Golfas Lietuvoje vis rečiau susiduria su mitu, kad tai - turtuolių arba vyresnių žmonių sportas. Golfas žiemą yra ne tik įdomus, bet ir savitas. Nuostabūs žiemos vaizdai, malonus šaltukas ir šiek tiek azarto vis labiau vilioja golfo entuziastus išbandyti savo mėgstamą aistrą tiesiog ant sniego.
Golfas žiemą Lietuvoje
Golfo žaidimas tikrai suteikia teigiamos energijos, panašiai kaip vaikščiojant miške. Svarbiausia yra tinkama apranga, kuri nevaržytų judesių ir neleistų sušalti. Taigi, golfas įmanomas bet kuriuo metų laiku. Nesunku nuspėti, kad žiemą žaidžiama ne su įprastais baltais, bet su ryškesnės spalvos kamuoliukais. Pavyzdžiui, sniege labai gerai matosi raudoni kamuoliukai.
Jau eilę metų galimybę žaisti golfą žiemą suteikia Europos centro golfo klubas ir „Vilkės“ golfo klubas. Europos centro golfo klube žiemos metu veikia devynios duobutės su laikinomis ridenimo aikštelėmis. Šalia Druskininkų įkurtas „Vilkės“ golfo klubas žiemą taip pat yra mėgstamas golfo mėgėjų, nes čia yra daug palankių natūralių sąlygų - daugiau žvyro, sausesnė žemė.
Žiemos golfas Lietuvoje po truputį populiarėja. „Turime tam tikrą golfo bendruomenę, entuziastus, kurie žiemą nori žaisti, pasivaržyti bei gerti arbatą šildantis. Šiuo laikotarpiu tai galėtų būti vienas saugiausių sportų. Golfo laukai apima virš 50 hektarų plotą, o daug žmonių vienu metu jame nebūna“.
Vienas iš variantų - žiemos golfo čempionatas Lietuvoje. Aikštynams žiemą būtų sudėtinga priimti šimtą žaidėjų ir palaikyti atitinkamą kokybę, bet kokio nors formato renginį būtų smagu suorganizuoti. Taip pat galvojama apie pramoginį renginį, kuris leistų išbandyti golfą žiemą ir apskritai šio sporto nebandžiusiems žmonėms. LGF svarsto galimybes surengti žiemos čempionatą šiltesnėse šalyse, kur tokie turnyrai yra įprasti.
Daugumai golfo mylėtojų žiema yra poilsio metas, tačiau nemažai žaidėjų, turinčių ambicingų tikslų arba norintys neprarasti gabumų, tenka ieškoti papildomų išeičių kaip tobulinti įgūdžius šaltuoju metų laiku. Turime keletą vietų Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, kur žaidėjai gali treniruotis uždarose patalpose. Golfo simuliatoriai leidžia pakankamai tiksliai nustatyti „svingo“ duomenis bei ekrane pateikia vizualizaciją. Tai tarsi kompiuterinis žaidimas, bet su realiais duomenimis. Manau, kad tokios treniruotės technikos atidirbimui yra gana naudingos.
LGF ambicijos yra dar didesnės. Norima Lietuvoje įkurti rinktinės treniruočių bazę, kuri galėtų būti aukštesnių sportinių standartų. Joje galėtų būti ne tik simuliatoriai, bet ir bent keliasdešimt metrų ilgio angaras, kuriame sportininkai galėtų treniruoti pilną smūgį.
Žiemos priemonės golfo aikštynuose
Žiemą, saugant žolę, yra taikomos tam tikros prevencinės priemonės. Žaidėjai su savimi turi mažą dirbtinės žolės kilimėlį ir jį naudoja smūgiuojant, kad nepažeistų tikros žolės, kuri žiemą neauga. Laikina ridenimo aikštelė dažniausiai yra perkeliama šiek tiek arčiau ant trumpos žolės, kur yra padaroma duobutė. Dėl to žaidžiamas atstumas žiemą yra mažesnis, bet nueinamas atstumas yra praktiškai toks pat. Man golfas žiemą yra ne tik puikus žaidimas, bet ir smagus pasivaikščiojimas.
Žiemos žygiai gamtoje
Žiemos turistų srautai kasmet didėja, nes žmonės vis gausiau leidžia laisvalaikį aktyviai gamtoje. Gali būti, kad prie to prisidėjo ir parko direkcijos organizuojami pėsčiųjų žygiai, kurie kaskart sulaukia vis didesnio žygeivių būrio. O tuo pačiu pašnekovas kviečia žiemos metu užsukti ir į Dubysos regioninį parką. Direktoriaus teigimu, geriausiai susipažįstama su įdomiausiomis parko vietomis dalyvaujant pėsčiųjų žygiuose, kurių gausu ir žiemą.
Dabar tai ypač pamėgo jaunimas, pėsčiųjų žygiuose įveikiantis po 20 - 25 km. Žygeiviai atvyksta iš įvairių Lietuvos vietų. Patys raseiniškiai taip pat mėgsta savaitgaliais pasivaikščioti padubysiu. Jaučiame, kad aktyvus laisvalaikio praleidimas gamtoje traukia vis daugiau turistų.
Jis tikino, kad žiemą regioninis parkas atsiskleidžia kitokiu grožiu - upės garmėjimą, žydinčias pievas, žaliuojančius slėnius pakeičia ledo sukaustyti upeliai ir šaltiniai, po lapkričio atsivėrusios raguvos ir statūs Dubysos šlaitai. Piliakalniai, gamtinės buveinės žiemą įgauna kitą pavidalą. Visa tai atrodo ne mažiau žavingai nei vasarą.
Jo teigimu, sėdintys šiltoje patalpoje ir per kompiuterio ekraną žiūrinėjantys nuotraukas nerizikuoja peršalti ir susirgti, bet ir negali pamatyti tikro saulėtekio ar saulėlydžio. Todėl jis rekomenduoja savaitgalį skirti laiko išvykimui į gamtą.
Patarimai pasiruošimui žiemos žygiams
Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Ši auksinė taisyklė puikiai tinka kalbant apie žiemos žygius. Internetinės parduotuvės Pigu.lt apklausa parodė, kad net du trečdaliai lietuvių mėgaujasi žygiais ir buvimu gamtoje ir šaltuoju metų sezonu. Žiemos žygyje nepamainomas dalykas yra termosas ar gertuvė su šilta arbata.
Drabužiai taip pat turi būti neperšlampami ir neperpučiami. Juos rinkitės pagal oro sąlygas, mat nemaža dalis pradedančiųjų žygeivių daro klaidą prisirengdami per daug. Aktyviai žygiuodami jie sukaista ir vėliau suserga, nes perpučia vėjas. Pirmiausia reikia pasirūpinti žygiams tinkama neperšlampama avalyne - tai visko pagrindas. Nepamirškite, kad žiemą būna slidu, todėl praversti gali ir specialūs batų apkaustai.
Pigu.lt apklausa parodė, kad į žygius arba pasivaikščiojimus gamtoje net ketvirtadalis apklaustųjų išsiruošia kiekvieną savaitgalį arba laisvais vakarais, 15 proc. - kelis kartus per mėnesį. Anot T. Šidiškio, atstumas turi būti nedidelis, tačiau įdomus. Vaikams svarbiausia procesas, o ne kelionės tikslas. Jiems patinka kalniukai, žiemos pramogos su rogėmis ar slidėmis. Taigi į žygį verta pasiimti į tokį inventorių. Vaikams įdomiausia ne žiūrėti į kelio priekį, o dairytis į šalis.
Beržų lapų nauda organizmui
Kai pavasaris įsibėgėja, vis daugiau žmonių atsigręžia į natūralius būdus stiprinti organizmą po žiemos. Šiuo metų laiku, kai kūnas tarsi prašosi atsinaujinimo, viena iš veiksmingiausių pagalbininkių tampa gamta. Dar visai neseniai beržų lapus žmonės rinkdavo vos jiems išsiskleidus - tuomet jie švelniai kartūs, kupini eterinių aliejų, vitaminų, taninų ir kitų vertingų medžiagų. Jie turi natūralų šlapimą varantį poveikį. Tai padeda organizmui atsikratyti perteklinių skysčių, šlakų ir toksinų.
Be to, beržų lapų nauda pastebima ir kalbant apie kepenis bei inkstus. Jie švelniai aktyvina šių organų veiklą, skatina valymosi procesus. Svarbu tai, kad beržų lapai veikia švelniai. Jie netrikdo virškinimo ir nesukelia šalutinių poveikių kaip kai kurie stiprūs diuretikai.
Beržų lapus galima naudoti įvairiais būdais, tačiau dažniausiai gaminama arbata arba antpilas. Paprastas receptas: vieną valgomąjį šaukštą džiovintų lapų užpilkite stikline verdančio vandens, pridenkite ir palaikykite 10-15 minučių. Šią arbatą rekomenduojama gerti 7-10 dienų, po to padaryti pertrauką. Profilaktikai užtenka kelių puodelių per savaitę.
Nors beržų lapų nauda sveikatai yra plačiai pripažinta, svarbu laikytis saiko. Beržų lapai veikia švelniai, tačiau ilgalaikis vartojimas be pertraukų gali apkrauti inkstus. Rekomenduojama gerti beržų lapų arbatą arba naudoti nuovirus ne ilgiau kaip 7-10 dienų iš eilės. Po to būtina padaryti bent savaitės pertrauką. Jie tinka naudoti pavasarį, kai jaučiamas nuovargis, patinimai ar virškinimo sistemos vangumas.
Kaip tinkamai rinkti ir paruošti beržų lapus?
Kad beržų lapų nauda būtų maksimali, svarbiausia - tinkamas rinkimo laikas. Geriausia lapus skinti anksti pavasarį, kai jie dar šviesiai žali, švelnūs ir kvapnūs. Surinkti lapai džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, plonu sluoksniu.
Švieži beržų lapai išlaiko daugiau eterinių aliejų ir aktyvių junginių, todėl jų poveikis gali būti stipresnis, bet ir trumpesnio galiojimo. Jie tinka šviežiam užpilui ar vonioms, ypač pavasarį. Džiovinti lapai - praktiškesnis pasirinkimas visiems metams.