Kartais viena perskaityta mintis mus gali pakylėti tarsi iki dangaus, priversti keistis ir tapti kitokiais: geresniais, sveikesniais, gražesniais… Tad šįkart išrinkome penkias žymių žmonių citatas apie sveikatą. Ne tik išrinkome, bet ir pasistengėme jas apžvelgti ir pažiūrėti, ko kiekvienas iš mūsų galėtume pasimokyti iš jų.

Žymių žmonių mintys apie sveiką gyvenseną

Šekspyras: „Žmonės serga tik dėl to, kad gyvena pertekliuje ir nežino jokių trūkumų.“

Kiekvienas laikmetis turėjo savo tam tikras ligas. Jei viduramžiais pasaulį sukrėtė daugybė žmonių mirčių nuo maro epidemijų, tai dabar, XXI amžiuje, viena iš labiausiai paplitusių ligų tarp viso pasaulio žmonių yra cukrinis diabetas. Skaičiuojama, jog antrojo tipo cukriniu diabetu kasmet suserga vis daugiau žmonių. Labai dažnai žmonės cukriniu diabetu suserga dėl to, jog valgo viską, kas pasitaiko po ranka: saldumynus, angliavandenius ir vis rečiau į burną deda daržoves ar vaisius… Taigi, XVI a. pasakęs mintį, jog žmonės serga dėl to, kad gyvena pertekliuje, Šekspyras buvo išties labai teisus.

Franklinas: „Pietų suvalgykite nedaug, vakarienės - dar mažiau, o būtų dar geriau, jeigu miegoti eitumėte visai nevakarieniavę.“

XIX a. gyvenęs B. Franklinas pamiršo paminėti, jog žmogui labai svarbūs yra ir pusryčiai - jie turi sudaryti apie 30 proc. visos dienos mitybos raciono. Labai svarbu yra turėti savo mitybos ritmą, įprasti maitintis tam tikru laiku ir, žinoma, geriau dažniau ir nedidelėmis porcijomis. Faktas, jog pietų reikėtų suvalgyti daugiau, o vakarienės - mažiau ir būtinai, kaip sako šiuolaikinės mitybos specialistai, pasistenkite nevalgyti bent dvi valandos prieš miegą.

Franklinas: „Elkitės su savo kojomis taip, kaip numatė Gamta - esant mažiausiai progai išlaisvinkite jas, vaikščiokite basi.“

Dar viena puiki B. Franklino mintis moko mus tinkamai rūpintis savo kojomis ir niekuomet jų nepamiršti. Jis ragina net ir „miesto vaikus“ atsigręžti į gamtą ir pasimėgauti jos teikiamais malonumais - šaltu upės ar ežero vandeniu, jūros smėliu ir akmenėliais - panardinus pėdas į visus tokius gamtos stebuklus mes išties pagerinsime savo kojų sveikatą. Vaikštant basomis gerėja viso organizmo būklė, nes yra stimuliuojami pėdų taškai, kurie yra atsakingi už vidaus organų veiklą. Tad kitą kartą, kai po ilgos ir varginančios dienos grįšite iš darbo namo, jei pajausite, jog vargina kojų skausmas, tirpsta kojos, padės ne tik tepalas nuo skausmo, bet ir pasivaikščiojimas basomis. Tik būkite atsargūs, prieš žengiant žingsnį, patikrinkite, ar paviršius saugus, nesusižeiskite.

Aurelijus: „Nesielkite taip, tartum jums būtų skirta gyventi tūkstantį metų.“

Šią citatą ypač reikėtų įsidėmėti jauniems žmonėms, kuriems atrodo, jog visas jų gyvenimas jiems dar prieš akis. Kiek metų gyvensite priklauso tik nuo Jūsų pačių įpročių, mitybos, gyvenimo ritmo. Atsiradęs galvos skausmas gali būti pasekmė patiriamo darbe streso, nereikalingo nervinimosi dėl dalykų, kurių Jūs net negalite pakeisti. Išmokite gyventi išmintingai ir sveikai, be streso ir nerimo. Skaitykite knygas apie sveiką mitybą, domėkitės, tuomet tikrai sulauksite solidaus amžiaus.

U. Holmanas: „Dievas savo kūriniams šviesą, orą ir vandenį atsiuntė iš dangaus, bet žmogus užsidarė tvankiuose urvuose ir dar stebisi, kodėl jo giminė miršta.“

XXI amžiuje daug laiko praleidžiame dirbdami biuruose, grįžę iš darbo laisvalaikis būna namuose, uždaroje erdvėje.

Paulo Ubiratan mintys apie sveikatą

Pateikiame Paulo Ubiratan mintis apie sveikatą, sveiką mitybą, sportą ir apskritai sveiką gyvenimo būdą.

• Širdis sukurta susitraukti tam tikrą kiekį kartų. Nešvaistykite jų pratimams.
• Jums skirtas gyvenimas baigsis nepriklausomai nuo to, kaip jūs eikvosite širdies susitraukimus. Tai tas pats lyg sakytumėt, kad galite pratęsti savo automobilio gyvenimą, jeigu pradėsite greičiau juo važinėti.
• Norite gyventi ilgiau? Reikia suprasti maitinimosi efektyvumo strategiją. Karvės ėda žolę ir kukurūzus, o tai yra augalinis maistas. Tokiu būdu jautienos gabalas - pats efektyviausias būdas pasisavinti augalinį maistą.
• Norite gauti grūdinės kultūros naudą? Jokiu būdu neverta perdėtai vengti alkoholio vartojimi. Vynas gaminamas iš uogų. Brendis - tai distiliuotas vynas, o tai reiškia, kad iš uogų pašalintas skystis, dėl to iš jų jūs gausite daugiau naudos.
• Mano filosofija tokia: jeigu jums nieko neskauda, nieko nedarykite.
• Mūsų laikais maistą kepame ant augalinės kilmės aliejų, jis jų prisotinamas. To niekaip negalima padaryti.
• Pagrindinė šokolado susdedamojo dalis - kakava, o tai yra augalinis maistas. Tad valgykite šokoladą ir būkite laimingi.
• Gyvenimas neturi būti kelionė iki karsto nusiteikus į jį patekti visiškai sveikam, su patraukliu ir gerai išsilaikiusiu kūnu.
• Jeigu nuolatinis vaikščiojimas būtų naudingas, paštininkai būtų nemirtingi.
• Orkos visą gyvenimą plaukioja, valgo žuvį ir geria vandenį ir vis dėlto jos storos.
• Kiškiai bėgioja ir šokinėja be paliovos, bet gyvena ne ilgiau kaip 15 metų.

Psichinės sveikatos įtaka fizinei sveikatai

Turbūt visi esame girdėję seną posakį, kad visos ligos - nuo nervų. Neabejotina, dalis tiesos tame posakyje tikrai yra. Mūsų psichinės sveikatos būklė dažnai atsispindi ir fizinėje sveikatoje. Štai nuolat jaudinantis, stresuojant ir mąstant apie negatyvius dalykus, nejučia pradeda varginti padidėjęs rūgštingumas, kyla kraujospūdis, kinta širdies ritmas, pulsas, atsiranda raumenų spazmai. Optimistai sugeba geriau suvaldyti stresines situacijas, turi stipresnę imuninę sistemą, rečiau serga.

Pastebėta, kad pozityviai mąstantys žmonės, arba, trumpiau tariant, optimistai, sugeba geriau suvaldyti stresines situacijas, turi stipresnę imuninę sistemą, rečiau serga peršalimo ligomis, taip pat rečiau miršta nuo kardiovaskulinių ligų. Apskritai optimistai gyvena kur kas ilgiau nei pesimistai, juos rečiau kamuoja depresija. Manoma, kad pagrindinė visapusiškos naudos sveikatai priežastis - būtent gebėjimas susidoroti su stresinėmis situacijomis ir taip sumažinti neigiamą streso poveikį organizmui. Be to, pastebėta, kad optimistai dažniau renkasi sveiką gyvenseną nei pesimistai.

Taip taip, pozityvaus mąstymo, it kokios užsienio kalbos ar naujo įgūdžio, galima išmokti. Tikrai neverta tikėti, jog optimizmas ar pesimizmas - genetiškai nulemtas, paveldimas dalykas ir to keisti neįmanoma. Iš pradžių negatyvų mąstymą, kaip bet kokį kitą įsišaknijusį įprotį, keisti būna gana sudėtinga. Tačiau po truputį praktikuodamiesi, pritaikydami pozityvaus mąstymo taisykles, pastebėsite, kaip ilgainiui keičiasi jūsų požiūris į įvairias situacijas, kaip gerėja nuotaika, atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi.

Tam, kad būtų įveiktas toks nemenkas iššūkis ir pesimistinis mąstymas pasisuktų pozityviąja linkme, turime gerų ir efektyvių pratimų. Pozityvus mąstymas nereiškia, jog it koks strutis kišate galvą į smėlį, vos tik ištikus negandoms, ignoruojate jas. Tai reiškia, kad susidūrę su nemaloniomis situacijomis stengiatės savo mąstymą, o galiausiai ir pačias situacijas pakreipti kaip įmanoma pozityvesne linkme. O viskas prasideda nuo pokalbio su savimi.

Pokalbis su savimi - tai, ką mes savo mintyse sakome sau, svarstome, galvojame. Tai nesustabdoma galybės neišsakytų minčių srovė. Lyg vidinis mūsų balsas, analizuojantis aplinką, situacijas, mus pačius, kartais teisiantis, kartais išteisinantis mūsų poelgius. Kartais tos automatinės mintys ateina dėl logiškų priežasčių ir paaiškinimų, kartais - tai tik mūsų klaidingi vidiniai įvertinimai, atsiradę dėl informacijos stokos.

Kai tik pajusite negatyvias mintis savo vidiniame dialoge, trumpam stabtelėkite ir sukluskite. Atkreipkite dėmesį, kokios tos neigiamos mintys, kokioms situacijoms įvykus jos aplanko. Pabandykite negatyvius samprotavimus užsirašyti. Sekundę pagalvokite ir negatyvų samprotavimą pakeiskite neutralia mintimi. Geriausiai raštu. Pagalvokite dar ir neutralią mintį pakeiskite pozityvia mintimi. Galbūt kiekvieno savo galvoje vykstančio dialogo ir neapsirašysite, bet ryškiausias negatyvias mintis būtinai pažymėkite.

Nesate tikri, ar jūsų vidinis dialogas teigiamas, ar neigiamas? Atkreipkite dėmesį į kelis aspektus. Pavyzdžiui, ar iš įvykių, įvairių situacijų ir nutikimų neišfiltruojate ir nepadidinate tik to, kas nemaloniausia? Arba gal viską priimate itin asmeniškai ir visuomet kaltinate save bei baiminatės, kad aplinkiniai nenorės su jumis bendrauti? O gal mėgstate viską paversti didžiule katastrofa, visuomet tikitės paties blogiausio? Arba gal nematote kitų atspalvių, tik juodą ir baltą? T.y. turite viską atlikti tobulai arba būsite visiškas nevykėlis.

Būti optimistiškam ir pozityviam gali būti labai sunku, jei humoras - retas svečias jūsų kasdienybėje. Net jei susiduriate su sunkumais, yra labai svarbu išlikti atviram ir į situaciją įterpti vieną kitą juokelį. Kartais, įvairiausiose situacijose atpažįstant bent krislelį humoro, galime sumažinti patiriamo streso poveikį ir prašviesinti akiratį tuo momentu. Jei pačiam kol kas sudėtinga švaistytis juokeliais (ypač stresinėse situacijose), paieškokite gero humoro šaltinių - anekdotų žurnalų, nuotaikingų animacinių filmukų, humoro laidų televizijoje.

Mokytis pozityvaus mąstymo - it raumenų stiprinimas. Įvairūs žmogaus psichologijos tyrinėtojai tiki, kad tai, kaip žmogus nupasakoja įvykį, parodo, koks jis yra - pesimistas ar optimistas. Optimistų pasakojimo stilius, kaip ir priklauso, yra pozityvus. Pirmiausia jie pastebi, pamato ir įvertina būtent teigiamus nutikusius dalykus. Pesimistai dažniausiai vartoja neigiamą pasakojimo stilių. Pirmiausiai jų pasakojime pabrėžiamos įvairios problemos, rūpesčiai.

Tad kartais, prieš pradedant vertinti situaciją, juolab apie ją pasakojant, verta sau pasakyti „stop“ ir pirmiausia susitelkti į pozityvius situacijos aspektus. Taip ne tik toliau sėkmingai diegsite pozityvaus mąstymo gaires savo galvoje, bet aplinkiniams atrodysite malonus, teigiamas žmogus.

Identifikuokite tas sritis, kuriose jums privalu keistis. Pavyzdžiui, daugiausia negatyvių minčių jums suteikia darbas, santykiai su aplinkiniais ar panašiai. Dieną trumpam stabtelėkite ir įvertinkite, ką ir kaip dabar galvojate. Nereikia nė minėti - laikykitės sveikos gyvensenos principų: sveikos mitybos, fizinio krūvio. Nauda bus dviguba - ir fizinei, ir psichinei sveikatai. Apsupkite save pozityviais žmonėmis.

Nėra mygtuko, kuris imtų ir įjungtų vien tik pozityvų mąstymą. Net didžiausi optimistai susiduria su tokiomis situacijomis, kai pozityvios mintys ima ir dingsta. Net kai negatyvių minčių negalime išvengti, svarbu pabandyti jas sušvelninti. Ir ne tik dėl mūsų pačių ar aplinkinių. Dažnai nurimus, apgalvojus ir kuo teigiamiau įvertinus viską, atsiveria naujas, platesnis, mąstymas. O tai neretai tampa raktu į įvairių situacijų sprendimą.

Dideliu motyvu pozityvumo link galėtų būti Prinstono universiteto psichologų padarytos išvados, jog mūsų lūkesčiai ir minčių pobūdis nulemia ne tik tai, kaip mes matome realybę. Nulemia ir tos tikrosios realybės eigą. Štai pesimistai dažniau serga.

Populiarūs mitai apie sveikatą

1. Gerkite aštuonias stiklines vandens kasdien

Šis mitas niekaip nedingsta, bet iš teisų niekas net nežino, iš kur jis atsirado. Ir kodėl gryną vandenį, o ne arbatą ar sultis? Tai vis nepasitraukiantis mitas. Beveik visi žmonės mano geriantys nepakankamai vandens, bet mintis, kad visi turėtume daug gerti - aštuonias stiklines per dieną - nesiremia jokiais moksliniais duomenimis. Niekas iš tiesų nežino, iš kur kilo aštuonių stiklinių idėja. Kai kas kaltina vandens butelių pramonę, tačiau daug gydytojų ir sveikatos organizacijų taip pat šią idėją skatino.

Šaltinis gali būti 1945 m. JAV Nacionalinės tyrimų tarybos (NRC) rekomendacija, kad suaugę žmonės turėtų išgerti 1 mililitrą vandens kiekvienai sunaudotai maisto kalorijai, tuomet išeitų apie 2,5 litro per dieną vyrams ir 2 litrai moterims. Pasak Barbara'os Rolls, maitinimosi tyrėjos Pensilvanijos valstijos universitete ir 1984 metų knygos „Thirst“ autorės, toks kiekis yra daugmaž tinkamas žmonėms, nedirbantiems sunkaus fizinio darbo vidutinio klimato juostoje. Ir 1,9 litrai yra tiek, kiek gautume, išgerdami aštuonias 8 stiklines vandens.

Tačiau dauguma žmonių nesuvokia, kad daug vandens gauname ir iš maisto, kaip tada nurodė NRC. Vandens jau yra maiste, o šis dar chemiškai skyla į anglies dvideginį ir dar daugiau vandens. Taigi, jei neliejate prakaito kibirais, per dieną jums reikia tik maždaug litro vandens - 1,2 litro gausite iš aštuonių 150 mililitrų talpos stiklinių, rekomenduojamų Jungtinės karalystės sveikatos tarnybos.

Tačiau bet kokia kalba apie stiklines klaidina, nes nėra būtinybės gerti gryną vandenį. Skysčiai, kuriuos žmonės šiaip ar taip geria, gali suteikti visą reikiamą vandenį, sako Heinzas Valtinas, inkstų specialistas iš Dartmoutho Medicinos mokyklos Libane, Naujajame Hampshire, peržvelgusiam įrodymus (Regulatory Integrative and Comparative Physiology, vol 283, p R993). Vandenmėgiai atsako, kad grynas vanduo yra geriau, nei kiti gėrimai. Netgi šis teiginys ginčytinas, bet svarbiausia, kad jei esate sveikas žmogus, geriantis pakankamai arbatos, pieno ar dar ko nors, nėra įrodymų, kad dar ir maukdami vandenį, pasieksime ką nors kitą, nei nuolatinį lankymąsi tualete.

Paskutinis šio mito aspektas yra, kad turime versti save gerti, kadangi, kai pasijusime ištroškę, jau būsime rimtai dehidravę. Taip nėra. Rolls beveik prieš 30 metų nustatė, kad pajuntame troškulį dar toli gražu nepraradę ženklios kūno skysčių dalies. Nuo mažesnio, nei 2 procentais padidėjusios kraujo koncentracijos užsinorime gerti, tuo tarpu oficialiai kūnas nelaikomas dehidravusiu, kol koncentracija nepasiekia 5 procentų ar daugiau. Tad, atsipalaiduokite ir pasitikėkite savo kūnu. Neverskite savęs maukti vandenį galonais, jei to nenorite - tai gali būti pavojinga, - tiesiog gerkite mėgstamus gėrimus kai tik jusite troškulį.

2. Nuo cukraus vaikai tampa hiperaktyvūs

Daug tėvų šventai įsitikinę, kad nuo daug cukraus turinčio maisto jų vaikai lipa sienomis. Jie klysta. Visi tėvai yra matę, kaip tai vyksta: surenkate grupę jaunų vaikų, pridedate cukraus, tada atsitraukiate ir žiūrite, kaip jie trankosi į sienas. Iš tiesų nors daugeliui tėvų bus sunku tuo patikėti, cukrus nesukelia hiperaktyvumo.

1996 metų 12 aklų tyrimų apžvalgoje, kur niekas nežinojo, kuris vaikas gavo cukraus, o kuris placebo, nerasta įrodymų, remiančių šį įsitikinimą. Tas pats pasakytina netgi apie apie hiperaktyvius vaikus, kurių tėvai laiko juos pernelyg jautriais cukrui (Critical Reviews in Food Science and Nutrition, vol 36, p 31) Iš tiesų, viename tyrime padaryta išvada, kad cukraus efektas yra tėvų smegenyse. Tėvai ir jų 5-7 metų „jautrūs cukrui“ vaikai buvo perskirti į dvi grupes. Vienos grupės tėvams buvo pasakyta, kad vaikams duota didelė dozė cukraus, tuo tarpu kitos grupės vaikų tėvai manė, kad vaikai yra placebo grupėje. Iš tikrųjų visi vaikai gavo maistą be cukraus.

Bet kai tėvai stebėjo žaidžiančias savo atžalas ir manė, kad jų vaikai yra cukraus gavusiųjų grupėje, buvo labiau linkę vertinti jų elgesį kaip hiperaktyvų (Journal of Abnormal Child Psychology, vol 22, p 501). Taip, cukrus veikia vaikų smegenis, tačiau keistu būdu. Viename tyrime Davidas Bentonas, psichologas iš Swansea universiteto Jungtinėje karalystėje, aptiko, kad 9-11 metų mokiniai, po pusvalandžio nuo gliukozės turinčio gėrimo išgėrimo gebėjo geriau susikaupti užduotims ir gavo geresnius atminties testo įvertinimus (Biological Psychology, vol 78, p 242). Tai yra priešingybė hiperaktyvumui, kurio vienas iš požymių yra negalėjimas susikaupti.

Tiesa, nepradėkite savo vaikams kišti cukringų gėrimų - tyrime pažymima, kad toks poveikis netrunka ilgai. Becukris maistas, padedantis kūnui išlaikyti tolygų gliukozės tiekimą smegenims yra geresnis. Taigi, galbūt tai, ką tėvai klaidingai laiko hiperaktyvumu šventėse, tėra saldumynų prisiragavusių vaikų susitelkimas į linksminimąsi. „Energijos tiekimas, savaime suprantama, padidins energijos eikvojimo galimybę,“ - sako Andrew Scholey'is, tyrinėjantis gliukozę ir kognityvinių gebėjimų pagerinimą Swinburno universitete Melburne, Australijoje.

3. Mūsų kūnai turi būti „detoksikuoti“

Yra visokių programų ir produktų, skirtų padėti jums „detoksikuotis“. Ar jums jų reikia ir ar jie veikia? Gyvename toksiškame pasaulyje. Praktiškai kvėpuojate švinu, kol skaitote šį tekstą. Kitame jūsų valgyje bus visko, nuo gamtinių nuodų iki pesticidų ir teršalų. Todėl žmogaus kūnas yra tikra atmatų duobė, kupina įtartinų chemikalų. Naujausioje JAV Nacionalinėje ataskaitoje apie Žmonių aplinkos chemikalus, randamus amerikiečių kraujyje ir šlapime, minimi potencialiai nerimą keliantys nepageidaujamų medžiagų lygiai, tarp kurių sunkieji metalai, dioksinai, PCB, ir ftalato emulsikliai,. Kyla klausimas, ką galime padaryti?

Remiantis populiaria išmintimi, norint atsikratyti šių nuodų, reikia „detoksikuotis“. Žinoma, netrūksta patarimų, kaip geriausiai tai atlikti. Bet ar kuris nors iš šių detoksikavimo planų veikia? Ir ar detoksikavimas(is) tikrai yra gerai? Pirmiausia, tai nuolat daro mūsų kepenys, inkstai ir virškinimo sistema. Didžioji suvartotų toksiškų chemikalų dalis suskaidoma arba pašalinama (arba ir tai ir tai), per keletą valandų. Tačiau kai kurių medžiagų šalinimas gali trukti savaites, mėnesius ar net metus, ypač riebaluose tirpių chemikalų, pavyzdžiui, dioksinų ir PCB.

Jei gauname jų daugiau, nei kūnas spėja atsikratyti, šios medžiagos kaupiasi. Daugelis detoksikavimo programų siūlo vien skysčių vartojimo periodus be jokio kieto maisto, bet tai praktiškai nepadarys įtakos per daugelį metų organizme susikaupusių chemikalų kiekiui. „Tam, kad netektume pusės šių chemikalų, susikaupusių riebaliniame audinyje, reikėtų, kad 6-10 metų jų patekimo į kūną lygis būtų nulinis,“ - sako Andreasas Kortenkampas, toksikologas iš Brunelio universiteto Londone.- „Tai nepasiekiama, nes, deja, nulinio patekimo negali būti.“

Be to, dėl badavimo ar dietų riebaluose tirpūs chemikalai ne pašalinami iš kūno, o išskiriami į kraują. Vienas tyrimas parodė, kad žmonėms greitai numetus daug svorio, organinių chloro junginių ir pesticidų kiekis kraujyje šoktelėjo 25 % - 50 % (Obesity Surgery, vol 16, p 1145). Tyrimai su gyvūnais parodė, kad dėl to atsirandantis teršalų lygio padidėjimas audiniuose, tarkime raumenyse ir smegenyse, padaro daugiau žalos, nei riebaluose.

Šis staigus chemikalų antplūdis gali netgi sukelti tokių problemų, kurių detoksikaciją populiarinantys žmonės stengiasi išvengti, pažymi Margaret Sears, aplinkos sveikatos tyrėja CHEO Tyrimų institute Ottawa'oje, Kanadoje. „Šie chemikalai daro toksinį poveikį kaip endokrininiai trikdžiai, paradoksaliai veikiantys energijos lygį ir apetitą ir potencialiai prisideda prie svorio metimo jojo efekto,“ - sako ji.

Be to, nėra garantijos, kad iš riebalų išsiskyrę chemikalai bus pašalinti iš kūno - kai kurie vėl sugrįš į „saugyklą.“ Iš kūno greitai pašalinamų chemikalų, pavyzdžiui, ftalatų, atveju, trumpas badavimas jų lygį sumažins. Tačiau neaišku, ar tai duos kokios nors naudos. Vos pradėjus valgyti, sako Kortenkampas, jų lygis grįš kur buvęs.

Todėl Sears rekomenduoja, kaip ji vadina, „viso gyvenimo detoksikaciją“, kai valgomas kuo sveikesnis maistas ir kiek įmanoma vengiama chemikalų namuose bei darbe. Bet Kortenkampas nėra tikras, kad netgi tai padės. „Tik [chemikalų] naudojimą mažinantis reguliavimas suveiks. Individuali vengimo strategija tėra lašas jūroje,“ - sako jis.

Galite smarkiai sumažinti tokių kenksmingų chemikalų, kaip nikotinas ar alkoholis patekimą. Yra dar vienas moksliniais įrodymais paremtas būdas paspartinti daugelio riebaluose tirpių toksiškų chemikalų pasišalinimą - gaminant pieną (Lipids, vol 36, p 1289). Nors įmanoma sukelti laktaciją be gimdymo moterims - ir netgi vyrams - nepanašu, kad toks detoksikacijos metodas taps populiarus.

4. Antioksidantų piliulės padeda ilgiau gyventi

Įrodymai skelbia: antioksidantų piliulių, tokių, kaip vitaminas A ir E naudojimas nepadeda ir gali būti žalingas. Atrodo labai akivaizdu. Mūsų ląstelės, perdirbdamos maistą, gamina kenksmingas molekules, vadinamus laisvuosius radikalus, keliančius bėdas. Per gyvenimą jų sukelta žala pamažu kaupiasi ir gali sukelti įvairiausių degeneracinių ligų. Laimei, daug medžiagų gali veikti kaip antioksidantai, išvalantys laisvuosius radikalus. Be to, daržovių, turinčių daug antioksidantų, valgymas sumažina susirgimo degeneracinių ligų riziką. Tad piliulių su antioksidantais vartojimas irgi turėtų padėti išvengti tokių ligų?

Ir netgi priešingai, kai kurie tyrimai parodė, kad jos gali pakenkti. 2007 metais apžvelgta beveik 70 tyrimų, kuriuose dalyvavo 230 000 žmonių ir padaryta išvada, kad antioksidantų papildų vartojimas neprailgina gyvenimo trukmės. Beta karoteno ir vitaminų A ir C papildai mirtingumą netgi didina (Journal of the American Medical Association, vol 297, p 842). Kodėl? Tikriausiai todėl, kad aukštas laisvųjų radikalų lygis verčia ląstelę aktyvinti nuosavą antioksidantų gynybą, sako Barry'is Halliwellas, biochemikas iš Singapūro Nacionalinio universiteto. Jis mano, kad ši vidinė gynyba yra daug efektyvesnė, nei antioksidantai, gaunami su maistu. Taigi, vartodami papildus, deaktyvuojame geriausią gynybos mechanizmą, pakeisdami jį prastesniu (Nutrition Reviews, vol 70, p 257).

„Nedideli laisvųjų radikalų kiekiai taip pat veikia teigiamai,“ sako Halliwellas. Jei tai tiesa, daržovių nauda gali neturėti nieko bendro su antioksidantais. Iškelta idėja, kad daržovės naudingos, nes yra šiek tiek nuodingos - šie nuodai gali aktyvuoti nuo ligų saugantį apsauginį mechanizmą. O kol kas antioksidantų vežimas rieda tolyn. Panašu, niekam nesinori atsisakyti idėjos, kad ryti antioksidantų papildus yra itin sveika.

5. Nedidelis antsvoris trumpina gyvenimą

Keli papildomi kilogramai ne tik nėra bilietas į ankstyvą kapą, bet atrodo, netgi „paklaidina“ giltinę. Išsiaiškinkime - didelis nutukimas kenkia sveikatai. Kai kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 40, padidėja 2 tipo diabeto, širdies ligų ir susirgimo tam tikrų vėžiu rizika, o mirties tikimybė nuo bet kokios priežasties išauga 29 %. Tai nėra sveikatos mitas. Bet remiantis nesena beveik 100 tyrimų, kuriuose dalyvavo beveik 3 milijonai žmonių, apžvalga, panašu, kad keli papildomi kilogramai ne tik nėra bilietas į ankstyvą kapą, bet, atrodo, netgi prailgina gyvenimą.

Apžvalgoje, kurios rengimui vadovavo Katherine'os Flegal iš JAV Ligų kontrolės centrų Hyattsville'yje, Marylande, šiais metais paskelbta, kad „viršsvoris“ - apibūdinamas, kaip KMI nuo 25 iki 29 - turi apsauginį poveikį, 6 procentais sumažindamas mirties riziką, lyginant su žmonėmis, kurių KMI yra nuo 18,5 iki 25. Tačiau turintys KMI virš 35, jau rizikuoja (JAMA, vol 309, p 71).

---