Šventės ir specialios progos retai apsieina be gausybės įvairių vyniotinių ir kepsnių, tarsi būtinų pabrėžti įvykio svarbą. Mėsos patiekalai ant mūsų stalo paprastai yra savaime suprantamas ir nuo kasdienybės neatsiejamas dalykas. Tačiau ar tikrai mėsa yra tokia naudinga, kaip mums įprasta manyti?

Mėsos valgymo poveikis sveikatai

Kadaise laikyta subalansuotos, sveikos dietos žvaigžde, dabar mėsa siejama su nutukimu, širdies ligomis ir vėžiu. Pridėkite nerimą dėl augančio pasaulinio apetito mėsai, ir atrodo, mėsa dabar turėtų būti reta maloni nuodėmė, o ne kasdienio vartojimo produktas, - bent jau taip mums sakoma. Šis ryšys su vėžiu dar labiau įtvirtintas 2007 m. Pasaulio vėžio tyrimo fondo (World Cancer Research Fund - WCRF) pranešimo, apėmusio 14 tyrimų, išvada, kad raudona ir apdorota mėsa yra „įtikinamos kolorektalinio vėžio priežastys“. Daugumos kitų vėžių atveju, įrodymai nėra tokie įtikinami, pažymi epidemiologė Teresa Norat iš ICL.

Tyrimai ir rekomendacijos

• Raudona mėsa: 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) raudoną mėsą priskyrė prie galimų kancerogenų, t. y. nustatė, kad ji gali sukelti vėžį.
• Perdirbta mėsa: Tyrimas parodė, kad kiekvieni 50 gramų kasdien suvartojamos perdirbtos mėsos, padidina ankstyvos mirties riziką nuo visų priežasčių 18%.
• Cholesterolis: Amerikos širdies asociacija rekomenduoja, kad sotieji riebalai sudarytų ne daugiau kaip 5-6 proc. dienos kalorijų.

Be abejo, mėsa nesveiką reputaciją užsidirbo ir dėl kitų priežasčių. 2012 m. publikuoti du stambūs tyrimai parodė, kad mirties nuo visų priežasčių rizika - įskaitant žarnyno vėžį ir širdies ligas - per tyrimo vykdymo laiką buvo 13% didesnė žmonėms, suvalgantiems 85 gramus raudonos mėsos per dieną ir 20% valgiusiems 85 gramus perdirbtos mėsos. Tai maždaug reiškia metais trumpesnę numatomą gyvenimo trukmę keturiasdešimtmečiui, kasdien suvalgančiam po mėsainį. Jei tikėsime šiais tyrimais tai mėsos valgymas gerokai sutrumpina gyvenimo potencialą.

Alternatyvūs baltymų šaltiniai

Maistinius mėsos komponentus, žinoma, galima gauti iš kitų šaltinių, net jei tai ir sudėtingiau. Pavyzdžiui, šiek tiek pagrindinių nepakeičiamųjų aminorūgščių yra žirniuose ir ryžiuose. Tačiau net jei taip, įrodymai neremia visiško mėsos atsisakymo.

Augaliniai baltymų šaltiniai

• Tofu
• Sojų produktai
• Ankštiniai augalai (lęšiai, pupelės, žirniai)
• Riešutai ir sėklos

Mėsos gamybos poveikis aplinkai

Mėsos vartojimas per paskutiniuosius dešimt metų išaugo maždaug penktadaliu, nepaisant to, kad galvijus auginantys ūkiai yra vieni didžiausių planetos teršėjų. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos statistika rodo, kad pasaulyje esantys 1,4 mlrd. galvijų ir 1,1 mlrd. avių pagamina net 37 procentus viso žmogaus veiklos išskiriamo metano. Galbūt skamba ir neįtikėtinai, tačiau apie 18 proc. visų šiltnamio dujų kyla būtent dėl tokio ūkininkavimo.

Žemės ir vandens naudojimas

Tikriausiai nedaugeliui teko girdėti, kad net 70 proc. visos ūkinės žemės ir vos kiek mažiau nei trečdalis visos pasaulio žemės yra naudojama gyvuliams auginti. Teisingai supratote - trečdalis pasaulio žemės yra naudojama tam, kad milijonai kasdien galėtų mėgautis kepsniais ir maltinukais. Galvijams auginti sunaudojami ir kosmiški vandens kiekiai: nustatyta, kad vienam kilogramui jautienos sukurti reikia 13 000-100 000 litrų vandens. Rajendra Kumar Pachauri viename iš savo pranešimų paskelbė, kad vienas hektaras žemės, kuriame auginami vaisiai, daržovės, grūdai, gali pamaitinti apie 30 žmonių, o toks pat plotas, naudojamas gyvulininkystei, - vos 5-10.

Miškų naikinimas

Siekiant išlaikyti didžiulius kiekius galvijų, iškyla dar viena problema - jų šėrimas. Atsakymas daugiau nei nepatogus: didžioji dalis kasmet iškertamų miškų yra skiriami būtent pasėliams ir gyvuliams auginti. Panašių problemų kyla ir žuvininkystėje: žuvų maistas yra gaminamas iš laukinių žuvų, tačiau iš 2,5 kilogramo svarų laukinių žuvų, skirtų šėrimui, gaunamas vos 0,5 kilogramo augintos žuvies.

Worldwatch instituto duomenys, paskelbti 2011 metais, rodo, kad, sumažinus raudonos mėsos vartojimą, gali būti išvengta 11 proc. vyrų ir 16 proc. moterų mirčių.

Karnizmas: nematoma ideologija

Karnizmas - tai ideologija, tam tikra įsitikinimų sistema, dėl kurios valgome kai kuriuos gyvūnus. Iš esmės karnizmas yra veganizmui atvirkščia ideologija. Esame linkę manyti, kad tik vegetarai ar veganai vadovaujasi tam tikra ideologija, bet taip nėra. Būtent dėl karnizmo mes mielai valgome, pavyzdžiui, kiaules, bet ne šunis. Tačiau, kad emociškai atsiribotum nuo gyvūno, nebūtina jo nematyti. Vis dėlto, nors neturiu tai patvirtinančių tyrimų, manau, kad tiems, kurie dažniau susiduria su gyvūnais, lengviau suprasti juos kaip jaučiančius individus.

Psichologiniai gynybos mechanizmai

Kad karnizmas išliktų, turime elgtis priešingai, nei diktuoja pagrindinės žmogiškos atjautos silpnesniam bei teisingumo vertybės. Pavyzdžiui, manome, kad kiaulė yra kiaulė ir visos kiaulės yra tokios pat. Tokios mintys neleidžia mums šių gyvūnų pažinti, o sykiu - ir atjausti. Tada juos skriausti pasidaro kur kas lengviau.

Kaip sumažinti neigiamą poveikį?

Norint išgelbėti pasaulį, nebūtina tapti visišku mėsos abstinentu. Tad ne tik mėsos ribojimas, bet ir atsirinkimas, ką valgyti ir pačių ūkininkų požiūris į gamtą ir vartotojus yra svarbūs. Taigi valgykime žalią mėsą, užaugintą ekstensyviame ūkyje (nebūtinai ekologiniame), žinodami, ką ūkininkas deda į pašarus, kaip elgiasi su gyvuliais, ir žinosime, kad elgiamės teisingai. Vartotojo sąmoningumas gali daug ką nulemti.

Jei tik galite, gardumynus gaminkite namuose.

Rekomendacijos

• Ribokite raudonos mėsos vartojimą iki 70 gramų per dieną (du ar tris kartus per savaitę).
• Rinkitės ekologiškai užaugintą mėsą.
• Valgykite daugiau daržovių ir grūdų.
• Būkite fiziškai aktyvūs.

---