Kokia pilka ir skurdi būtų gimtoji kalba be daugybės ją puošiančių tautos išminties perlų - patarlių, priežodžių.
Pažvelgus į sakytinės lietuvių tautosakos - patarlių ir priežodžių visumą, gali susisukti galva - tiek jų daug, tokios jos įvairios ir, ko gero, nė vienos gyvenimo pusės neaplenkiančios.
Jau daugiau kaip porą dešimtmečių šioje mokslo srityje besidarbuojanti humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja Dalia Zaikauskienė yra apgynusi daktaro disertaciją tema „Lietuvių paremijos XX-XXI a.“.
D. O kartotekos sistemos autorius, leidinio iniciatorius - šviesaus atminimo žymiausias lietuvių paremiologas profesorius Kazys Grigas (1924-2002).
Jau yra išleisti du „Lietuvių patarlių ir priežodžių“ tomai, apimantys raides A-J.
Pavarčius leidinį galima rasti ir jau nebevartojamų, šiuolaikiniam žmogui nesuprantamų posakių.
D. Zaikauskienė sako, kad patarlių ir priežodžių galima atrasti kone visiems gyvenimo atvejams - jos skirtos pamokyti, pasišaipyti, sudrausti, paguosti ar pasiguosti.
D. Zaikauskienė, teigdama, jog patarlė - gajus žanras. Patarlės ir priežodžiai labai tinka žmonėms bendraujant.
Šiuolaikinės Patarlės ir Priežodžiai
„Žinoma, dabar vartojamos patarlės bei priežodžiai gerokai skiriasi nuo to, kas būta prieš šimtą metų.
Visų pirma, tradiciniai posakiai, anksčiau gyvavę tik šnekamojoje kalboje ir plitę žodžiu, dabar plinta ir raštu, ir įvairiais skaitmeniniais būdais.
Be to, šiuolaikines lietuvių patarles bei priežodžius papildo kiek kitokie, sustabarėję posakiai - reklaminiai ar politiniai šūkiai, įvairios citatos: „Lakštingala negali nečiulbėti“, „Lietuviais esame mes gimę“, „Aplinka kalta“ ir kt.
Tirdama šiuolaikinę lietuvių patarlių bei priežodžių vartoseną ji teigia pastebėjusi, kad labiau mėgstama vartoti lanksčius, skirtingoms situacijoms tinkamus posakius.
Mūsų tradicinėse patarlėse daugybė valstietiškos gyvensenos liudijimų.
Ji pastebi, kad dabar vartojami paprastesni, kartais ne tokie vaizdingi posakiai, įprastesnė ir paprastesnė leksika.
„Tarkime, populiarios patarlės „Nuo adatėlės ant kumelėlės“ turime 78 skirtingose vietose skirtingu metu užrašytus variantus.
Į šį tipą pakliūva kiek kitokios formos, tačiau tą patį reiškiantys posakiai: „Nuo adatos ant kumelės“, „Nuo adatos iki vežimo“, „Nuo virvelės prie kumelės“, „Nuo botago lig arklio“ ir panašiai“, - „Sekundei“ pasakojo D.
Patarle tradiciškai laikomas dažniausiai vaizdingas posakis, turintis perkeltinę reikšmę.
Patarlė paprastai būna sakinio apimties „Kas tėvų neklauso, valgo duoną sausą“, „Kopūstais nudegęs ir darže pučia“.
Tarptautinė patarlė „Obuolys nuo obels netoli rieda‘‘, seniau taikyta tėvo ir sūnaus santykiui nusakyti, mūsų laikais taip pat gali būti interpretuojama kur kas plačiau“, - sako D.
Patarlės Šiuolaikinėje Erdvėje
Šiais laikais ir tradicinės patarlės bei priežodžiai, ir nauji posakiai vartojami ir šnekamojoje, ir rašytinėje, ir skaitmeninėje terpėje, ir asmeninėje, ir viešojoje erdvėje.
Sukaupus bent kiek daugiau tokios vartosenos pavyzdžių, paaiškėjo, kad viešojoje erdvėje patarlės bei priežodžiai dažniausiai vartojami publicistikoje ir šnekamajai kalbai artimuose skaitmeninės terpės kontekstuose - interneto komentaruose, pokalbių svetainėse, socialiniuose tinkluose.
Šiuo atveju svarbu matyti ir platesnį diskusinį foną, atsižvelgti į konkrečią kalbinio konteksto atkarpą, sakinio modalumą - tiesioginis jis ar klausiamasis bei į įvairius papildomus grafinius ženklus, pavyzdžiui, linksmą ar liūdną veidelį.