityba: Unguriai minta dugno bestuburiais ir smulkiomis žuvimis.
Svarba žmogui: Unguriai yra vertingas žvejybos objektas. Jų mėsa yra skani ir vertinama gurmanų. Unguriai vartojami rūkyti, marinuoti ir kepti.
Problemos: Ungurių populiacija smarkiai sumažėjo dėl buveinių praradimo, upių užtvankų, taršos ir peržvejojimo. Ungurių populiacijai taip pat kenkia parazitas Anguillicoloides crassus, kuris pažeidžia ungurių plaukimo pūslę. Unguriai yra įtraukti į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonąjį sąrašą kaip kritiškai nykstanti rūšis.
Kitos Baltijos jūros žuvų rūšys
Be jau minėtų žuvų rūšių, Baltijos jūroje gyvena ir kitos žuvys, nors jų populiacija yra mažesnė arba jos nėra tokios ekonomiškai svarbios:
- Vėgėlė (Lota lota) - gėlavandenė žuvis, gyvenanti Baltijos jūros priekrantės zonose ir upių žiotyse.
- Grundalas (Neogobius melanostomus) - invazinė žuvis, sparčiai plintanti Baltijos jūroje ir keičianti ekosistemą.
- Atlantinė skumbrė (Scomber scombrus) - migruojanti žuvis, retkarčiais aptinkama Baltijos jūroje.
- Eršketas (Acipenser sturio) - reta ir saugoma žuvis, kuri bandoma reintrodukuoti į Baltijos jūros baseino upes.
Baltijos jūros tarša ir jos poveikis žuvims
Baltijos jūra - viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Specialistų atliekami tyrimai įrodė, kad Baltijos jūros žuvyje aptinkama sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų. Visa tai kenkia žmogaus organizmui. Kadangi Baltijos jūra yra užteršta, jos žuvyje dioksinų ir furanų koncentracija dažnai viršija nustatytas normas. Dėl tos priežasties, Lietuvos krantus skalaujančios jūros žuvimi piktnaudžiauti nereikėtų.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad kur kas didesnę nuodų dozę gauna plėšriosios žuvies mėgėjai, nes šios žuvys karaliauja mitybinės piramidės viršūnėje. Todėl mėgstantys pasigardžiuoti lašišomis, menkėmis, unguriais arba otais gauna kur kas daugiau sveikatai pavojingų medžiagų nei tie, kurie pirmenybę teikia, pavyzdžiui, silkėms arba strimelėms, kuriomis minta plėšrūnės.
Specialisto teigimu, labiausiai rizikuoja žuvies kepenų mėgėjai. Kadangi kepenys atlieka organizmo filtrų funkciją, jose kenksmingų medžiagų randama daugiausiai. Todėl jas vartojančius žmones Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojas ragina delikatesu mėgautis ne per dažnai.
Žuvų išteklių valdymas Baltijos jūroje
Siekiant išsaugoti Baltijos jūros žuvų išteklius, būtinas efektyvus žuvų išteklių valdymas. Tai apima žvejybos kvotų nustatymą, žvejybos įrankių reguliavimą, saugomų teritorijų įsteigimą ir aplinkos taršos mažinimą. Svarbu, kad žuvų išteklių valdymas būtų grindžiamas moksliniais tyrimais ir bendradarbiavimu tarp skirtingų šalių, besiribojančių su Baltijos jūra.
Iššūkiai ir perspektyvos
Baltijos jūros žuvų populiacijos susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip peržvejojimas, eutrofikacija, klimato kaita, aplinkos tarša ir invazinių rūšių plitimas. Norint išsaugoti Baltijos jūros žuvų išteklius, būtina imtis kompleksinių priemonių, apimančių žvejybos reguliavimą, aplinkos apsaugą ir klimato kaitos poveikio mažinimą.
Lietuvos žuvys
Lietuvos vandenyse nuolat gyvena ar veisiasi 66 žuvų rūšys (porūšiai, formos). Dar 11 žuvų rūšių kartais pasitaiko Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrante, 2 rūšys išnyko, 4 nevietinės rūšys veisiamos dirbtiniu būdu. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 7 žuvų rūšys: skersasnukis, ežerinis sykas, vijūnas, ežerinė rainė, atlantinė lašiša, iš jų 2 rūšys - atlantinis eršketas (Acipenser sturio; eršketinių Acipenseridae šeima) ir sparis (Abramis ballerus; karpinių šeima) Lietuvos vandenyse išnyko.
Pagal gyvenamąją vietą skiriamos jūrinės ir gėlavandenės (upinės, ežerinės) žuvys, pagal migraciją - praeivės (lašišos, šlakiai, perpelės, Baltijos sykai, unguriai, žiobriai) ir sėsliosios žuvys. Kai kurios žuvys prisitaikiusios gyventi ir maitintis prie dugno (vijūninės, plerninės, grundalinės, plekšninės žuvys, gružliai, šamai, vėgėlės, skersasnukiai, ūsoriai, gyvavedės vėgėlės ir kitos). 4 rūšių žuvys (vandens ožkos, paprastosios aukšlės, salačiai, vėjažuvės) gyvena ir maitinasi tik paviršiniuose vandens sluoksniuose.
Vienos žuvys (lydekos, salačiai, šamai, vėgėlės, otai, vėjažuvės, starkiai, ešeriai) yra plėšrios - minta žuvimis, kitos (unguriai, upėtakiai, šlakiai, lašišos, perpelės ir menkės) iš dalies plėšrios arba (skersasnukiai, kartuolės ir baltieji amūrai) minta tik augaliniu maistu, dar kitų rūšių žuvys - bestuburiais arba yra visaėdės.
Lietuvos žuvys priskiriamos 10 būrių, 22 šeimoms ir 55 gentims. Silkiažuvių (Clupeiformes) būrio yra 3 silkinių (Clupeidae) šeimos rūšys: atlantinė perpelė (Alosa fallax), strimelė (Clupea harengus membras) ir bretlingis (Sprattus sprattus balticus). Lašišažuvių (Salmoniformes) būrio yra 11 rūšių (porūšių, formų): lašišinių (Salmonidae) šeimos - atlantinė lašiša (Salmo salar), šlakis (Salmo trutta trutta) ir margasis upėtakis (Salmo trutta marinus fario), sykinių (Coregonidae) - europinis sykas (Coregonus lavaretus lavaretus), ežerinis sykas (Coregonus lavaretus holstatus) ir seliava (Coregonus albula), stintinių (Osmeridae) - praeivė europinė stinta (Osmerus eperlanus eperlanus), Kuršių marių stintelė (Osmerus eperlanus marinus spirinchus) ir ežerinė stintelė (Osmerus eperlanus marinus relicta), kiršlinių (Thymallidae) - europinis kiršlys (Thymallus thymallus), lydekinių (Esocidae) - lydeka (Esox lucius).
Unguriažuvių (Anguilliformes) būrio yra 1 upinių ungurių (Anguillidae) šeimos rūšis - europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla). Karpžuvių (Cypriniformes) būrio įvairovė pati didžiausia - 26 rūšys, beveik visos gyvena gėluosiuose vandenyse. Iš karpinių (Cyprinidae) šeimos sutinkamos 22 rūšys: didžiausias - salatis (Aspius aspius), mažiausia - saulažuvė (Leucaspius delineatus), gausiausios - kuojos (Rutilus rutilus), paprastosios aukšlės (Alburnus alburnus), karšiai (Abramis brama), plakiai (Blicca bjoerkna); gyvena ežeruose ir didesnėse upėse.
Ešeržuvių (Perciformes) būrio sutinkama 20 rūšių, iš jų 15 gyvena jūroje. Iš ešerinių (Percidae) šeimos - pūgžlys (Gymnocephalus cernuus), ešerys (Perca fluviatilis) ir sterkas (Sander lucioperca) gyvena ir veisiasi gėluosiuose vandenyse. Iš žvynagalvinių (Eleotrididae) šeimos nuodėgulinis grundalas (Percottus glehni) į Lietuvos gėluosius vandenis pateko atsitiktinai ir aklimatizavosi; nuo 21 a. pradžios - invazinė žuvis.
Plekšniažuvių (Pleuronectiformes) būrio sutinkamos 4 rūšys: iš otinių (Scophthalmidae) šeimos - otas (Psetta maxima), plekšninių (Pleuronectidae) - Baltijos upinė plekšnė (Platichthys flesus trachurus), Baltijos jūros plekšnė (Pleuronectes platessa baltica) ir paprastoji gelsvapelekė plekšnė (Limanda limanda; Lietuvos pakrantėje reta).