Maisto priedai - natūralios arba sintetinės kilmės cheminės medžiagos, kurios dedamos į maisto produktus, siekiant pratęsti jų galiojimo laiką, pagerinti išvaizdą ar sustiprinti skonį.

Kad apsaugotų maisto produktus nuo per greito gedimo, žmonės jau nuo seno ėmėsi priemonių, stabdančių pelėsių ir sveikatai pavojingų bakterijų dauginimąsi.

Ankstyviausias būdas apsaugoti maistą nuo gedimo buvo jį laikyti sandariuose moliniuose induose. Tai pat maistas būdavo džiovinamas. Anksčiausiai, dar viduramžiais pradėtas naudoti konservantas buvo druska. Tik XIX amžiuje imta pasterizuoti - maisto kaitinimas ir konservavimas stiklainiuose. Šį būdą atrado Louis Pasteur, nuo jo pavardės ir kilęs terminas „pasterizacija“.

Šaldymas - taip pat populiarus konservavimo būdas, jam nereikia jokių papildomų priedų. Dietologė Lina Viniarskaitė užsimena ir apie ateities konservavimo būdus: „Pradėta kalbėti ir apie radioaktyviųjų spindulių ir hidrostatinio slėgio naudojimą konservavimui. Tiesa, šie būdai kol kas iki galo neištirti ir dar nenaudojami. Tačiau akivaizdu, kad žmonės mąsto apie kitas konservavimo alternatyvas“.

Konservantai tradiciškai skirstomi į dvi rūšis - sintetinius ir natūralius. Apie sintetinius konservantus plačiai kalbama spaudoje ir būtent jie yra labiausiai demonizuojami. Sulfitai ir benzoatai yra populiariausi sintetinių konservantų pavyzdžiai. Tačiau įdomu tai, kad nors žodis „sulfitas“ skamba kaip cheminis priedas, tiesa ta, kad gali būti visai priešingai. Pavyzdžiui, vyno gamybos procese sulfitai išsiskiria natūraliai.

Natūralius konservantus rasime kiekvienų namų virtuvėje. Druska, cukrus, actas yra plačiausiai naudojami konservantai. Tačiau natūraliems konservantams priskiriamos ir tokios medžiagos kaip medus, medžio dūmas, citrinos rūgštis, apyniai, aštrūs prieskoniai ir net atskirai pridedami vitaminai C ir E. Taigi, jei verdate uogienę su cukrumi ar marinuojate agurkus, jūs jau konservuojate.

Paklausta, kaip veikia natūralūs konservantai, gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė pateikia išties įdomų atsakymą: „Tai priklauso nuo konservuojančios medžiagos. Pavyzdžiui, iš konservuojamosios medžiagos, druskos ar cukraus, yra sukuriamas hipertoninis (t.y. labai didelės koncentracijos, didelio osmosinio slėgio) tirpalas. Toks tirpalas „sugeria“ gedimą sukeliančių mikroorganizmų ląstelių vandenį. Be vandens nė viena gyvybė negali egzistuoti, todėl mikroorganizmams tokiu būdu yra užkertamas kelias daugintis”.

„Žinoma, natūralūs konservantai veikia silpniau nei sintetiniai. Tačiau reikia prisiminti, kad kuo ilgesnis produkto galiojimo laikas, tuo daugiau jame konservantų, o tai nenaudinga mūsų organizmui“, pastebi Lina Viniarskaitė. Šiandien be konservantų tiesiog negalime apsieiti, be jų nebūtų prekybos centrų, didelio pasirinkimo prie kurio esame pripratę, užimta, dirbanti visuomenė susidurtų su dideliais nepatogumais, jei maisto gamybai ir pirkimui tektų skirti tiek laiko, kaip anksčiau.

Verta paminėti, kad „E“ raidė maisto produktų etiketėse slepia ne tik sintetinius, bet ir natūralius konservantus. Jie žymimi E numeriais nuo 200 iki 299. Keli natūralių konservantų ir jų žymėjimo pavyzdžiai: E260 - acto rūgštis, E270 - pieno rūgštis, E296 - obuolių rūgštis.

Pieno rūgštis (E270) - iš krakmolo, panaudojant bakterijas, pagaminta rūgštingumą reguliuojanti ir konservavimo medžiaga. Kaitinant ir fermentuojant angliavandenius iš pieno išrūgų, bulvių, kukurūzų.

Todėl negalima sakyti, kad užrašas „jokių konservantų“ ant gaminio pakuotės yra lygus užrašui „jokių E“. Pagal konservanto numerį galite sužinoti, koks tai konservantas - natūralus ar sintetinis. Beje daugelį nustebintų faktas, kad kai kuriuose maisto produktuose, kuriuos įprasta laikyti „nesveikais“, sintetinių konservantų apskritai nėra. Sintetinių konservantų neaptiksite viename populiariausių energinių gėrimų, „Coca-Cola“ gėrime, kai kuriose pieniškų dešrelių, majonezo ir net bulvių traškučių rūšyse. Žinoma, norint vadovautis pilnavertės mitybos principais, renkantis maisto produktus, reikėtų atkreipti dėmesį į ingredientų visumą, nurodomą kalorijų ir atskirų sudėtinių komponentų kiekį, nepamiršti, kad vartoti galima viską, jei tai daroma saikingai.

Maisto priedų skirstymas pagal pavojingumą

Lietuvoje leidžiami maisto priedai išvardinti Lietuvos higienos normoje HN53-1995 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ ir jos priede HN 53-1:2001 „Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“.

• Nepavojingas mažomis dozėmis.
• Nepavojingas.
• Pavojingas.
• Būtina vengti.
• Būtina vengti - labai pavojingas.

Dažikliai

• Nepavojingas: Ekstrahuojamas iš kurkumos (ciberžolės) šaknies arba gaunamas sintezės būdu.
• Nepavojingas: Natūralus augalinis dažiklis.
• Pavojingas: Dirbtinis.
• Būtina vengti: Dirbtinis azodažiklis. Kenkia žmonėms, alergiškiems aspirinui. Siejamas su skydliaukės navikais, urtikarija, chromosomų mutacija, vaikų hiperaktyvumu, agresija.
• Pavojingas: Dirbtinis. Vengti alergiškiems (gali sukelti dermatitą) ir sergantiems astma.
• Pavojingas: Dirbtinis. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Pavojingas: Dirbtinis. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Nepavojingas: Gali būti gyvūlinės kilmės.
• Būtina vengti: Dirbtinis azodažiklis. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Būtina vengti - labai pavojingas: Dirbtinis azodažiklis, gaunamas iš žolinio augalo tokiu pat pavadinimu. Gali iššaukti astmos priepuolius, ekzemą, hiperaktyvumą, įtariamas kaip galimas vėžio sukėlėjas.
• Būtina vengti: Dirbtinis azodažiklis. Vengti alergiškiems, sergantiems astma ir netoleruojantiems aspirino.
• Pavojingas: Dirbtinis azodažiklis. Suaktyvina skydliaukės hormonus. Gali sukelti jautrumą šviesa padidinti kraujospūdį.
• Būtina vengti: Dirbtinis azodažiklis. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Būtina vengti: Dirbtinis azodažiklis. Atliekant tyrimus, sukėlė grsužikams vėžį. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Pavojingas: Dirbtinis.
• Pavojingas: Dirbtinis. Gali sukelti pykinimą ir vėmimą, kvępavimo sutrikimus, odos paraudimą ir kitas alergines reakcijas. Didina kraujospūdį. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Pavojingas: Dirbtinis. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Nepavojingas: Natūralus augalinis dažiklis. Gaunamas ekstrahuojant dilgėles ir kitus žalius augalus. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Nepavojingas: Natūralus augalinis dažiklis, sumaišytas su variu, kad spalva būtų patvaresnė. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Pavojingas: Dirbtinis. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Pavojingas: Natūralus dažiklis. Gaunamas kaitinant cukrų su rūgštimis ir šarmais.
• Nepavojingas: Dirbtinis. Gali būti genetiškai modifikuotas.
• Pavojingas: Dirbtinis. Gali būti genetiškai modifikuotas.
• Pavojingas: Dirbtinis. Gali būti genetiškai modifikuotas.
• Pavojingas: Dirbtinis. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Nepavojingas: Natūralus. Gaminamas iš augalų pelenų (durpių, kokoso kevalų).
• Pavojingas: Dirbtinis dažiklis. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Gaminamas iš įvairių azodažiklių.
• Pavojingas: Dirbtinis. Vengti alergiškiems, sergantiems astma ir netoleruojantiems aspirino. Gali padidinti odos jautrumą.
• Nepavojingas: Natūralus, bet šiandien daugiausia dirbtinai gaminamas dažiklis. Gali būti genetiškai modifikuotas.
• Nepavojingas: Natūralūs aliejiniai ir vandeniniai ekstraktai iš Bixa orellana L. Gali būti genetiškai modifikuotas.
• Nepavojingas: Oranžiniai raudonas kvapiųjų ir dažomųjų junginių derinys (natūralus augalinis dažiklis), iš paprikos ekstrahuotas aliejais arba leidžiamais tirpikliais.
• Nepavojingas: Raudonos spalvos.
• Nepavojingas: Oranžiniai raudonas. Dirbtinis dažiklis, panašios formos randamas ir gamtoje.
• Nepavojingas: Oranžiniai raudonas.
• Nepavojingas: Oranžinis.
• Nepavojingas: Raudonas. Natūralus augalinis dažiklis, gaminamas iš raudonųjų burokėlių. Dažiklis jautrus šviesai ir karščiui.
• Nepavojingas: Nuo raudonų iki mėlynai violetinių. Natūralus augalinis dažiklis iš vaisių ir daržovių.

Įvairūs maisto priedai

• Nepavojingas mažomis dozėmis: Baltai pilkšvas. Natūralus, mineralinės kilmės. Drėgmę reguliuojanti medžiaga - mineralinė druska.
• Nepavojingas: Baltas. Dirbtinis, mineralinės kilmės.
• Nepavojingas mažomis dozėmis: Geltoni, raudoni ir juodi. Dirbtiniai, mineralinės kilmės.
• Būtina vengti: Sidabro pilkumo. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Būtina vengti: Sidabro spalvos. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Būtina vengti: Aukso spalvos. Mineralinės kilmės. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Būtina vengti: Raudonas. Dirbtinis azodažiklis. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Pavojingas: Bespalvis. Išgaunamas iš juodojo ąžuolo. Natūraliai atsiranda arbatoje. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.

Antioksidantai ir konservantai

• Nepavojingas: Dirbtinis konservantas. Yra šermukšniuose, kaip riebalų rūgšties įvairuose maisto produktuose, rūgštaus skonio. Gali sukelti alergines reakcijas jautriai odai.
• Nepavojingas: Dirbtinis konservantas. Sorbo rūgšties kalio junginys.
• Nepavojingas: Dirbtinis konservantas. Sorbo rūgšties kalcio junginys.
• Būtina vengti: Natūralus junginys. Didelės jo koncentracijos susikaupia spanguolėse. Gali sukelti astmos susirgimus, hiperaktyvumą. Nes gali sukelti vėžinius susirgimus.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Benzoinės rūgšties natrio junginys. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Kadangi gali sukelti vėžinius susirgimus.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Kadangi gali sukelti vėžinius susirgimus.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Susintetinti benzoinės rūgšties kalio junginiai, truputį apmarinantys liežuvį. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Būtina vengti, ypač alergiškiems, sergantiems astma ir migrena: Dirbtinis konservantas ir antioksidantas, gali sukelti galvos skausmą, pykinimą ir astmos priepuolį. Sunkiai viršinamas turintiems inkstų nepakankamumą. E 220-228 neigiamai veikia vitamino B ir B12 įsisavinimą iš maisto produktų.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Sieros rūgšties natrio junginys. Vengti alergiškiems, sergantiems astma ir migrena.
• Būtina vengti ypač alergiškiems, sergantiems astma ir migrena: Dirbtinis konservantas. Sieros rūgšties natrio vandenilio sulfato junginys. Sukelia virškinimo sutrikimus.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Sieros rūgšties natrio metabisulfito junginys. Vengti alergiškiems, sergantiems astma ir migrena. Sukelia virškinimo sutrikimus.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Sieros rūgšties kalio metabisulfito junginys. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Vengti sergantiems migrena.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Sieros rūgšties kalcio junginys. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Naudojamas: Džiovintuose vaisiuose ir riešutuose, vaisių konservuose, paruoštuose krienuose, bulvių gaminiuose, vyne, kepimo milteliuose, dešroje, saldumynuose, aliejuje, aluje, gaiviuosiuose gėrimuose, acte. Vengti sergantiems migrena.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Sieros rūgšties kalcio vandenilio sulfato junginys. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Vengti sergantiems migrena.
• Pavojingas, gali sukelti vėžinius susirgimus: Dirbtinis konservantas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Pavojingas: Dirbtinis konservantas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Pavojingas: Dirbtinis konservantas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Naudojamas: Leidžiama vartoti tik citrusinių žievelei arba jų pakuotės popieriui apdoroti.
• Pavojingas: Dirbtinis konservantas, naudojamas ruošiant žemės ūkio produkciją. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas, pasižymintis antibiotiniu veikimu. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Vengti sergantiems migrena. Naudojamas: Pudinguose, brandintuose ir lydytuose sūriuose, pomidorų padaže, aluje. Tradicinėje medicinoje nizinas yra antibiotikas.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas, pasižymintis antibiotiniu veikimul, kartais naudojamas gydyti kandidozei. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Vengti sergantiems migrena. Gali būti genetiškai modifikuotas. Naudojamas: Sūrių paviršiams apdoroti, džiovintoje ir sūdytoje mėsoje, saliamio dešroje, žvėrienoje.
• Būtina vengti: Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Būtina vengti: Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Būtina vengti: Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
• Būtina vengti, kadangi gali sukelti vėžinius susirgimus: Iš amoniako ir formaldehido susintetintas konservantas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Naudojamas: ES šalyse gali būti Naudojamas tik “Provolone” sūriuose.
• Pavojingas: Dirbtinis konservantas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Ženklinti nebūtina.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius. Vengti alergiškiems, sergantiems astma ir migrena. Sunkina kvėpavimą, sukelia mieguistumą ir galvos svaigimą, galvos skausmus. Pavojinga grandininė seka: nitratas, nitritas, nitrozaminai.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Vengti alergiškiems, sergantiems astma ir migrena. Gali sukelti hiperaktyvumą.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius. Vengti alergiškiems, sergantiems astma ir migrena. Didina kraujo spaudimą.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Vengti alergiškiems, sergantiems astma ir migrena, gali sukelti hiperaktyvumą. Didina kraujo spaudimą.
• Nepavojingas: Dirbtinė rūgštingumą reguliuojanti ir konservavimo medžiaga. Naudojamas: Actas yra natūralus produktas, bet kaip maisto priedas Naudojamas išimtinai sintetinis. Naudojamas marinuotose daržovėse, aštriuose padažuose, gatavose salotose.
• Nepavojingas: Dirbtinė rūgštingumą reguliuojanti ir konservavimo medžiaga. Rekomenduojama vengti inkstų nepakankamumą turintiems žmonėms.
• Nepavojingas: Dirbtinė rūgštingumą reguliuojanti ir konservavimo medžiaga.
• Nepavojingas: Dirbtinė rūgštingumą reguliuojanti ir konservavimo medžiaga.
• Pavojingas: Dirbtinė rūgštingumą reguliuojanti ir konservavimo medžiaga. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Gali sukelti pykinimą ir vėmimą.
• Nepavojingas: Iš krakmolo, panaudojant bakterijas, pagaminta rūgštingumą reguliuojanti ir konservavimo medžiaga. Gali būti genetiškai modifikuotas. Kaitinant ir fermentuojant angliavandenius iš pieno išrūgų, bulvių, kukurūzų.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas, natūraliai aptinkamas sūriams bręstant. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Gali būti genetiškai modifikuotas. Naudojamas: Neleidžia susidaryti pelėsiams ant duonos, sausainių ir fasuotų kepinių.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Vengti alergiškiems, sergantiems astma ir migrena. Gali būti genetiškai modifikuotas.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Gali būti genetiškai modifikuotas.
• Būtina vengti: Dirbtinis konservantas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Gali būti genetiškai modifikuotas.

---