Vėžys - tai ne viena liga, o daugybė organizme pasireiškiančių susijusių ligų. Nėra vienos vėžio priežasties. Vėžys atsiranda dėl įvairių veiksnių, įskaitant tuos, kurių negalite kontroliuoti, pavyzdžiui, genetikos, ir tuos, kuriuos galite kontroliuoti, pavyzdžiui, mitybos ir gyvenimo būdo.

Tyrimai rodo, kad kai kurie maisto produktai yra susiję su didesne tam tikrų rūšių vėžio rizika. Bent 18 % visų vėžio atvejų ir apie 16 % mirčių nuo vėžio Jungtinėse Valstijose yra susiję su per dideliu kūno svoriu, fiziniu pasyvumu, alkoholio vartojimu ir (arba) netinkama mityba.

Kaip mityba veikia vėžio riziką?

Nors jokie žmonių tyrimai neįrodė, kad kuris nors vienas maisto produktas pats savaime sukelia vėžį ar apsaugo nuo jo, tyrimai rodo, kad tam tikri maisto produktai yra susiję su didėjančia arba mažėjančia rizika susirgti vėžiu. Sveikas kūno svoris, sveikatai palanki mityba ir alkoholio vartojimas arba jo ribojimas gali padėti sumažinti riziką susirgti vėžiu arba mirti nuo jo.

Tai apima sveikos mitybos modelį, kuriame daugiausia dėmesio skiriama maistinių medžiagų turtingiems maisto produktams ir vengiama tokių maisto produktų, kaip:

• Labai perdirbtų maisto produktų
• Raudonos mėsos
• Rafinuotų maisto produktų
• Saldūs gėrimai

Vėžį galintys sukelti maisto produktai

Yra žinoma, kad tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, perdirbta mėsa, keptas maistas, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai bei alkoholis, didina vėžio riziką.

Perdirbta mėsa

Perdirbta mėsa buvo sūdyta, sūdyta, rauginta, fermentuota, rūkyta ar apdorota kitais būdais, kad pagerėtų jos skonis arba ji ilgiau išsilaikytų. Perdirbta mėsa priskiriama 1 grupės kancerogenams, nes žinoma, kad tam tikros jos sudedamosios dalys sukelia vėžį.

Į kai kuriuos mėsos apdorojimo būdus, pavyzdžiui, sūdymą, dedama nitratų ir nitritų, todėl mėsoje gali susidaryti vėžį galinčių sukelti cheminių medžiagų. Didesnis perdirbtos mėsos vartojimas yra glaudžiai susijęs su padidėjusia rizika susirgti storosios žarnos vėžiu. Tyrimai rodo, kad šis ryšys yra stipresnis su šonine ir pusryčių dešrelėmis nei su pietų mėsa, dešrelėmis ar dešrelėmis.

Raudona mėsa

Manoma, kad kai kurie raudonoje mėsoje esantys junginiai ir heminė geležis skatina vėžinių navikų augimą. Raudonos mėsos valgymas yra glaudžiai susijęs su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika, o rizika didėja valgant raudonos mėsos daugiau ir dažniau.

Su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika taip pat susijęs raudonos mėsos ruošimo būdas, pavyzdžiui, kepimas ant grotelių arba ant žarijų. Raudona mėsa taip pat susijusi su didesne skrandžio ir krūties vėžio rizika. Kai kurie raudonoje mėsoje esantys junginiai yra glaudžiai susiję su kasos vėžiu, nors reikia atlikti daugiau tyrimų.

Keptas maistas

Kepant maistą ir aliejų vyksta cheminiai pokyčiai, kurių metu susidaro medžiagos, galinčios sukelti vėžį. Tyrimų, kuriuose kepto maisto vartojimas siejamas su padidėjusia vėžio rizika, rezultatai nevienareikšmiai, nors keptas maistas siejamas su padidėjusia skrandžio vėžio rizika.

Perkeptas maistas

Mėsos, paukštienos, kiaulienos ir žuvies kepimas arba kepimas aukštoje temperatūroje ant atviros liepsnos yra susijęs su padidėjusia krūties, storosios žarnos, kepenų, plaučių, prostatos ir kitų rūšių vėžio rizika, remiantis gyvūnų tyrimais.

Kepant šiuos maisto produktus aukštoje temperatūroje susidaro cheminių medžiagų, kurios gali padidinti vėžio riziką. Tam tikrų rūšių raudonos mėsos, įskaitant kepsnius, mėsainius, kiaulienos kotletus, šoninę ir dešreles, kepimas aukštoje temperatūroje yra susijęs su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika.

Cukrus ir rafinuoti angliavandeniai

Per didelis cukraus vartojimas siejamas su tam tikrų vėžio rūšių, įskaitant krūties, storosios žarnos ir kasos vėžį, vystymusi ir progresavimu. Nežinoma, ar rizika padidėja dėl padidėjusio svorio, ar dėl žinomo vėžio rizikos veiksnio, ar dėl kitos priežasties.

Tyrimų, ar rafinuoti angliavandeniai didina tam tikrų vėžio rūšių riziką, rezultatai nevienareikšmiai, nors šie maisto produktai taip pat gali skatinti svorio augimą.

Pieno produktai

Kai kuriuose tyrimuose pieno produktai siejami su padidėjusia priešmenopauzinio (gyvenimo laikotarpis iki menopauzės, kai visiškai nutrūksta menstruacijų ciklas) krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio rizika. Tačiau galutinių tyrimų, kuriuose pieno produktų vartojimas būtų siejamas su padidėjusia vėžio rizika, trūksta.

Alkoholis

Yra žinoma, kad alkoholio vartojimas didina riziką susirgti kelių rūšių vėžiu, o rizika didėja, kuo daugiau žmogus reguliariai geria laikui bėgant. Alkoholis didina riziką susirgti vėžiu:

• Galvos ir kaklo
• Stemplės
• Storosios žarnos ir tiesiosios žarnos
• Kepenų
• Krūties (moterims)

Ar kai kurie maisto produktai gali sumažinti vėžio riziką?

Reguliarus tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, neskaldytų grūdų, riešutų ir sėklų, vaisių, daržovių ir kitų, vartojimas yra susijęs su mažesne vėžio rizika.

Vaisiai ir daržovės

Vaisiuose ir daržovėse gausu maistinių medžiagų, kurios gali padėti apsisaugoti nuo vėžio, todėl jie turėtų būti bendros sveikos mitybos dalis, siekiant sumažinti vėžio riziką. Tamsiai žalios, raudonos ir oranžinės spalvos daržovės bei įvairių spalvų sveiki vaisiai rekomenduojami siekiant apsisaugoti nuo vėžio.

Žmonėms, kurių mityboje gausu vaisių ir daržovių, yra mažesnė rizika susirgti kai kuriais vėžiniais susirgimais, įskaitant vėžį:

• Burnos
• Ryklės ir gerklų
• Stemplės
• Skrandžio
• Plaučių

Riešutai

Riešutuose yra daug maistinių medžiagų, pasižyminčių priešvėžinėmis savybėmis. Tyrimai rodo, kad kasdien suvalgant 28 g riešutų rizika mirti nuo vėžio sumažėja 21 %.

Pupelės

Yra įrodymų, kad ankštinėse daržovėse (lęšiuose, sausose pupelėse ir žirniuose) esančios skaidulos, atsparus krakmolas ir kiti junginiai gali palaikyti sveiką žarnyno mikrobiomą ir apsaugoti nuo vėžio, nors reikia atlikti daugiau tyrimų.

Pilno grūdo grūdai

Neskaldyti grūdai - tai maisto produktai su visu grūdo branduoliu, įskaitant sėlenas, gemalą ir endospermą. Kai kurie pilno grūdo grūdų pavyzdžiai yra bulguras (skaldyti kviečiai), avižiniai dribsniai ir rudieji ryžiai. Viso grūdo grūdų vartojimas ilgainiui siejamas su mažesne bendra vėžio rizika. Net viena porcija per dieną neskaldytų grūdų gali sumažinti vėžio riziką, o apsauga didėja, kai porcijų skaičius didėja.

Žuvis

Nors yra tam tikrų įrodymų, kad žuvies vartojimas gali sumažinti tam tikrų rūšių vėžio, įskaitant kepenų, storosios žarnos ir krūties vėžį, riziką, patikimų įrodymų trūksta. Reikia atlikti daugiau tyrimų.

Ar yra maisto produktų, kovojančių su vėžiu?

Jei sergate vėžiu, sveika mityba yra svarbi, nes ji padeda organizmui funkcionuoti ir išlaikyti svorį bei energiją. Nors geriausia mityba skiriasi, žinoma, kad vaisiai, daržovės, ankštinės daržovės, riešutai, sėklos ir neskaldyti grūdai padeda natūraliai kovoti su vėžiu.

Kokios dažniausiai vėžį sukeliančios cheminės medžiagos yra maisto produktuose?

Tam tikros maisto produktuose esančios cheminės medžiagos siejamos su vėžio atsiradimu arba vėžio rizikos didinimu. Tarp jų yra šios cheminės medžiagos:

• Akrilamidas: cheminė medžiaga, susidaranti kaitinant tam tikras daržoves aukštoje temperatūroje. Pagrindiniai akrilamido šaltiniai yra gruzdintos bulvytės, bulvių traškučiai, krekeriai, duona, sausainiai ir pusryčių dribsniai.
• N-nitrozo junginiai (NOC) ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH): Šios cheminės medžiagos gali susidaryti, kai į perdirbtą mėsą dedama nitratų arba nitritų.
• Heterocikliniai aminai (HCA): Šios cheminės medžiagos susidaro, kai raumenų mėsa, įskaitant jautieną, kiaulieną, žuvį ar paukštieną, kepama aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, kepant keptuvėje arba ant atviros ugnies.

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH)

Rūkant mėsą taip pat gali atsirasti kancerogeninių policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH). Viename 2020 m. straipsnyje rašoma, kad gaminant mėsą dideliame karštyje susidaro kancerogeniniai policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir heterocikliniai aminai (HCA). Šios medžiagos, keisdamos ląstelių DNR, gali padidinti vėžio riziką.

Pavyzdžiai maisto produktų, kuriuose gali būti PAH

Štai keletas pavyzdžių, kaip susidaro PAH maisto produktuose:

• Rūkyta mėsa ir žuvis: Rūkant maistą, PAH gali nusėsti ant jo paviršiaus iš dūmų.
• Ant grotelių kepta mėsa: Kepant mėsą ant grotelių, ypač kai riebalai laša ant karštų anglių ar ugnies, susidaro PAH, kurie gali patekti į mėsą.
• Perkepta mėsa: Kepant mėsą aukštoje temperatūroje, ypač kol ji apdegusi, gali susidaryti didesnis kiekis PAH.

Kaip sumažinti PAH kiekį maiste

Yra keletas būdų, kaip galite sumažinti PAH kiekį maiste, kurį valgote:

• Naudokite kitus maisto gaminimo būdus: Vietoj kepimo ant grotelių, rinkitės virimą, troškinimą arba kepimą orkaitėje.
• Pašalinkite riebalus: Prieš gamindami nupjaukite riebalus nuo mėsos, kad riebalai nelašėtų ant ugnies ir nesusidarytų PAH.
• Naudokite marinatus: Marinuojant mėsą prieš kepant ant grotelių, gali sumažėti PAH susidarymas.
• Venkite perkepto maisto: Stenkitės neperkepti mėsos, kad ji neapdegtų.
• Valgykite įvairų maistą: Įtraukite į savo mitybą daug vaisių, daržovių ir kitų maisto produktų, kad sumažintumėte bet kurio vieno maisto produkto poveikį.

Sveikos mitybos rekomendacijos

Norint sumažinti vėžio riziką, svarbu laikytis bendro sveikos mitybos modelio ir maitintis daug maistinių medžiagų turinčiais maisto produktais. Štai keletas papildomų patarimų:

• Valgykite daug vaisių ir daržovių, ypač tamsiai žalių, raudonų ir oranžinių.
• Rinkitės neskaldytus grūdus, tokius kaip rudieji ryžiai, avižos ir quinoa.
• Ribokite perdirbtos mėsos, raudonos mėsos, kepto maisto, cukraus ir rafinuotų angliavandenių vartojimą.
• Venkite alkoholio arba vartokite jį saikingai.
• Palaikykite sveiką kūno svorį.
• Būkite fiziškai aktyvūs.

Laikantis šių rekomendacijų, galite sumažinti savo riziką susirgti vėžiu ir pagerinti savo bendrą sveikatą.

---