Spartėjant gyvenimo tempui, didėjant informacijos srautams, darbo ir studijų procesui tampant vis sudėtingesniam, didėja ir žmogaus fizinė bei davsinė įtampa. Tam, kad bent trumpam žmogus galėtų atsipalaiduoti nuo šios įtampos, jis turi gerai pailsėti, atgauti jėgas, sukaupti jų naujiems darbams. Todėl labai svarbu, ką žmogus veikia laisvalaikiu, kokias veiklos rūšis jis pasirenka. Iš esmės laisvalaikio tyrinėjimas prasidėjo kaip darbo sociologijos tyrimų atšaka.

Darbo sociologija grindžiama prielaida, kad visuomenės branduolį sudaro ekonominės institucijos. Remiantis šia logika, laisvalaikis buvo laikomas antrine veikla, išvestine iš darbo, kurios pagrindinė funkcija poilsis, rekreacija. Tačiau ilgainiui toks laisvalaikio apibrėžimas kito, pripažįstant jį kaip nepriklausomą ir reikšmingą gyvenimo sritį, o ne kitų, svarbesnių, racionalesnių veiklų „liekaną“. Šiame laisvalaikio sampratos pasikeitime svarbūs keli aspektai. Pirma, laisvalaikį imta laikyti ne niekuo neužimtu, laisvu, bet prasmingos veiklos užpildytu laiku, kada kuriamos savarankiškos prasmių sistemos. Antra, pripažinta savarankiška laisvalaikio vertė, nepriklausanti nuo darbinės veiklos ar kitokio konteksto.

Laisvalaikio praleidimo formos yra labai skirtingos: vieniems įdomu keliauti po svečias šalis, kitiems patinka skaityti knygas, kai kurie renkasi kompiuterį, o kiti žvejybą. Patarimų, kaip leisti laisvalaikį, 56 procentai apklaustųjų Lietuvos gyventojų ieško internete, dienraščiuose jų ieško 43 procentai, 38 procentams apsispręsti padeda televizija, 35 procentai patarimą išgirsta per radiją. Jaunimas tuo tikslu dažniau “kreipiasi” į internetą nei vyresnieji, o pastarieji patarimų dažniausiai ieško dienraščiuose. Vidutinio amžiaus žmonės žiniasklaidoje daugiausia ieško informacijos apie kiną ir koncertus.

Prieš penkerius metus, 2003 metais, birželį, buvo atlikti tyrimai, rinkos ir viešosios nuomonės bendrovės “Spinter“, jog Lietuviams pats pigiausias ir maloniausias laisvalaikio praleidimo būdas yra televizija. Iš visų apklaustųjų net 63 procentai leidžia laisvalaikį prie televizoriaus. Antroje vietoje pasiliko šeimyninės kelionės į sodus ir sodybas, be to kaip bebūtų keista, didelį procentą sudarė žmonės, kurie laisvalaikį praleidžia skaitydami. Respondentų atsakymai itin skiriasi priklausomai nuo amžiaus: jaunimui patraukliausia laisvalaikio forma yra bendravimas su draugais, klubai, kavinės, taip pat sportas.

Vidutinio amžiaus gyventojai mielai renkasi išvykas į sodybas, skaitymą, vyresnieji dažniau nurodė televiziją, radiją, skaitymą, kiną, teatrą, parodas. 62 procentai tyriamųjų buvo patenkinti laisvalaikio pasirinkimo formomis Lietuvoje, tačiau pripažino visi apklaustieji, jog labiausiai laisvalaikį riboja finansai. Šiomis dienomis rezultatai būtų šiek tiek kitokie vienu atžvilgiu. Dar prieš penkerius metus, televizija buvo priimamiausias laisvalaikio leidimo būdas, kada buvo atliekami „Sprinter“ tyrimai, apklaustųjų tik 9 procentai laisvalaikį leisdavo prie kompiuterio.

Nežiūrint, į didelį procentą asmenų, kurie laisvai naudojasi namuose savo asmeniniu kompiuteriu ir internetu, bet reikia atkreipti dėmesį į viešasias internetines prieigas bibliotekose. Pagal „RAIT“ 2008 metų tyrimus beveik trečdalis suaugusių Lietuvos gyventojų ir pusė vaikų naudojasi vieša interneto prieiga bibliotekose. Tačiau, yra paskaičiuota, jog 43 procentai kaimo gyventojų, visiškai nemoka naudotis internetu. Pagal „RAIT“ atliktus tyrimus viešosios internetinės prieigos leidžia sutaupytio pinigų, 85 procentai apklaustųjų sakė, jog viešosios intenetinės prieigos praturtino jų laisvalaikį. 16 procentų apklaustųjų internetas padėjo susirasti darbą.

Apklausos dalyviai tvirtina, kad internete įsigyjo naujų prekių ar paslaugų, padidino pajamas, papildomai užsidirbo ar tiesiog ramiai atsipalaiduodami ir žaisdami praleido laisvalaikį. Savo laisvalaikiui lietuviai išleidžia itin kuklias sumas - net 54 proc. gyventojų teigė per menesį išleidžiantys iki 50 litų. Vyresnio amžiaus respondentai teigė laisvalaikiui neskiriantys nė lito. 2005 metais lapkričio 10 - 22 dienomis buvo atlikti Lietuvos jaunimo sociologiniai „Sprinter“ tyrimai.

Pagal šiuos tyrimus daugiau nei puse apklaustųjų savo laisvalaikį apibūdino kaip optimalų. Svarbiausi užsiėmimai: bendravimas su draugais, muzikos klausimasis, laiko leidimas gamtoje, prie televizoriaus bei vakarėliuose. Pusė apklaustųjų teigė, jog geriausiai save relizuoja bendraudami su draugais, kiek mažiau darbe, su šeima, studijose ar sportuodami. Sportuojantys dažniau nurodė vaikinai iki 18 metų, skaitymas priimtinesnis moterims iki 19 metų, taip pat ir buities darbai. Naršymas internete būdingas jaunimui iki 25 metų. Per dideliu užimtumu skundėsi didmiesčių jaunimas.

Apklausto jaunimo nuomone, jaunimo organizacijos ir valdžios institucijos, daugiau dėmesio turėtų skirti kultūriniams renginiams, mažiau sportui, šventėms, mokomiesiems renginiams bei jaunimo turizmui. Laisvalaikį riboja, pinigai ir laiko stygius. Padarius išvadas, iš 714 žmonių 18% teigė, jog turi daug laisvo laiko, o 1% teigė, jog laiko laisvalaikiui neturi. Pagal laisvalaikio leidimo būdus, daugiausiai jaunimas klausosi muzikos, susitinka su draugais, mokosi, sportuoja, važinėja dviračiu. Labai mažas procentas jaunimo laisvu laiku užsiima savanopriška veikla, skaito laikraščius, lankosi kinuose ar teatruose, leidžia laiką bibliotekoje ar užsiima rankdarbiais.

Bendras Lietuvos laisvalaikio pramogų rinkos dydis per metus sudaro 676 mln. litų, iš jų apie 320 mln. tenka Vilniaus miestui. Tyrimo duomenimis, per menesį vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenka apie 6 skirtingas pramogas. Joms 16-50 metų amžiaus miestietis vidutiniškai išleidžia apie 100 litų per menesį. Didžiausia šios sumos dalis atitenka barams ir kavinėms, sporto, boulingo klubams bei kinui. Beje, laisvalaikiu vilniečiai ir kauniečiai mieliau eina i kiną, tuo metu klaipėdiečiai ir panevėžiečiai dažniau renkasi kavines, barus.

Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad universali „Siemens“ arena pirmauja tarp visų kitų didžiųjų sporto ir koncertinių renginių vietų pagal visus tirtus parametrus ir yra laikoma geriausia bei moderniausia renginių vieta Lietuvoje. Apklausos dalyviai „Vichy“ vandens parką nurodė kaip šiuolaikiškiausią, visai šeimai skirtą vandens parką Lietuvoje. Tyrimo duomenimis, „Vichy“ vandens pramogų parką dažniausiai renkasi vilniečiai ir jaunesnio amžiaus gyventojai, o Druskininkų vandens parkui pirmenybę teikia kauniečiai ir vyresnio amžiaus žmonės.

Poreikiu geram laisvalaikiui tipologija parodė, kad lietuviai labiau yra linkę rinktis tas pramogas, kurios skatina bendravima su aplinkiniais, šeima, draugais, tokias kaip sporto varžybų stebejimas, kavinės, boulingas, o ne individualistines pramogas, tokias, kaip parodos, teatrai ar žaidimų automatai. Beje, dėl šios priežasties dauguma sporto gerbejų, jeigu butų galimybė, mielai iškeistų sporto varžybų stebejimą per TV į jų žiūrejimą gyvai kartu su draugais.

Su Lietuvos gyventojais yra šiek tiek kitokia situacija. UAB „Baltijos tyrimai„ yra nustatę, jog 15 procentų Lietuvos gyventojų savaitgalį būna suplanavę ketvirtadienį arba penktadienį. 2004 metais buvo atliktas laisvalaikio ir rekreacinės aplinkos tyrimas. Pagal tyrimo rezultatus Naujoji Vilnia ir Pavilnė, nepasižymi ypatingomis laisvalaikio praleidimo vietomis. Tačiau labiau pasidomėjus, matyti, jog čia laisvalaikio praleidimo vietų yra daug ir įvairių: žirgynas, meno mokyklos, restoranai, kavinės, diskotekos, sporto klubas ir rytų kovos meno klubas.

Dauguma iš apklaustųjų teigė, jog turi nedaug laisvo laiko, iki 6 valandų per savaitę. Nors paklausus respondentų: kas yra laisvas laikas? Jie atsakynėdavo, jog tai yra savaitgalis, tik keletas iš apklaustųjų teigė, jog tai laisvas laikas po darbo. Vadinasi, respondentai, nelabai domisi savo laisvo laiko organizavimu ir neišnaudoja jų rajone teikiamų galimybių. Dauguma iš respondentų buvo jaunuoliai, todėl nenuostabu, kad jų laisvalaikis yra dažnaiusiai praleidžiamas klubuose. Kai kurie, iš apklaustųjų, sakėsi, jog mėgsta praleisti laiką kino teatruose, gamtoje arba namuose. Kuomet, respondentai buvo užklausti apie paskutinį kartą, kada lankėsi baseine ar kokiame kultūriniame renginyje - nė vienas iš respondentų neatsiminė.

Respondentai, laisvalaikį, dažniausiai praleidžia miesto centre, todėl apie jų seniūnijos organizuojamus renginius, nesidomi. Tačiau, iš vietinių gyventojų buvo išgirsta, jog jie net nežino ir nėra girdėję apie tokius renginius. Respondentų nuomonės buvo gana vienareikšmiškos, apie laisvalaikio praleidimą savo šeimose, ar su draugais. Kai kurie iš jų lanko vairavimo kursus, mokosi kalbų.

Kadangi kultūriniai poreikiai priklausomi nuo žmonių laisvalaikio, pirmasis tyrimo tikslas buvo - išsiaiškinti kaip klaipėdiečiai dažniausiai leidžia laisvalaikį, kaip norėtų jį leisti, kas trukdo laisvą laiką išnaudoti pagal poreikius ir kokią laisvo laiko dalį užima kultūrinių renginių lankymas bei kitoks dalyvavimas kultūrinėje veikloje. Paaiškėjo, kad didžiausia uostamiesčio gyventojų dalis laisvalaikį leidžia namuose pasyviai žiūrėdami televiziją, skaitydami spaudą bei bendraudami su artimaisiais, giminėmis ir draugais. Išėjimas iš namų dažniausiai sietinas su iškylomis gamtoje.

Toks laisvalaikio praleidimo būdas yra ir geidžiamiausias ypač moterų tarpe (vyrai mieliau ilsėtųsi namuose). Pastebėta, jog noras būti gamtoje yra išskirtinė klaipėdiečių laisvalaikio forma, greičiausia nulemta jūros artumo, nes ne itin būdinga kitų miestų gyventojams. Kultūrinių poreikių reikšmingumo skalėje aukščiausią poziciją užėmė koncertų lankymas. Populiariausi, ypač jaunimo bei brandaus amžiaus gyventojų grupėse, estradinės popmuzikos koncertai. Džiazas, klasikinės bei liaudies muzikos koncertai turi panašiaus dydžio mėgėjų grupes.

Mažiausiai populiarūs roko muzikos koncertai, kurių ypač pasigedo Klaipėdoje jaunimas bei vidutinio amžiaus žmonės. Antrojoje vietoje pagal populiarumą - teatrai. 8 procentai respondentų nurodė, kad spektaklius žiūri labai dažnai ir net 40 procentų apsilanko teatre bent vieną kartą per metus, t.y. dažniau nei vilniečiai bei kauniečiai. Mažiau lankomi kino teatrai, bibliotekos. Nepopuliariausios kultūrinės įstaigos - parodų salės bei muziejai. Kas antras klaipėdietis nurodė, jog kultūrinis gyvenimas mieste tenkina jo poreikius iš dalies, trečdalis respondentų, kad tenkina visiškai.

Tačiau, kaip pastebėjo tyrimo vadovė, labiausiai patenkinti kultūriniu gyvenimu mieste yra mažiausiai aktyvūs kultūros vartotojai: jaunimas bei pensinio amžiaus žmonės. Mažiau aktyvūs kultūrinių renginių dalyviai, vyrai, dažniau išreiškia pretenzijas dėl jiems patinkančių pramogų stygiaus. Tuo tarpu moterys neretai atsisako patinkančių renginių dėl draugijos trūkumo. Tyrimo rezultatai parodė, jog ekonominės sąlygos neturi lemiamos įtakos kultūros vartojimui. Trečdalis respondentų nurodė esą pajėgūs mokėti už kultūrinį renginį 50 Lt, kas penktas - 100 Lt, likusiai daliai apklaustųjų - kaina nesvarbi.

Tyrimo metu išsiaiškinta, kokioms kultūros formoms klaipėdiečiai teikia prioritetus. Daugiau kaip du trečdaliai respondentų iš visų kultūrinio gyvenimo sferų išskyrė šventes bei festivalius ir teatrą. Jaunuoliai madingu laisvalaikio praleidimo būdu linkę laikyti pavojingas ir ekstremalias veiklas, pavyzdziui: vaikinams patinka greitai važinėti automobiliu be vairuotojo teisių. Merginos dažniausiai renkasi pasyvų laisvalaikį - su draugėmis vaikšto mieste, demonstruoja naujus rūbus. Tokias tendencijas atskleidė švietimo ir mokslo minesterijos užsakymu atlikta kokybinė paauglių apklausa.

Tyrimas parodė, kad paaugliai jaučiasi esantys suaugę ir laisvalaikiu elgiasi, taip, kaip, jų manymu, daro vyresnieji, pavyzdžiui, vartoja svaigalus. Paaugliams reikia visko: poilsio, pramogų, bendravimo su draugais. Jaunuoliui svarbu lavinti savo kūrybiškumą, švęsti šventes, turėti galimybių pabūti vienam, pamąstyti. Tarp turtingo laisvalaiko leidimo būdų - įvairūs būreliai. Tačiau atliktas tyrimas parodė, kad jaunuoliai jaučiasi “išaugę” iš būrelių amžiaus. Būrelis turi užtikrinti prasmingą laisvalaikį, tačiau jis turėtų būti pritaikytas paauglių amžiui ir orientuotas į jų pomėgius. Jaunimas vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus, todėl tai tampa didelė jų laisvalaikio dalis.

Pagrindinės laisvalaikio praleidimo formos Lietuvoje

• Televizijos žiūrėjimas
• Bendravimas su draugais
• Interneto naudojimas
• Skaitymas
• Iškylos gamtoje
• Kultūriniai renginiai (koncertai, teatrai, parodos)
• Sportas

Laisvalaikio praleidimo vietos pagal amžių

Amžiaus grupė	Populiariausios laisvalaikio vietos
Jaunimas	Klubai, kavinės, sporto klubai, internetas
Vidutinio amžiaus žmonės	Sodybos, kinas, koncertai
Vyresnio amžiaus žmonės	Televizija, radijas, kinas, teatras, parodos

---