Tinginiai (lot. Bradypodidae) - nepilnadančių (Xenarhra) būrio žinduolių šeima. Šie gyvūnai išsiskiria lėtumu ir didžiąją gyvenimo dalį praleidžia medžiuose.
Tinginių Paplitimas ir Gyvenamoji Vieta
Tinginių galima rasti daugelyje naujojo pasaulio atogrąžų miškų. Tai yra Pietų Amerikoje. Nors kai kurie jų buvo atrasti ir pusiau lapuočių miškuose, subtropinėse žemumose ir pelkėse. Jie didžiąją gyvenimo dalį gyvena baldakime ir yra pajėgūs plaukikai. Jie retai keliauja žeme. Jų galima rasti aukštyje nuo jūros lygio iki 2400 m.
Žalia spalva reiškia Tinginių paplitima.
Išvaizda ir Matmenys
Kūno ilgis 48-72 cm, masė 2,5-9,0 kilogramai. Galva apvali, ją gali pasukti 270° (kaklas iš 6-10 slankstelių). Rankos su 2 arba 3, kojos su 3 pirštais; visos galūnės su stipriais, lenktais tartum kabliai, 8-10 cm ilgio nagais.
Kailis tankus pilkas arba gelsvai rudas, kudlotas. Plaukai 6-15 cm ilgio, gula nugaros kryptimi, todėl medžių lajoje tinginių, kabančių beveik visą gyvenimą nugara žemyn, kūnu lietaus lašai gerai nuteka. Augantys kailyje dumbliai suteikia jam žalsvą atspalvį. Uodega trumpa, stora arba jos nėra.
Gyvenimo Būdas ir Elgsena
Didžiąją laiko dalį praleidžia kabėdami aukštyn kojomis medžiuose ir naudojasi savo ilgais nagais, kad įsikibtų į medžių šakas. Laikosi medžiuose, kartą kas 3-8 d. nulipa ant žemės. Medžių lajoje juda lėtai. Plaukia gerai. Gyvena pavieniui. Aktyvūs naktį. Klausa ir rega silpnos. Uoslė gera.
Tiesą pasakius, tinginiai beveik nuolat kabo ant medžių žemyn galva. Tokioje būsenoje jie sugeba valgyti, poruotis ar netgi gimdyti! Mokslininkai išsiaiškino, kad jų organai kabo jų pilvuose, todėl visiškai neslegia diafragmos, priešingai nei kitų sutvėrimų. Jeigu būtų kitaip, jie tiesiog negalėtų kaboti žemyn galva, nes toks kabojimas reikalautų pernelyg daug energijos - daug daugiau nei gali suteikti jų medžiagų apykaitos sistema.
Dvipirščiai tinginiai miegojimo trukme prilygsta liūtams. Šie gyvūnai miegodami praleidžia 15-20 valandų per parą ir dažniausiai pabunda naktį, kad galėtų maitintis.
Mityba
Minta medžių lapais, pumpurais, ūgliais. Skrandis talpus, daugiakameris, jame yra celiuliozę skaidančių bakterijų. Tinginių racioną daugiausiai sudaro uogos, lapai, mažos šakelės, vaisiai ir kita augmenija, papildyta smulkiais grobiais, pavyzdžiui, vabzdžiais.
Tinginių (gyvūnų) virškinimo sistema yra tokia lėta, jog net ir prikimšęs pilną skrandį, šis gyvūnas gali mirti nuo bado.
Dauginimasis
Veda 1 jauniklį, kuris apie 1 m. laikosi įsitvėręs motinos. Patelės gimdo po.
Subręsta 2 m., gyvena 25-30 metų. Tinginiai Maždaug Išgyvena Apie 20 Metų.
Įdomūs Faktai Apie Tinginius
- Vienas tinginių (gyvūnų) lytinis aktas vidutiniškai trunka apie 42 valandas.
- Sausuma jis juda vos 2 m/min. greičiu, laipiodamas šakomis gali pasiekti 3 m/min. greitį.
- Nors sausuma juda lėtai, tačiau jie yra labai patyrę plaukikai ir plaukdami vandenyje gali lengviau pabėgti nuo priešų, greičiau pasiekti maisto šaltinius bei migruoti į kitas buveines.
- Lietinguoju sezonu tinginiai dažnai iš medžio šoka tiesiai į vandenį ir plaukia iki kito medžio. Jie sugeba plaukti net iki 3 kartų greičiau nei judėti žeme.
Dvipirštis tinginys yra neįprastai lėtas gyvūnas. Jų itin lėta medžiagų apykaitos sistema leidžia sulėtinti širdies plakimą net 3 kartus, taigi gyvūnai gali išbūti po vandeniu nekvėpavę net iki 40 minučių.
Apsauga
Didžiausia grėsmė šiems gyvūnams yra natūralios buveinės naikinimas kertant miškus. Taip pat žmonės dvipirščius tinginius medžioja dėl kailio, mėsos ir nagų.
Tinginius Reikia Saugoti. Tinginiai Yra Pateke Į Raudonają Knyga Ju yra labai mažai tiktai apie 2000 tinginiu nes tinginius medžioja medžiotojai.
Tinginių Rūšys
2 gentys, 6 rūšys. Kartais dvipirščiai tinginiai (2 rūšys) išskiriami į Megalolynchidae šeimą.
- Mažasis tinginys (Bradypus pygmaeus) gyvena vienoje iš Panamos salų.
- Tripirštis tinginys (Bradypus tridactylus) - Pietų Amerikos šiaurytinėje dalyje.
- Dvipirštis tinginys (Choloepus didactylus) - Venesueloje, Gajanoje, Kolumbijoje, Peru ir Brazilijoje.