„Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
Laida „Mokslo sriuba“ nagrinėja įvairius mokslo klausimus, o vienas iš jų - kosmoso tyrimai ir su jais susiję atradimai.
Jupiteris ir jo palydovai
Jupiteris - tai penktoji planeta nuo Saulės, įsitaisiusi tarp Marso ir Saturno. Įdomu tai, kad paviršiaus ši planeta neturi. Tai, ką matome, iš tiesų yra debesys. Kadangi Jupiteryje nėra kieto paviršiaus, visi atmosferiniai sūkuriai jame gali egzistuoti daug ilgiau. Jupiterio Raudonoji dėmė - gigantiškas audros sūkurys, kurio greitis viršija net 400 km/h, nerimsta jau šimtus metų.
Net apie devyniasdešimt procentų viso Jupiterio tūrio sudaro vandenilis. O tai - puikūs raketiniai degalai. Galbūt ateityje ši planeta milžinė galėtų tapti degalų kolonėle erdvėlaiviams?
Šiuo metu aplink Jupiterį skrieja aštuoniasdešimt gamtinių palydovų. Vienas iš labiausiai dominančių mokslininkus - Europa. Jos dydis yra panašus į mūsų Mnulio. Visą Europą dengia stora ledo pluta, kurios storis vietomis gali siekti iki dvidešimt penkių kilometrų. O po ledu plyti milžiniškas globalus 60-150 kilometrų gylio vandenynas.
Europa aplink Jupiterį skrieja pailga orbita. Beskriedama ji tai priartėja prie Jupiterio, tai nuo jo nutolsta. Todėl dujinio milžino gravitacija tampo ir gniuždo Europą. Ši trintis pagamina šilumą, kuri neleidžia suledėti polediniam vandenynui.
Kosmoso tyrimų istorija
Prieš 50 metų, 1972-aisiais, kai amerikiečiai vaikščiojo Mėnulio paviršiumi, į kosmosą buvo iškeltas garsusis NASA zondas „Pioneer 10“. Šis aparatas tapo pirmuoju erdvėlaiviu aplankiusiu milžiną Jupiterį ir atsiuntusiu pirmąsias planetos nuotraukas iš arti.
Amerikiečių „Apollo 11“ užduoties astronautai Neilas Armstrongas ir (Buzzas) Buzas Aldrinas tapo pirmaisiais žmonėmis, savo kojomis žengusiais ant Mėnulio. Kosminių aparatų navigacijos inžinieriaus Broniaus Razgaus pasakojimu, pirmoji užduotis į Mėnulį buvo numatoma kuo paprastesnė. Ilgainiui, sukaupus daugiau duomenų ir patirties, užduotys tapo sudėtingesnės.
Štai 1972 metais „Apollo 17“ komandą sudarė jau ne vien tik kariškiai astronautai. „Skrido geologas, kuris galėjo atpažinti įdomesnius akmenis. Ir jie netgi turėjo roverį, kad galėtų pavažiuoti toliau, paimti mėginių iš įdomesnių kraterių, kuriuos buvo iš anksto išsirinkę“, - sako B. Razgus.
Julius Bartaševičius ir astronautų atranka
„Mokslo sriuba“. Julius Bartaševičius - tikriausiai pirmasis lietuvis, dalyvavęs ESA kosmonautų atrankoje ir praėjęs didesnę jos dalį.
Julius Bartaševičius nuo pat vaikystės svajojo nuskristi į kosmosą. Kai ESA prieš keletą paskelbė astronautų atranką, jis pastebėjo, kad atitinka nemažai keliamų reikalavimų ir nusprendė dalyvauti. Sėkmingai pirmą etapą, jis buvo pakviestas į antrą, o vėliau ir į trečiąjį. Nors jis ir nepraėjo visos atrankos, pašnekovas džiaugiasi, kad turėjo tokius gražius ir įdomius metus, per kuriuos patyrė daugybę naujų patirčių ir sutiko daugybę nepaprastų žmonių.
Kartais manoma, kad astronautai turi būti idealios sveikatos, tačiau atrankos metu jie atlieka daugybę detalių testų, kurių metu yra patikrinama ne tik dabartinis jų pasirengimas, bet ir potencialas, kiek kiekvienas dalyvis gali būti ištreniruotas. Todėl besiruošiantiesiems dalyvauti astronautų atrankoje labiau verta treniruoti savo protą. Apie testus ir jiems pasiruošti padėsiančius pratimus pasakoja pats pašnekovas.
Jeigu jus kas nors paimtų ir išmestų atsitiktinėje vietoje Paukščių Take, ar galėtumėte rasti kelią namo? Būtų sudėtinga, bet iš principo įmanoma.