„Rokiškio sūrio“ istorija nužymėta daugybe reikšmingų įvykių, bet didžiausias lūžis tikriausiai vyko 1991 m. keičiantis ekonomikos santvarkoms, kai iš pagrindų kito absoliučiai visi veiklos principai.
Kadaise statyta kaip pieno bei sūrių tiekėja tuometiniam Leningradui, šiandien įmonė savo produkcija prekiauja daugiau nei 40-yje pasaulio šalių.
ŠALIA garsaus verslininko Antano Trumpos visuomet buvęs sūnus D. Trumpa 2018 m. perėmė svarbiausios bendrovės „Rokiškio sūris“ generalinio direktoriaus pareigas, jis nuo 2006 m. yra „Rokiškio pieno“ valdybos pirmininkas.
Už pieno gamybos įmones kompanijoje atsakingas tėčio pėdomis pasekęs Dalius Trumpa, visuomenei geriau žinomas kaip bendrovės valdybos pirmininkas.
„Jau šeštoje klasėje žinojau, kur noriu mokytis ir dirbti,“ - apie natūraliai susiklosčiusį profesinį gyvenimo kelią kalba p. Dalius Trumpa.
Iššūkiai ir sprendimai
Kaip tik tuomet baigęs mokslus atėjote dirbti į įmonę. Kas padėjo susidoroti su to meto iššūkiais? Keisti reikėjo išties viską, pradedant nuo gamybos technikos iki strateginio mąstymo.
Vienas iš daugelio iššūkių - nusipirkti tinkamą techniką, kad galėtume gaminti pagal vakarietiškus standartus.
Nusprendėme ne pulti į naujausias technologijas, o pirmiausia išbandyti paprastesnius įrengimus. Ir tai pasiteisino: investicijų tuo laiku ir taip užteko, tad ne pati brangiausia įranga leido ir sutaupyti, ir kartu palengva išmokti dirbti su ja.
Nuo to laiko įrangą keitėme jau keletą kartų, šiandien turima nė kiek neatsilieka nuo tų, kurias galima rasti didžiosiose Europos gamyklose, o kartais ir lenkia jas.
Vis dėlto didžiausias iššūkis buvo atsiradęs poreikis ieškoti pardavimo rinkų ir klientų užsienyje. Sovietmečiu „Rokiškio sūris“ kaip ir kitos bendrovės gaudavo metinius gamybos planus , o įžengus į laisvą rinką prireikė visiškai naujų kompetencijų.
Pardavėjų profesionalų komandą formavome gan ilgai. Vienas iš didesnių vadybinių pokyčių vyko apie 2000-uosius, kuomet į įmonę vienu metu atėjo dirbti keliolika naujų pardavimo profesionalų, suformavusių dabartinės komandos branduolį.
Sakyčiau, esminis įmonės virsmas ir įvyko tada, kai pardavimai tapo galios centru, veiklos ašimi, vedančia į priekį visą bendrovę.
Kelias į Vakarų rinkas
Nuo ko prasidėjo „Rokiškio sūrio“ kelias į Vakarų rinkas? Natūralu, kad viena pirmųjų valstybių, kurioje pradėjome, arba tiksliau, tęsėme prekybą - Rusija.
Ne tik mūsų sūris ar sviestas, apskritai lietuviška produkcija ten buvo gerai pažįstama, turėjo aukštos vakarietiškos kokybės reputaciją, tad žmonės noriai ją pirko.
Vis dėlto jau tuomet supratome, kad rizikinga visus kiaušinius dėti į vieną krepšį, tad pradėjome ieškoti kontaktų Vakaruose. „Rokiškio sūrio“ produkcija po pasaulį pasklido per Olandiją - pirmieji mūsų pardavimai buvo per vadinamuosius „treiderius“, o jais ši šalis garsėja nuo seno.
Praėjus maždaug šešeriems metams po pertvarkos „Rokiškio sūris“ jau tvirtai stovėjo ant kojų, susiformavo partnerių tinklas.
Dabar „Rokiškio sūrio“ eksporto žemėlapyje rikiuojasi virš 40 šalių, o pagrindinė užsienio rinka - Italija.
Produkcijos krepšelis
Kaip per įmonės gyvavimo istoriją keitėsi produkcijos krepšelis? 1992 m. pradžioje atsiradusi akcinė bendrovė „Rokiškio sūris“ gamino dviejų rūšių puskietį sūrį ir pieno produktus.
Šiandien puskiečiai sūriai teužima dešimtadalį bendro produkcijos krepšelio, o ženklią dalį jame sudaro visiškai nauji gaminiai, įkvėpti vartotojų poreikių ir gimę mūsų technologų laboratorijose: jogurtai, glaistyti sūreliai, atsirado naujo sūrio kategorijos - švieži bei kietieji sūriai.
Daug potencialo turi ir produktai skirti konditerijos pramonei. Turėti asortimente kietąjį sūrį - savotiškas prestižo klausimas. Jo gamyba gerokai sudėtingesnė.
Tarkime, naujo skonio jogurtas gali gimti per mėnesį, o jei naujos rūšies kietąjį sūrį sukuri per du metus, jau labai gerai.
Šviežių ir kietųjų sūrių gamybos technologijos buvo nuo pradžios iki galo sukurtos mūsų įmonėje, bendradarbiaujant su p. Angelo Frosio.
Komanda ir valdymas
Viena iš pamatinių „Rokiškio sūrio“ vertybių - darnus kolektyvas ir geras valdymas. Kokiais principais vadovaujatės bendraudami su darbuotojais? Iš viso grupėje dirba daugiau nei 1500 žmonių.
Tai, kad mūsų padaliniai išsiskirstę per penkis Lietuvos miestus, turi ir savų pliusų, ir minusų. Viena vertus, reikia gerokai labiau stengtis, kad žmonės jaustųsi vieno kolektyvo dalimi.
Kita vertus, žmonėms patogu dirbti arčiau namų, o ir mums lengviau rasti rinkodaros ar pardavimo profesionalų Vilniuje.
Negalime skųstis darbuotojų stygiumi ir Rokiškyje: „Rokiškio sūris“ yra stambiausia vietos bendrovė su konkurencingiausiu atlyginimu, glaudžiai bendraujame su mokslo įstaigomis.
Be to, naujų darbuotojų dažniausiai ieškome tik plėsdamiesi, nes kaita - labai maža. Didelei daliai jų „Rokiškio sūris“ buvo ir yra pirmoji ir vienintelė darbo vieta, ne vienas mechanikas ar technologas jau dirba kartu su suaugusiais vaikais.
Aš įsitikinęs, kad įmonė žmogui savo svarba, praleidžiamu laiko kiekiu konkuruoja su šeima. Ar matėte kur nors šeimoje ant sienos iškabintą vertybių sąrašą?.. Svarbu ne skambūs šūkiai, o kasdienis elgesys, vadovų pavyzdys.
Manau, didžiausia mūsų stiprybė - abipusė pagarba. Pirmiausia turi žmogui duoti, pasitikėti juo, o ne spausti iki paskutinio lašo.
Sėkmės paslaptis
Kaip manote, kokia yra ilgamečio kompanijos gyvavimo ir sėkmingos veiklos paslaptis? Išties kertinis indėlis į sėkmingą kompanijos gyvavimą yra vadovo.
Nuo jo sugebėjimo pasirinkti tinkamus žmones, ugdyti juos per deleguojamą atsakomybę ir mokėjimo parodyti, kaip jie yra vertinami, nuo jo šeimininkiško požiūrio priklauso labai daug.
Sakyčiau, „Rokiškio sūriui“ šia prasme pasisekė.
Poną Antaną, savo karjerą Rokiškyje pradėjusį nuo mechaniko pareigų tikriausiai galima vadinti vieninteliu kompanijos pastovumo simboliu - visa kita pasikeitę kone nepažįstamai.
Ateities perspektyvos
Kur matote didžiausias perspektyvas ateityje? Jau pora metų gyvename užsitęsusioje pasaulinės pieno produktų rinkos krizėje, tačiau pastebime jos pabaigą liudijančių ženklų.
Aš visada buvau optimistas ir neabejojau, kad mūsų žmonės, įveikę jau ne vieną išbandymą, susidoros ir su šiuo. Daugumos „Rokiškio sūrio“ gaminamų produktų užsienyje parduodama vis daugiau, plečiasi ir eksporto rinkos.
Tikime Lietuvos pieno pramonės ateitimi, nes ji turi galybę neišnaudoto potencialo ir visas prielaidas augimui, kurių neišnaudoti būtų tiesiog nelogiška.
„Rokiškio sūrio“ produkcija eksportuojama į 40 šalių. 2017 m. 10 proc. „Rokiškio sūrio“ akcijų už 7 mln. eurų įsigijo didžiausia pasaulyje pieno eksportuotoja Naujosios Zelandijos „Fonterra“.
2019 m. rudenį D. Trumpa žiniasklaidai sakė, kad su šia bendrove planuojami nauji projektai.
Pagal spalį pasirašytą investicijų sutartį „Fonterra“ už 7,1 mln. eurų įsigijo 10 proc. „Rokiškio sūrio“ akcijų. „Fonterra“ užima 85 proc. Naujosios Zelandijos pieno gamybos ir perdirbimo rinkos, ji kasmet perdirba apie 22 mln. tonų pieno, eksportuoja 95 proc.
„Sutartis gali būti nutraukta tiek „Rokiškio sūrio“, tiek „Fonterra“ pageidavimu. Mūsų advokatų teigimu, tai yra standartinė tokių investavimo sutarčių nuostata, kuria nė viena iš pusių, esant normalioms sąlygoms, naudotis neketina“, - BNS tvirtino D. Trumpa.
Finansiniai rodikliai ir akcininkai
Įmonės valdyba trečiadienį patvirtino 2020 metų veiklos ataskaitas bei pelno paskirstymo projektą. Akcininkai sprendimus priims vėliau šį mėnesį.
27,21 proc. „Rokiškio sūrio“ balsų valdo „Pieno pramonės investicijų valdymas“, 24,96 proc. - Latvijos „RSU Holding“, 19,76 proc. - bendrovės valdybos pirmininkas Antanas Trumpa, 10 proc. - Naujosios Zelandijos kompanija „Fonterra“.
Kartu veikiantys asmenys valdo 82,17 proc. įmonės balsų. „Rokiškio sūrio“ akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
Šiuo metu „Pieno pramonės investicijų valdymas“ nuosavybės teise valdo 27,08 proc., „RSU Holding“ - 24,84 proc., Antanas Trumpa - 19,46 proc., „Fonterra (Europe) Cooperatie“ - 10 proc., o D.Trumpa - 0,23 proc.
„Rokiškio sūrio“ grupė pernai uždirbo 4,061 mln. eurų grynojo audituoto konsoliduoto pelno - 0,98 proc. mažiau negu 2019 metais (4,101 mln. eurų), jos pardavimai siekė 210,829 mln. eurų - 0,2 proc. daugiau (210,423 mln. eurų).
Visas paskirstytinas įmonės pelnas siekia 74,432 mln. eurų, pranešė bendrovė. Tiek pat dividendų įmonė išmokėjo ir pernai bei užpernai.
Pernai bendrovės valdyba siūlė dividendų nemokėti.
| Metai | Pardavimai (mln. Eur) | Pelnas (mln. Eur) |
|---|---|---|
| 2015 | 218 | |
| 2016 | 264 | |
| 2017 | 217 | |
| 2018 | 248 | |
| 2019 | 210.423 | 4.101 |
| 2020 | 210.829 | 4.061 |
Investicijos ir atnaujinimai
Pasak jo, į buitinių patalpų modernizavimą investuota daugiau kaip 700 tūkst. eurų. Patalpos išsidėsčiusios per 600 kv. m. Jose telpa ne tik moterų ir vyrų persirengimo erdvės, dušai, batų džiovyklos, bet ir moderni, šiuolaikiškai įrengta virtuvė, valgomasis, degustacijoms ir kitiems poreikiams skirtos patalpos.
„Keitėme viską - net tik tai, kas išoriškai matoma, bet ir visą kanalizacijos, ventiliacijos sistemą. Juk šios patalpos kapitaliai neremontuotos bene nuo pat statybų pradžios. Aišku, kasmet atlikdavome kosmetinį remontą, bet esminė renovacija pirmoji. Dabar šios patalpos atitinka šiuolaikinius reikalavimus, viską taip gražiai sutvarkė, kad net negaila įdėtų pinigų, - džiaugėsi D. Trumpa.
Kaip visuomet, garbė ir pareiga nukirpti įkurtuvių juostelę atiteko bendrovės valdybos pirmininkui Antanui Trumpai. „Valdybos pirmininkas - nuolatinis mūsų atidarymo juostelių kirpėjas“, - juokavo gerai nusiteikęs bendrovės „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa.
„Saugokite ir neniokokite jūsų patogumui skirto turto, nes investicijos nemažos ir artimiausiu metu, bent jau man vadovaujant, tokių investicijų neplanuojam“, - juokaudamas kalbėjo bendrovės „Rokiškio sūris“ direktorius D. Trumpa.
Parama politinei veiklai
2019 m. skyrė 8,5 tūkst. eurų Gitano Nausėdos prezidento rinkimų kampanijai. Ši parama žiniasklaidoje buvo sieta ir su SEB banko sprendimu palankiomis sąlygomis suteikti paskolą „Rokiškio sūriui“.
Tokia pat suma kandidatą į valstybės vadovo postą parėmė ir D. Trumpos tėvas Antanas Trumpa. D. Trumpa 8,5 tūkst.