Prekybos tinklo „Iki“ atstovai sako, kad tik žinant skirtumus galima lengvai pasirinkti sau tinkamiausią variantą. O tai padarius, tiesiog būtina išbandyti lengvus ir nepaprastai gardžius receptus, kuriais su jumis dalinasi „Iki“ prekybos tinklo maisto ekspertai.
„Absoliuti dauguma į „Iki“ parduotuves patenkančios šviežios mėsos atkeliauja iš Lietuvos gamintojų. Kalbant apie sveriamos šviežios mėsos skyrius - visa juose esanti vištiena, kiauliena, jautiena, veršiena - tik lietuviškos kilmės. Tai, visų pirma, svarbu dėl šviežumo, nes kuo trumpesnė jos pristatymo grandinė, tuo mėsa yra šviežesnė. Be to, Lietuvos tiekėjai taiko itin aukštus standartus paukščių ir gyvulių auginimo sąlygoms“, - teigia Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Anot jos, sveriamose vitrinose esanti „Iki“ jautiena yra ypatinga ne tik dėl 100 proc. lietuviškos kilmės. Iš tiesų ji yra 5 dienas brandinta buliaus mėsa. Svarbu ir tai, jog visa mėsa „Iki“ parduotuvėse yra tiekiama net 6 kartus per savaitę. Taigi pirkėjai turi galimybę įsigyti tik šviežią mėsą.
Sveikiausias, natūraliausias ir kokybiškiausias pasirinkimas - smulkinta mėsa
Ar žinojote, kad smulkinta mėsa ir faršas skiriasi? Kaip teigia „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė, pagrindinis skirtumas - faršas priskiriamas prie mėsos pusgaminių. Faršas yra ta pati smulkinta mėsa, tačiau į ją pridėta ir kitų maisto produktų: druskos, krakmolo, baltymų, sojos, pipirų, kitų aromatinių medžiagų ir priedų.
„Kokią dalį faršo sudaro įvairūs priedai, galima sužinoti atidžiai perskaičius produkto ženklinimo etiketę. Tačiau jei perkate smulkintą mėsą, galite būti garantuoti, kad tai - šviežia, iškaulinta ir sumalta mėsa, į kurią gali būti pridėta iki 1 proc. druskos. Tai - natūralesnis produktas“, - sako pašnekovė. Svarbu ir tai, kad IKI prekių ženklu pažymėta smulkinta vištiena „Iki“ parduotuvių savitarnos lentynose ir yra tiesiog smulkinta mėsa, o ne faršas.
Brandinta buliaus mėsa - net pačiam išrankiausiam skoniui
Jautiena - viena vertingiausių mėsų, kurioje gausu vitaminų ir mineralų. Šią mėsą ypač mėgsta sveikai besimaitinantys sportininkai, ji labai naudinga besilaukiančioms moterims. „Iki“ maisto ekspertė V. Juodkazienė paaiškina, kad jautieną ir brandintą bulieną, kaip ir kitas raudonas mėsas, reikėtų valgyti keletą kartų per savaitę. Joje daug geležies, tad ši mėsa itin naudinga kovojant su vienu dažniausių šių laikų negalavimu - mažakraujyste.
„Kokybiška jaunų galvijų buliaus mėsa nuo jautienos skiriasi brandinimu. Pavyzdžiui, „Iki“ ženklu pažymėta buliaus mėsa brandinama 5 dienas. Tai garantuoja kokybę, išskirtinį skonį bei visų naudingų medžiagų išlaikymą“, - teigia maito ekspertė. Anot jos, buliena gali būti valgoma pusiau žalia ar net visiškai žalia. Ją taip pat galima troškinti, gaminti burnoje tirpstančius kepsnius.
Trys receptai su jautiena ir veršiena
Troškinta veršiena su daržovėmis
Reikės:
- 700 g veršienos;
- 400 g svogūnų;
- 3 česnako skiltelių;
- 200 g morkų;
- 700 g bulvių;
- 2 lauro lapų;
- 2-3 šviežių čiobrelių šakelių;
- 1 a. š. druskos;
- ½ a. š. maltų juodųjų pipirų;
- 1 l mėsos sultinio arba vandens;
- 1 v. š. sviesto;
- 3 v. š. saulėgrąžų aliejaus;
- 1 a. š.
Kaip gaminti:
Veršieną supjaustykite kąsnio dydžio gabalėliais, svogūnus nulupkite ir susmulkinkite, česnakus išspauskite, morkas nuskuskite ir supjaustykite griežinėliais, bulves taip pat nuskuskite ir supjaustykite didesniais gabalais. Puode įkaitinkite aliejų, ištirpinkite sviestą, suberkite mėsą ir kepkite, kol ji dailiai apskrus. Iškeptą veršieną perkelkite į lėkštę, o į puodą suberkite svogūnus. Kelias minutes juos pakepinkite, tuomet į puodą vėl sudėkite mėsą, įmeskite lauro lapelius, čiobrelių šakeles, suberkite morkas bei česnakus. Viską pagardinkite druska bei pipirais ir gerai išmaišykite. Po poros minučių sultinį ir troškinkite daržoves apie 45 minutes. Galiausiai suberkite bulves, troškinkite dar 20-30 minučių, kol bulvės ir morkos suminkštės.
Jautienos šašlykai su sezamais
Reikės:
- 600 g jautienos;
- 6 skiltelių česnakų;
- 120ml sojų padažo;
- 30ml sezamų aliejaus;
- 2 v. š. rudojo cukraus;
- 2 cm imbiero šaknies;
- 5 g sezamų sėklų;
- 3 v. š.
Kaip gaminti:
Jautienos kumpį supjaustykite didesniais kubeliais, lyg ruoštumėte šašlykus. Dubenėlyje sumaišykite sojų padažą, sezamų ir alyvuogių aliejus, cukrų, smulkintus česnakus bei tarkuotą imbiero šaknį. Į paruoštą marinatą suberkite jautienos gabalėlius ir marinuokite bent 3 valandas, o geriausia šaldytuve jautieną palikite per naktį. Marinuotą mėsą suverkite ant iešmelių ir kepkite ant grotelių, kol kiekviena pusė dailiai apskrus. Ant viršaus berkite sezamų sėklų ir patiekite su šviežiomis salotomis.
Traškūs jautienos kepsneliai su salotomis
Reikės:
- 1 kg veršienos ar jautienos nugarinės kepsniams;
- ½ a. š. druskos;
- 1-2 v. š.
- 4 v. š. smulkintų šviežių petražolių;
- 2 v. š. alyvuogių aliejaus;
- 2 v. š. smulkintų migdolų;
- 2 v. š. smulkintų graikinių riešutų;
- 40 g tarkuoto parmezano sūrio;
- 2 v. š. maltų džiūvėsėlių;
- ¼ v. š.
- 200 g smulkintų salotų lapų;
- 50 g smulkintų raudonųjų svogūnų;
- 80 g smulkintų agurkų;
- 4 v. š. virtų kukurūzų;
- 7-8 žaliųjų bazilikų lapelių;
- 5-6 raudonųjų bazilikų lapelių;
- 2 v. š. smulkintų petražolių;
- 1 v. š. šviežių raudonėlių lapelių;
- ¼ a. š. druskos;
- 2 v. š. citrinų sulčių;
- 2 v. š.
Kaip gaminti:
Į gilesnį indą sudėkite petražoles, graikinius riešutus, migdolus, sūrį, džiūvėsėlius, supilkite alyvuogių aliejų, įdėkite druskos ir viską išmaišykite. Mėsą pasūdykite ir išdėliokite kepimo popieriumi išklotoje skardoje. Apšlakstykite kepsnius alyvuogių aliejumi ir pašaukite į iki 200 °C įkaitintą orkaitę. Po 8 minučių ištraukite kepsnius ir padenkite juos iš anksto paruoštu įdaru. Tuomet vėl dėkite kepsnius į orkaitę ir kepkite dar 8 minutes, kol ant kepsnių esanti masė susiformuos į traškią plutelę. Salotoms skirtus ingredientus sudėkite į dubenį, išmaišykite ir paserviruokite su traškiaisiais kepsneliais.
Mėsos paruošimo įtaka maistinei vertei
Vis dėlto, pasak gydytojos dietologės Dalios Vaitkevičiūtės, tai, kiek naudingų medžiagų suvalgę mėsos gausite, priklauso ir nuo to, kaip ji bus paruošta. „Mūsų šviežios mėsos skyriuje pirkėjai ras platų tiek baltos, tiek raudonos mėsos pasirinkimą. Nors tradicinė kiauliena visais metų laikais pagal pardavimus išlieka lydere, jautiena ir veršiena taip pat yra pirkėjų mėgstamos mėsos rūšys. Būtent dėl šios priežasties esame paruošę įvairų asortimentą: nuo smulkintos iki brandintos jautienos, nuo veršienos mentės iki šonkauliukų. Be to, pastebime, kad tinklo pirkėjai didelį dėmesį skiria ir ekologiškai, vietinių ūkininkų užaugintai mėsai“, - teigia V. Budrienė.
Gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė, sako, kad tiek jautieną, tiek veršieną karts nuo karto naudinga įtraukti į racioną. Šios rūšies mėsos ypač nepamiršti reikėtų tiems, kurie yra linkę į mažakraujystę. Vis dėlto, žvelgiant į mėsos vartojimo tendencijas ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, nepriklausomai nuo rūšies, mėsą reikėtų vartoti vieną ar du kartus per savaitę. Kitas dienas rekomenduojama valgyti jūrinės kilmės žuvį, taip pat nepamiršti ir augalinio maisto.
„Jautiena ir veršiena, palyginti su kitomis rūšimis: vištiena, kalakutiena ar triušiena, turi daug geležies. Be to, valgant jautieną ir veršieną organizmas aprūpinamas naudingais ir kokybiškais baltymais, kurie suteikia reikalingiausių amino rūgščių. Šią mėsą valgyti vertėtų ne tik dėl didelio geležies kiekio, bet ir dėl kitų mikroelementų: vitaminų B12, B6, seleno, cinko, fosforo“, - pasakoja D. Vaitkevičiūtė.
Gydytoja dietologė išskiria ir kelis veršienos bei jautienos skirtumus. Pasak jos, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad veršiena yra jaunų, 6-8 mėnesių gyvulių mėsa. Veršienos išskirtinumas yra tas, kad gyvuliai minta tik karvės pienu, todėl jų mėsa yra liesa, turi mažiau sočiųjų riebalų. Be to, veršienos skonis yra kur kas švelnesnis nei jautienos.
„Nors šios mėsos rūšys labai panašios, tačiau kiek vertingesnė yra veršiena. Visgi, renkantis mėsą svarbu dėmesį atkreipti ir į tai, kaip ji bus ruošiama. Sveikiausias būdas yra bet kokią mėsą troškinti, ruošti garuose arba kepti orkaitėje, geriausia kepimo maiše. Tuo tarpu ant grilio ar riebaluose keptuvėje kepta mėsa yra kiek mažiau naudinga. Mat dėl aukštos temperatūros ir kepti skirtų riebalų suprastiname jos kokybę. Kepant mėsą susidaro glikacijos produktai, kurie sukuria oksidacinį stresą ir ląstelių senėjimo procesus“, - teigia D. Vaitkevičiūtė.
Tai nereiškia, kad grilintos ar keptuvėje keptos mėsos reikėtų visai atsisakyti, tiesiog riboti jos suvalgomą kiekį. Gastronominės kelionės ir maisto įvairovė turi būti smagi patirtis, nes maisto negalima traktuoti tik kaip kuro. Valgymas turi būti ir malonumas, ir kultūra, ir pramoga. Jautiena ir veršiena - viena tų mėsos rūšių, kurios nebūtina iki galo iškepti ar išvirti. Jautiena bei veršiena dažnai valgoma ir pusiau arba visiškai žalia. Kaip teigia D. Vaitkevičiūtė, taip pagaminta mėsa mėgautis taip pat galima drąsiai. Visgi, tokiu atveju reikėtų įsitikinti, kad tai ji yra šviežia, nėra laikyta tinkamomis sąlygomis.
„Kiekvienas žalias produktas turi greitesnį gedimo laiką, todėl reikėtų įsitikinti, kad žalią ar pusžalę mėsą valgote tikrai šviežią. Be to, žalia mėsa sunkiau virškinama negu apdorota karščiu. Jeigu žmogus turi skrandžio problemų, žalios mėsos dažnai vartoti nerekomenduojama, tačiau kitais atvejais - su saiku galima mėgautis pačiais įvairiausiais jautienos ir veršienos patiekalais“, - teigia dietologė.
Nors apie raudonąją mėsą egzistuoja įvairių mitų, jautieną ir veršieną tikrai vertėtų įtraukti į racioną, ypač šaltąjį sezoną. Ši mėsa aprūpina organizmą įvairiais naudingais mikroelementais bei vitaminais.
Antano Bložės mitybos principai
Buvęs morgo darbuotojas per gyvenimą yra skrodęs daugiau nei 2000 žmonių. Iš arti matydamas įvairiausių ligų anatomiją molekulių lygmenyje, vyras padarė išvadą, kad visos žmonių ligos - dėl prastos mitybos ir netinkamo maisto ruošimo.
Sveikuolį pasiutusiai traukia šokoladai, tačiau šį laiko triguba blogybe ir vengia kaip įmanydamas. "Sudeginta kakavos pupelė, pridėta riebalų ir cukraus. Trys blogybės viename produkte. Bulka, batonai, bakuchenai, pyragaičiai - nepatartina. Aš tai išbandęs ant savęs", - pastebėjimus žeria A. Bložė.
Tačiau labiausiai aplinkinius šokiruoja faktas, kad buvęs morgo darbuotojas valgo tik žalią mėsą. „Gyva mėsa - kaip anglis. Virta, kepta - kaip pelenai. Žalią mėsą su daržovėmis sumaišai ir viskas“, - vaizdingai pasakoja sveikuolis. A. Bložė alkoholiu nepiktaudžiauja ir netgi pataria kai kurias ligas gydyti dozuotai geriant vandeniu skiestą serbentų vyną: „Vynas mažina spaudimą kraujo, jame gausu mikroelementų ir vitaminų. O trečias zuikis svarbiausias - jis skaldo cholesterolį?“, - vyno privalumais įsitikinęs pensininkas. Didelėmis blogybėmis jis taip pat laiko ir majonezą, margariną bei kavą.
Paleo mityba
Pagrindinė Paleo mitybos taisyklė yra kokybiškas neperdirbtas maistas, t. y. renkamiesi ekologiški produktai, laisvai auginamų ir žole šeriamų gyvulių mėsa, laisvai auginamų vištų kiaušiniai. Tokiu būdu pagarba išreiškiama tiek gyvajai gamtai, tiek žmogaus organizmui, jo neteršiant šimtais genetiškai modifikuotų konservantų ir "maisto priedų", antobiotikų ir beverčių pašarų, kuriais yra šeriami įprastai auginami gyvuliai.
Paleo mitybos taisyklės neleidžia vartoti jokių grūdinių kultūrų (įskaitant pseudogrūdus - kinvą ir burnotį), ankštinių augalų ir jų vaisių (įskaitant soją bei jos subproduktus), cukraus ir dirbtinių saldiklių (įskaitant ir nerafinuotą cukrų), pieno produktų (nors primal dieta leidžia laisvai augintų karvių pieną ir jo gaminius) bei jokių apdirbtų ir perdirbtų maisto gaminių (na, žinot, traškučiai, kola, McDonald's meniu ir kt.).