Visame pasaulyje paplitę judrūs, aktyviai mintantys gyvūnai.
Šiame straipsnyje aptarsime vandens gyvius, kurie minta žuvų oda.
Nėgės
Viena iš nėginių genties rūšių - jūrinės nėgės, aptinkamos ir Lietuvoje. Tačiau užsienio šalyse gyvenančios nėgių rūšys yra tikras žuvų siaubas. Žandikaulio neturinčios žuvys prisisiurbia prie kitų jūroje gyvenančių žuvų ir siurbia šių kraują. Iš 38 žinomų nėgių rūšių 18 yra laikomos parazitinėmis, t. y. žudančiomis auką, prie kurios prikimba. Išvaizda jos primena ungurius, gali išaugti iki vieno metro ilgio.
Čiulptuke nėgės turi aštrius dantis, kuriais geba prakąsti aukos odą ir siurbti jos kraują bei organizmo skysčius. Amerikiečiai suskaičiavo, jog viena parazitinė nėgė per savo gyvenimą gali nudaigoti iki 18 kilogramų žuvies. Amerikiečių biologų teigimu, vos viena iš 7 žuvų, kurias užpuola nėgė, išgyvena. Na, mažiau nei kormoranas, tačiau JAV su tokios rūšies nėgėmis pradėta kovoti, kontroliuoti jų populiaciją.
Garra Rufa žuvytės
Garra Rufa žuvytės priklauso karpinių žuvų šeimai. Ištyrus atidžiau paaiškėjo, kad žuvytės minta besimaudančiųjų kojų ir rankų negyvomis odos ląstelėmis. Tai ne tik nepavojinga, dargi gali pagydyti sergančius žvyneline, psoriaze ir kitokiomis sunkiomis odos ligomis.
Gydomasis žuvyčių poveikis pirmiausia ir buvo užfiksuotas Turkijoje. Vietos gyventojai maudydamiesi pastebėjo, kad jos švelniai kramsnoja odą.
Kodėl žuvelės jaučia potraukį kramsnoti pažeistą odą?
Gyvūnijos pasaulyje tai nėra unikalus reiškinys. Nuo seno žinoma, kad mažesnieji padarėliai padeda didiesiems pasirūpinti higiena. Prižiūri odą, iš kailio išrenka parazitus, išvalo žaizdas ir pan. Žuvytės Garra Rufa - ne išimtis. Šios vandenų sanitarės rūpinasi didelių žuvų švara bei sveikata.
Beje, Garra Rufa žuvytės į pagalbą pasitelkiamos ne tik gydyklose, bet ir kai kuriuose grožio salonuose bei SPA. Jos darbuojasi niekieno neraginamos - masažuoja ir gražina klientų kojų odą. Bene labiausiai tokios egzotiškos grožio procedūros paplitusios Azijoje. Čia žuvelių terapija naudojama jau labai seniai.
O štai Vakaruose kai kuriose šalyse tokios procedūrs uždraustos. Esą jos neatitinka sanitarinių normų. Dargi buvo iškelta prielaida, kad galbūt jos gali pernešti krauju plintančias ligas, kaip antai hepatitas ar ŽIV.
Žuvų ligos
Daugelis žuvų ligų, pasitaikančių gyvavedžių žuvų tarpe gana lengvai atpažįstamos. Tai dažniausiai parazitinės ir bakterinės žuvų ligos, kurių požymiai išoriniai. Dažniausiai laiku nustatyta ir gydyti pradėta žuvis išgyvena be didelių problemų. Tačiau yra ir vidinių organų ligų, kurias, kaip ir žmogui, gydyti sudėtinga.
Dažniausi žuvų ligų simptomai:
- Apetito praradimas.
- Vangumas.
- Greitas žiaunų judėjimas.
- Spalvos nublukimas.
- Kūno formos pakitimas.
- Kasymasis.
- Nenormali laikysena.
Nustačius diagnozę, perkelkite sergančią žuvį į kitą akvariumą ar talpą. Jei žuvis serga nepagydomai, arba matote kad nepavyks jos išgydyti, atsikratykite žuvimi taip, kad suteiktumėt kuo mažiau skausmo.
Parazitinės odos ligos
Dauguma parazitinių odos ligų nesunkiai atpažįstamos. Užsikrėtę žuvys nerimsta ir bando kasytis į akmenis, šakas ar kitus paviršius (nemaišykite natūralaus kasymosi, ypač kai žuvys valgo). Jų spalvos atrodo lyg apiplautos, pilkos ar išblukę. Akys lyg apsitraukę permatoma plėvele. Jei žuvys liks negydytos, praras apetitą, pelekai taps nuplyšę ir nušiurę bei atsiras uždegimas (kai kur kūnas gali parausti) ar netgi atsiras skylių.
Bakterinės odos ligos
Bakterinės odos ligos, tokios kaip columnaris, gali pakeisti kai kurias kūno vietas baltomis dėmėmis, kartais net su matomais siūleliais. Kitom rūšim ta pati liga gali pasireikšti kaip odos erozija, pvz.
Žiaunų ligos
Pastebėti žiaunų ligą nėra taip paprasta. Serganti žiaunų liga, žuvis pirmiausiai praranda apetitą, laikosi vandens paviršiuje, šalia filtro ar aeracinio akmenuko, trumpai tariant ten, kur daugiausia deguonies. Serganti žuvis judina žiaunas daug dažniau nei įprastai.
Stenkitės stebėti žuvį ir įmatyti kaip atrodo jos žiaunos. Jei jos ištinę, papilkėję, turi šviesių ar tamsių dėmių ar netgi žaizdų ir išpuvimų, jūsų žuvis serga.
Ichthyophthirius multifiliis
Tai dažniausiai pasitaikanti liga akvariumuose. Kažin ar sutiksite bent vieną akvariumininką, kuris nesa susidūręs su šia liga. Lietuvoje dar žinoma kaip ‘manų kruopų’ liga. Lietuviškas pavadinimas gerai apibūdina šią ligą - tai baltos iškilę dėmės, kuriuo skersmuo gali būti net iki vieno milimetro. Užsikrėtusi žuvis pradžioj turės keletą baltų dėmių, negydoma - dešimtis ar net šimtus, priklausomai nuo žuvies dydžio.
Pastebėjus sergančią žuvį, dažniausiai būtina gydyti visą akvariumą. Akvariumų parduotuvėse galima nusipirkti tam skirtų vaistų, arba naudoti druską.
Dactylogyrus
Tai sunkiai pastebima liga. Visgi galima pastebėti naudojant padidinimo stiklą ar mikroskopą. Ligos požymiai kaip ir kitų žiaunų ligų. Šie parazitai tarsi įsikabina į žiaunas ir keliauja po membranas. Gydoma formalinu. Užsikrėtusi žuvis įleidžiama valandai arba trumpesniam laikui į formalino tirpalą (0.2ml 35% formalino - litrui vandens).
Tai pilnai išžudo suaugusius parazitus. Tuo tarpu akvariumą taip pat reikia gydyti, kadangi trematodai padeda kiaušinius akvariumo dugne, kurie atsparūs gydymui kol neišsiritę.
Gyrodactylus
Šie Dactylogyrus giminaičiai gyvena ant žuvų odos. Būdamas gyvavedis parazitas Gyrodactylus turi kitokį gyvenimo ciklą ir kiekvienas suaugęs parazitas gali turėti keletą kartų. Gydymas pagrinde sėkmingas, kadangi ši liga neturi tos gyvenimo stadijos, kada esti atsparus vaistams. Šis parazitas užauga iki 0.8mm ilgio ir gali būt matomas plika akimi.
Chilodonella, Cyclochaeta [Trichodina], Costia [Ichthyobodo]
Gydymas efektyvesnis ankstyvose stadijose. Akvariumų parduotuvėse galima įsigyti specialių medikamentų arba gydyti druska. Užsikrėtę žuvys turėtų būti patalpintos į druskos tirpalo vonią. Naudokite 30gr - 1 litrui vandens (6 arbatiniai šaukšteliai).Dėmesio tai turi užtrukti vos keletą sekundžių! Patį akvariumą galima dezinfekuoti arba įpilti mažą kiekį druskos, kuris nekenksmingas žuvims.
Oodinium limneticum
Šis parazitas labai mažas, tačiau gali būti pastebėtas kaip auksinės spalvos dulkės ar dėmės ant žuvų odos. Įsiskverbia į odos ląsteles ir dažnai atakuoja žiaunas, todėl žiaunų ligų požymiai gali matytis pirmiausiai. Šis parazitas turi pigmentą įvairiose ląstelėse, pavyzdžiui augalų, todėl gali naudoti šviesą kaip alternatyvų energijos šaltinį. Gydymui reiktų naudoti specialius vaistus, kurių galima rasti akvariumų parduotuvėse.
Vidinės bakterinės žuvų ligos
Kai kurioms vidinėms bakterinėms žuvų ligoms gydyti reikia specialių preparatų, tokių kaip nifurpirinolis ar įvairūs antibiotikai. Tačiau yra eilė antibakterinių pasiruošimų, kurie efektyvus kovojant prieš bakterines infekcijas.
Nešvarios akvariumo sąlygos: supuvę augalai, nesuėstas maistas, žuvų išmatos - skatina bakterijų augimą ir vystymąsi.
Pelekų puvimas
Dažniausiai šią žuvyčių ligą sukelia pačios žuvys, ypač jei akvariumas nešvarus. Tai gali būti žuvų tarpusavio kovos, šiaip atsitiktiniai sužeidimai ar netgi sužeidus žuvį begaudant tinkleliu. Tačiau, pelekų puvimas gali išsivystyti paprasčiausiai vien nuo didelės nešvaros jūsų akvariume.
Gydymas visiškai nesudėtingas. Reikia pilnai išvalyti akvariumą, pakeisti vandenį.
Flexibacter columnaris
Pasireiškia ant žuvies kūno baltomis dėmėmis arba įvairiomis žaizdomis. Visgi dažniausiai tai panašios į grybelinę ligą baltos dėmės (lyg su pūkeliais). Sergančią žuvį reikia perkelti į kitą akvariumą, kuriame vykdysite gydymą. Perkeldami stenkitės nenaudoti sietelio žuviai pagauti - bet koks lengvas odos sužalojimas dar labiau paskatins ligai vystytis. Geriausia įvyti žuvį į polietileninį per matomą maišelį.
Septicaemia
Dar vadinama kraujo apnuodijimu. Bakterija patenka į kraują ir cirkuliuoja, patekdama į įvairius organus, įskaitant širdį. Ligą atpažinti nėra sudėtinga, nes žuvų oda įgauna raudonų dėmių, kurios netgi varva. Liga gali išsivystyti negydžius odos infekcijas, pvz. pelekų puvimą arba išsivysto laikant stresuojančias žuvis blogomis sąlygomis.
Gydymas sudėtingas. Didesnėms žuvims antibiotikai gali būti suleisti kaip injekcija, mažesnėms - per maistą ar paskutiniu atveju per vandenį.
Tuberculosis
Susirgusi šia liga, žuvis dažniausiai maitinasi normaliai, tačiau toliau praranda svorį dėl pažeistų vidinių organų.
Dėmesio. Ši liga pavojinga ne tik žuvims bet ir žmonėms. Todėl būtina imtis maksimalios higienos tvarkant akvariumą ar gaudant sergančią žuvį. Svarbu nusiplauti rankas po kontakto su žuvimi ar vandeniu, taip pat venkite naudoti žarną vandeniui iš akvariumo traukti, kad netyčia neįtrauktumėt vandens į burną.
Pagydyti praktiškai neįmanoma. Jei žuvis didelė, galima nešti pas veterinarą ir bandyti gydyti antibiotikais, tačiau šansų nebus daug. Realiausia žuvimi atsikratyti, aišku nesuteikiant jai skausmo.
Vandenligė
Ligą sukelia bakterijos, vėžys ar parazitai, pažeidę vidinius organus. Vidiniuose organuose ar po oda susikaupia skysčiai, kurie nenormaliai pakeičia žuvies formą. Jei žuvis išsipūtus nenatūraliai, greičiausiai ji serga. Jokiu būdu nemaišykite storų patelių prieš nerštą - jos tikrai ne tokios storos kaip kad sergančios vandenlige žuvys.
Gydymas sudėtingas ir veikiausiai tik veterinaras galėtų pagelbėti, tačiau tik didesnėm žuvim.
Saprolegnia
Tai viena dažniausiai sutinkamų grybelinių ligų akvariumuose. Tai atrodo kaip pluoštas purvinų žalių vatinių dėmių ant žuvies kūno. Žalia spalva dėl to, kad dumbliai auga ant grybo. Tai dažniausiai antraeilė liga, atėjusi po negydytos pelekų puvimo, ‘manų kruopų’, odos ar žiaunų trematodų ligų. Gydymas gana sudėtingas ir reikalauja specialios medicinos.
Camallanus
Tai parazitiniai 8-10mm raudoni kirminai, turintys stiprius žandikaulius. Jie įsikanda ir čiulpia storosios žarnos audinį, taip paskatindami kraujavimą. Camallanus gyvavedžiai parazitai, kurių lervos gali persikelti per gyvą maistą, per žuvis kanibalizmo atveju ar net paprasčiausiai per kontaktą.
Gydymas gana sudėtingas, reikalaujantis specialių vaistų, tokių kaip levamisolis. Maitinant žuvis, maistą prieš tai reikėtų pamirkyti antibakteriniame skystyje, pvz.
Vėžys
Kaip ir žmonės, žuvys gali susirgti vėžiu. Tai neužkrečiama, tačiau nepagydoma liga.
Siamo dvyniai
Pasakojame apie ligas, kuriomis dažniausiai serga akvariumų žuvys, ir kaip būtų galima joms padėti. Susirgus akvariuminei žuvytei, jos ligą namų sąlygomis nustatyti nėra lengva. Dažniausiai pastebime, kad žuvis yra vangesnė nei įprastai, sutrikusi jos koordinacija, ant kūno atsiradę išorinių pakitimų ir pan. Dažniausiai pasireiškia infekcinės (užkrečiamos) ir neinfekcinės (neužkrečiamos) ligos.
Ichtioftiriozė
Ichtioftiriozė, kurią sukelia blakstienuotoji infuzorija Ichthyophthirius multifiliis. Kitaip liga dar vadinama „manų kruopų“, „baltų taškelių“ liga, nes ant žuvies kūno atsiranda baltų dėmių, primenančių manų kruopas.
GYDYMAS. Gydymui reikia priemonės, kurios pagrindinis komponentas būtų malachitas, pavyzdžiui, Green Ichtio arba Faunamor. Prieš kiekvieną preparato dozės pakartojimą, rekomenduojama pakeisti 50% vandens. Taip pat rekomenduojama preparato naudojimo laikotarpiu vandens temperatūrą pakelti iki 27-28 °C tiek laiko, kol žuvis gali tai toleruoti.
Chilodoneliozė
Chilodoneliozė, kurią sukelia Chilodonella infuzorijos. Ligos simptomai nevienodi, tačiau dažniausiai žuviai pasireiškia padidėjęs gleivėtumas su antrine bakterine infekcija, dėl ko žuvis atrodo tarsi padengta plonu pilkšvu sluoksniu.
GYDYMAS. Ligą galima gydyti vario preparatais, tripaflavinu, akriflavinu, etakridinu, formalinu. Rekomenduojame Formisol arba Odimor- priemonę prieš išorines bakterines infekcijas, ją galima vartoti ir kai nėra aiškių ligos požymių, tačiau žuvis elgiasi neįprastai (sulipę pelekai, žuvis trinasi į akvariume esančius objektus). Svarbu: priemonės negalima naudoti kartu su bestuburiais gyvūnais (krevetėmis, vėžiagyviais) gėlavandeniuose akvariumuose. Preparato naudojimo laikotarpiu jie turėtų būti perkelti į kitą akvariumą. Chilodoneliozės gydymo poveikį taip pat sustiprina valgomoji druska ir aukšta vandens temperatūra. Chilodineliozės atveju reikėtų į 1 l vandens dėti 2-3 g valgomosios druskos (nejuodotos). Gydymo kursas - 5-7 dienos. Atidžiai stebėti vandens parametrus.
Trichodinozė
Trichodinozė, kurią sukelia Trichodina šeimos infuzorija. Ligos atveju, oda gali pasidengti baltos spalvos danga ir žuvis pradeda elgtis neįprastai, jos pelekai sulimpa, ji pradeda trintis į akvariumo objektus ir kt.
GYDYMAS. Gydymas taip pat toks kaip chilodoneliozės atveju, rekomenduojame Formisol , Odimor bei JBL Aradol Plus 250.Trichodinozės gydymui sustiprinti, kaip minėta, gali būti naudojama valgomoji druska. Reikėtų į 1 l vandens dėti 3-5 g valgomosios druskos (nejuodotos). Gydymo kursas - 5-7 dienos. Atidžiai stebėti vandens parametrus.
Kostiozė
Kostiozė, kurios sukėlėjas - žiuželinis pirmuonis Costia (Ichtybodo) necatrix. Prie žuvies odos ir žiaunų parazitas prisitvirtina žiuželiais. Greičiausiai dalijasi esant 25-28 °C temperatūrai.
GYDYMAS. Kostiozė efektyviai gydoma vario turinčiais preparatais. Pavyzdžiui, Formisol arba Odimor Idealiausia gydyti atskirame akvariume, nes vario turintys preparatais neigiamai veikia akvariumo florą ir išbalansuoja biologinius procesus.
Oodinozė
Oodinozė, kurią žuvims sukelia dviejų rūšių žiuželiniai pirmuonys - Oodinium pillularis ir Oodinium limneticum. Pirmasis parazituoja įsiskverbęs giliai į epitelinį sluoksnį. Kadangi jis laisvai plaukioja vandenyje irdamasis žiuželiais ir blakstienėlėmis, todėl lengvai pasiekia žuvį, įsiskverbia į odą ir ten vystosi apie 2-4 paras. Oodinium limneticum parazituoja tik ant epitelinio sluoksnio. Užsikrėtusi žuvis atrodo lyg nusėta geltonais taškeliais. Juos įžiūrėti gana sunku, ypač ant šviesių žuvų. Kol parazitų nedaug, taškeliais pasidengia kiekvieno žvyno kraštai, kur minkštesnis audinys, ligai progresuojant, taškeliai išplinta ant viso kūno.
GYDYMAS. Prieš oodiniumus kovojama vario preparatais ir etakridino laktatu.
Girodaktilozė ir daktilogirozė
Girodaktilozė ir daktilogirozė, kurias sukelia monigenejinės kirmėlės iš Gyrodactylidae ir Dactylogyridae šeimų. Jos gana smulkios - 1 mm, prie žuvies prisitvirtina specialiais diskais ir kabliais. Minta atsisluoksniavusiomis epitelinio sluoksnio dalelėmis ir gleivine. Girodaktilozės ligos simptomai panašūs į kitų anksčiau minėtų infekcinių ligų. Ji pavojingesnė jaunoms žuvims, nes labai silpnina imunitetą. Daktilogirozė išorinių ligos požymių neturi, sukėlėjas nustatomas mikroskopu, tačiau pastebimas dažnesnis žuvies kvėpavimas, laikymasis arčiau vandens paviršiaus, ligai paūmėjus pastebima, tarsi žuvis „kosėtų“, t. y. nuolat bandytų kažką išspjauti. Nors kirmėlės žiaunų neėda, tačiau smarkiai jas sudirgina pridaro mikrožaizdelių, dėl ko padidėja gleivėtumas ir gali atsirasti antrinė infekcija.
GYDYMAS. Efektyviausias gydymas: trumpalaikės amoniako vonelės, preparatai chloramino ar prazikvantelio pagrindu. Rekomenduojame JBL Gyrodol Plus 250 priemonę, Capicaps T arba Dactymor Forte prieš kirmėlines infekcijas.
Heksamitozė
Heksamitozė, kurią sukelia žiuželiniai pirmuonys, veikiantys žuvų žarnyne ar tulžies kanaluose. Liga itin būdinga ciklidinėms žuvims, kitos žuvys dažniausiai suserga, jei laikomos netinkamomis sąlygomis. Pirmoje stadijoje nesimato jokių išorinių požymių. Jautresnės žuvys, tokios kaip diskusai, patamsėja, pasidaro baikštesnės, slepiasi, nors ir ėda, tačiau darosi išrankios. Ligai progresavus ir parazitams pažeidus žarnyno gleivinę, žuvų išmatos tampa panašios į ilgus balkšvus siūlus, kurie ilgai neatsiskiria. Dėl ligos simptomų ją dar įprasta vadinti ,,skylių“ liga, nes, manoma, nusilpus imunitetui ir trūkstant mineralų, žuvies galvoje atsiveria baltos opos. Taip pat gali būti išpūstas pilvas, nors žuvis ir neėda. Pasitaiko, kad ligos sukeltas uždegimas pažeidžia lygiuosius raumenis, taigi jie nebesusitraukinėja ir nebestumia žarnyno turinio lauk. Tokiais atvejais net iš išgydžius ligą, raumenynas būna taip pažeistas, kad žuvis negali normaliai tuštintis, pučiasi pilvas, prasideda puvimo procesai ir žuvis nugaišta. Jei parazitai veikia tulžyje ir jos kanaluose, pastebime, kad žuvis nors ir aktyviai puola prie maisto, bet jį vis išspjauna.
GYDYMAS. Svarbu pradėti gydymą kuo anksčiau, kol nėra sunkių vidaus organų pažeidimų. Sergančią žuvį geriausiai gydyti atskirai. Gydymo trukmė labai priklauso nuo ligos stadijos. Bet kuriuo atveju, 1-2 savaitės būtinai. Rekomenduojame Protosol priemonę prieš heksamitozę. Vaistas yra skirtas gydyti gėlavandenių ir jūrinių akvariumų žuvis nuo žarnyno infekcijų. Taip pat efektyvu didinti vandens temperatūrą iki 33 °C.
Nematodozė
Nematodozė, sukelta apvaliųjų kirmėlių (nematodų) Capillaridae, Oxyuridae, Camallanidae ir kt. Dažniausiai pasitaikantys simptomai: užkrėsta žuvis kenčia nuo staigaus svorio praradimo nepaisant gero šėrimo. Retkarčiais žuvies išmatos tampa baltos spalvos, nes parazitai pažeidžia žarnyno sieneles. Svarbu: liesa, pabalusi galva gali rodyti, kad žuvis yra prastai maitinama arba užsikrėtusi žiuželinėmis kirmėlėmis. Susirgusi būrinė žuvys, atsiskiria nuo kitų, sparčiai netenka svorio. Taip pat gali gulėti ant dugno ir nevalingai suktis ratu.
GYDYMAS. Kaip ir visų infekcinių ligų atveju, svarbu kuo anksčiau pastebėti ligos požymius ir pradėti gydymą. Šiuo atveju itin efektyvus gydymas benzimidazolio preparatais. Rekomenduojame specialiai tam sukurtą JBL Nedol Plus 250. Preparatas yra skirtas gėlavandenių ir jūrinių akvariumų žuvims, kuriuose nėra bestuburių gyvūnų (koralų, sraigių, moliuskų, krevečių ir kt.).
Pseodomonozė ir aeronomonozė
Pseodomonozė ir aeronomonozė, sukeltos Pseodomonas ar Aeronomas bakterijų.
GYDYMAS. Naudoti preparatus, pagamintus nifurpirinolio pagrindu. Rekomenduojame JBL Furanol Plus 250 arba Virumor- priemonė prieš bakterines infekcijas tablečių pavidalu. Svarbu: nifurpirinolio preparatai negali būti naudojami kartu su bestuburiais (koralais, plukėmis ir t.t.) jūriniuose akvariumuose. Karpinėms žuvims patariame naudoti JBL Ektol bac Pond Plus priemonę nuo opų ir pelekų puvinio. Taip pat rekomenduojame naudoti esant atviroms žaizdoms, kraujuojančioms opoms, pažeistoms žiaunoms (tuo metu itin patankėja žuvies kvėpavimas), išsprogusioms akims, vandenligei ir pan.
Grybelinės ligos
Grybelinės ligos, sukeltos Achyla, Aphanomyces, Saprolegnia grybelių. Pastebėta, kad šiomis ligomis dažniausiai serga nusilpę, peršalusios ar sužeistos žuvys.
GYDYMAS. Svarbu: prieš gydant žuvis nuo grybelinių infekcijų, iš filtro turi būti pašalinta aktyvuota anglis, atjungiami UV-C prietaisai ir CO2 sistemos, taip pat pakeičiama 50% vandens. Preparatų naudojimo laikotarpiu akvariumo vanduo turi būti gerai aeruojamas. Rekomenduojame Blue Ichtio arba Dessamor - grybelinėms infekcijos gydyti skirtą priemonę, kurios pagrindą sudaro malachito žaliasis oksalatas, etakridino laktatas ir povidono jodinas. Gydymo metu taip pat labai svarbu stebėti nitritų kiekį vandenyje.
Kaip ir minėta, gydant žuvis nuo infekcinių ligų, rekomenduojama žuvis perkelti į kitą akvariumą, reguliariai šviežinti vandenį, preparatus naudoti tiksliai taip, kaip nurodo jų gamintojas. Taip pat svarbu stebėti vandens parametrus, tam skirti vandens testai. Atšviežinus vandenį, jį papildykite gerosiomis bakterijomis. Jei ligos metu buvo stipriai pažeista žuvies gleivinė, rekomenduojame padėti jai sustiprėti duodant JBL Ektol Cristal - priemonės nuo streso, efektyviai atkuriančios gleivinę.
Šis tekstas yra „Akvazoo“ nuosavybė. Kopijuoti ar publikuoti be sutikimo - draudžiama. Tekstas parengtas bendradarbiaujant su akvariumo žuvų ekspertu Eduardu Sidikerskiu.