pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Liaudies receptai ir vaistažolės įvairioms ligoms gydyti

Cheminius vaistus žmonija pagamino palyginus neseniai. Iki tol ligos buvo gydomos ir sveikata buvo stiprinama tik tuo, kas natūraliai egzistuoja gamtoje. Šiuolaikinis tempas skatina atsižvelgti į savo tikrąją prigimtį ir geros savijautos ieškoti pasitelkiant tik natūralias gydymo priemones. Viena iš jų - vaistiniai augalai, kurie auga ir Lietuvoje.

Žinoma, būtina suprasti, kad vaistažolės nėra panacėja, nors dabar įvairūs žolininkai teigia, kad jomis galima išgydyti netgi sunkiausias ligas. Tačiau nuomonė, kad vaistiniai augalai gali padėti pašalinti nesunkius negalavimus ir sustiprinti sveikatą, tikrai galėtų būti teisinga.

Populiariausios vaistažolės ir jų savybės

Čiobrelis

Tai vaistinė augalinė žaliava, nuo seno vartojama gydyti įvairius viršutinių kvėpavimo takų sutrikimus. Čiobrelio žolė turi dezinfekuojančių, priešuždegiminių, atsikosėjimą lengvinančių savybių. Ši vaistažolė rekomenduojama sergant įvairiomis uždegiminėmis kvėpavimo takų ligomis ir peršalimu - bronchitu, laringitu, tracheitu. Čiobrelių žolės arbata tinkama, jei kamuoja kosulys. Liaudies medicina rekomenduoja ją vartoti skundžiantis pilvo pūtimu ar blogu burnos kvapu.

Vaistinė augalinė žaliava renkama augalui žydint (vasarą). Džiovinama sausai, neviršijant 40 laipsnių Celsijaus temperatūros (mat dauguma veikliųjų medžiagų - lakios, todėl jos tiesiog išgaruotų ir žaliava nebetektų savo gydomųjų savybių). Lietuvoje natūraliai auga dvi čiobrelio rūšys - keturbriaunis čiobrelis (lot. Thymus pulegioides) ir paprastasis čiobrelis (lot. Thymus serpyllum).

Nepatariama čiobrelių vartoti ilgą laiką ar itin daug.

Dilgėlė

Tai vaistinė augalinė žaliava, kuri savo populiarumo praktiškai niekada neprarado. Didžiosios dilgėlės (lot. Urtica dioica) lapuose labai daug vitaminų, flavonoidų, mineralinių medžiagų, todėl jie nuo seno vartojami nusilpusių asmenų sveikatai sustiprinti ir avitaminozėms gydyti.

Žinomas ir teigiamas dilgėlių vaistinės augalinės žaliavos poveikis kraujui - jos vartojamos sergant mažakraujyste, mat lapuose randami reikšmingi kiekiai augalinės geležies. Dilgėlės preparatai pasižymi kraujavimą stabdančiu ir odą regeneruojančiu poveikiu.

Dilgėlės nerekomenduojamos tiems, kurių kraujas linkęs greičiau krešėti. Vaistinė augalinė žaliava renkama tada, kai didžioji dilgėlė žydi. Skinant lapus reikėtų mūvėti pirštines. Jie džiovinami sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje, paskleisti plonu sluoksniu. Svarbu saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Dilgėlės pasižymi organizmą stiprinančiu poveikiu dėl jos sudėtyje esančios gausos vitaminų. Taip pat dilgėlės turi stimuliuojantį, kraują stabdantį, žaizdas gydantį, nuskausminamąjį, šlapimą skatinantį poveikį.

Kiaulpienė

Ši vaistinė augalinė žaliava savo populiarumu nenusileidžia čiobreliams ir dilgėlėms. Paprastųjų kiaulpienių (lot. Taraxacum officinale) šaknų preparatai pasižymi apetitą didinančiu ir virškinimą gerinančiu poveikiais. Šaknyse esančios medžiagos skatina šlapimo išsiskyrimą bei virškinimo liaukų sekreciją. Vartojant kiaulpienių šaknis greitėja medžiagų ir tulžies apykaita, gydomas kosulys.

Vaistinė augalinė žaliava renkama pavasarį arba rudenį (vos tik pasirodžius lapams arba jau pradėjus jiems nykti, mat tuomet šaknyse biologiškai aktyvių medžiagų kiekis pats didžiausias). Šaknis reikia kruopščiai nuvalyti ir nuplauti. Storesnės šaknys perpjaunamos išilgai. Vėliau jos vytinamos ir džiovinamos apie 40 - 50 laipsnių Celsijaus temperatūroje, gerai vėdinamoje patalpoje. Normalu, kad vaistinės augalinės žaliavos skonis kartus, nes šaknyse daug karčiųjų medžiagų. Jose taip pat daug eterinių aliejų, mineralinių medžiagų, inulino.

Kitos naudingos vaistažolės ir augalai

  • Balinis ajeras
  • Bergenija
  • Blindė
  • Juodalksnio pumpurai
  • Raudonieji dobilai
  • Drebulės žievė
  • Pušis
  • Jonažolė

Receptai ir patarimai iš liaudies medicinos

Regėjimui gerinti

  • Valgykite mėlynes, morkas, burokėlius.
  • Gerkite erškėtuogių arbatą arba kompotą.
  • Valgykite dilgėlių sriubą.

Receptas ilgaamžiškumui pagal Tbilisio vienuolyno receptą

Reikės vos 4 vaistažolių - ramunėlių, beržų pumpurų, jonažolių ir smiltyninių šlamučių (visų po 100 g). Viską sumaišome ir sumalame kavamale. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikome 0,5 l verdančio vandens ir 20 min. paverdame ant labai silpnos ugnies. Perkošiame per sietelį. Stiklinę šio šilto gėrimo, sumaišyto su medumi, reikia išgerti prieš pat miegą. Kitą dalį gėrimo reikia išgerti ryte, praėjus pusvalandžiui po valgio. Ir taip kiekvieną vakarą ir rytą, kol baigsis mišinys.

Žolininkė pabrėžė, kad, išgėrus tokios arbatos, iš karto pagerėja medžiagų apykaita, organizmas išsivalo nuo riebalų, „sukalkėjimų“, kraujotaka, organai tampa elastingesni, nesivysto sklerozė, dingsta insulto ir infarkto rizika, susinormalizuoja arterinis kraujospūdis, išnyksta ūžimas ausyse, susitvarko regėjimas. Kitaip tariant, atjaunėja visas organizmas.

Česnako čiulpimas

Smulkiai supjaustome česnako skiltelę ir paliekame penkias minutes. Tada įdedame į burną ir vartaliojame, čiulpiame sultis. Seilės patenka į kraują, valo organus, limfą, stiprina burnos ertmę, nustoja kraujuoti dantenos. Tačiau kad gleivinės seilėtumas nebūtų per didelis, reikia pradėti nuo česnako skiltelės dalies ir pamažu pereiti prie visos skiltelės. Čiulpti reikėtų apie 30 min., o tai, kas liks, - išspjauti.

Gripo profilaktika

  1. Du kartus per dieną po 10-15 minučių įkvėpti paeiliui tai viena, tai kita šnerve šviežiai sutarkuotų svogūnų ar česnakų. Trinti nosies nerekomenduojama, nes gali sudirginti.
  2. Dažniau valgyti svogūnus ir česnakus, arba tik kramtyti 2-3 minutes kelis kartus per dieną.
  3. Praplauti nosį ir ryklę svogūno bei medaus mišiniu (1:1) kas valandą arba štai tokiu mišiniu: stiklinei virinto vandens - ½ šaukštelio druskos ir 4 lašus 5 procentų jodo tirpalo. Traukti į nosį, išspjauti per burną.

Kiti receptai nuo gripo

  1. Nuluptą česnaką smulkiai sutarkuoti ir sumaišyti su medumi (1:1). Vartoti prieš miegą po 1 šaukštą užgeriant šiltu vandeniu.
  2. Smulkiai supjaustyti svogūną ir apibarstyti cukrumi. Išsiskyrus sultims, košelę valgyti kaip galima dažniau 10 dienų.
  3. Sutarkuoti svogūną, užpilti 0,5 l verdančio pieno (bet nevirti), palikti šiltoje vietoje, išgerti nakčiai pusę karšto viralo, kitą pusę - ryte, taip pat karštą.
  4. Kosint galima smulkiai supjaustyti ir užvirti 10 svogūnų ir 1 česnako galvutę pasterizuotame piene, kol suminkštės. Tuomet įdėti šiek tiek mėtos sulčių ir medaus. Vartoti po 1 šaukštą dienos metu.

Liaudies medicina ir Laimo liga

Laimo liga yra bakterinė infekcija, kurią sukelia Borrelia burgdorferi, ir šiuo metu efektyviausias jos gydymo būdas yra antibiotikai. Tačiau kai kurie žmonės siekia papildomų priemonių, kad sumažintų simptomus ar sustiprintų imuninę sistemą. Liaudies medicina gali padėti palengvinti kai kuriuos simptomus ir palaikyti sveikimą, tačiau svarbu pabrėžti, kad liaudiškos priemonės negali pakeisti antibiotikų terapijos.

Nėra mokslinių įrodymų, kad liaudiškos priemonės gali visiškai išgydyti Laimo ligą, tačiau jos gali būti naudojamos kaip papildoma terapija.

Pagrindinės liaudies medicinos priemonės, kurios gali būti naudojamos palaikomajam gydymui:

  1. Ežiuolė
  2. Česnakas
  3. Imbieras
  4. Ciberžolė (kurkuma)
  5. Katės nagas (Uncaria tomentosa)
  6. Žalioji arbata
  7. Propolis

Parkinsono ligos simptomų lengvinimas vaistažolėmis

Nors Parkinsono ligos gydymui nėra specifinių vaistažolių, kurios galėtų visiškai išgydyti šią neurodegeneracinę ligą, tam tikros žolelės gali padėti sumažinti simptomus ir palaikyti bendrą sveikatą. Vaistažolės dažnai naudojamos kaip papildoma terapija kartu su tradiciniais vaistais, siekiant palengvinti motorinius ir nemotorinius simptomus, tokius kaip drebulys, raumenų sustingimas, miego sutrikimai ir psichologinės problemos.

Svarbu pažymėti, kad prieš pradedant vartoti vaistažoles, būtina pasitarti su gydytoju, nes jos gali sąveikauti su Parkinsono ligos vaistais, pavyzdžiui, levodopa.

Žolelės, kurios gali padėti sergant Parkinsono liga:

  • Ginkmedis (Ginkgo biloba)
  • Kurkuma (Curcuma longa)
  • Katės nagas (Uncaria tomentosa)
  • Ashwagandha (Withania somnifera)
  • Valerijonas (Valeriana officinalis)
  • Ženšenis (Panax ginseng)

Liaudiški receptai įvairiems skausmams malšinti

Galvos skausmas

Jei suskaudo galvą, reikėtų žinoti, kad dilgėlės yra geriausiai kraują valantis ir kraujo gamybą skatinantis augalas. Jomis sustiprinus organizmą, varginantis ir ilgai trunkantis galvos skausmas dažniausiai praeina. Per dieną reikėtų išgerti 3-4 puodelius dilgelių arbatos (1 arbatinis šaukštelis 1 stiklinei vandens).

  • Nuo nervinio pobūdžio galvos skausmų išgelbės raktažolių arbata.
  • Galvos skausmą gerai gydo ir kraujažolė.

Pilvo skausmai

Virškinimo sutrikimai neretai lydimi nemalonių pojūčių ir skausmų. Jeigu kamuoja skrandžio spazmai ir viršutinės pilvo dalies skausmai, patartina vartoti ramunėlių žiedų arbatą, kurią reikėtų gerti mažais gurkšneliais šiek tiek pravėsusią. Tai reikėtų daryti tris kartus per dieną prieš pagrindinius valgymus.

  • Atpalaiduojamuoju poveikiu taip pat pasižymi melisų ir pipirmėčių lapai.
  • Jei kamuoja skrandžio sunkumas ir pilvo pūtimas, geriausiai padės kmynų, saldžiojo pankolio vaisių, pipirmėtės lapų arbata.
  • Pilvo pūtimui mažinti taip pat puikiai tinka anyžių, kalendrų ir krapų vaisiai.

Gerklės skausmas

Kai skauda gerklę, reikia valgyti citrinas kartu su luobele. Gerklę galima skalauti šalavijų arbata.

Sąnarių skausmas

Skaudamus sąnarius galima gydyti kaštonų žievelių užpilu. 50 g kaštonų vaisių arba žiedų reikia užpilti puse litro vandens. Palikti 2 savaites pastovėti tamsioje šiltoje vietoje, kasdien suplakti. Paskui nukošti ir laikyti tamsioje vietoje. Gerti po 30 - 40 lašų 3 - 4 kartus per dieną 3 - 4 savaites.

  • Nuo sąnarių skausmų padeda ir ugniažolės.

Nugaros skausmai

Nugaros skausmams malšinti liaudies medicina taip pat siūlo įvairiausių receptų ir patarimų.

  • Skaudamas vietas 3-4 kartus per dieną galite patrinti obuolių actu.
  • Galite skaudamas vietas trinti ir tarkuotų ridikų arba krienų tyrele.
  • Skaudamas vietas patartina įtrinti spiritiniais valerijonų, čiobrelių, česnakų ar krienų antpilais.
  • Prie skaudamų vietų patariama dėti ir šviežius kopūstų, krienų lapus.