Vaikai yra viena jautriausių grupių, kuriai mityba daro didžiausią įtaką. Nustatyta, kad vaiko harmoningą augimą, fizinį ir protinį brendimą lemia racionali mityba ir sveikos mitybos įpročių susiformavimas.
Mokslininkai pažymi, kad mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis mitybos įpročių formavimosi pavyzdys, ankstyvajame amžiuje įdiegti įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Suaugęs asmuo laikysis tokių mitybos įpročių, kokie jam buvo išugdyti vaikystėje, todėl siekiant geresnės ateities kartų sveikatos, būtina išskirtinį dėmesį skirti tinkamų vaikų mitybos įpročių formavimui.
Tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog vis dėlto vaikų mitybos įpročiai nėra tinkami - vartojama per daug saldumynų, bulvių ir kitų traškučių, per mažai vartojama daržovių ir vaisių.
Išanalizavus Šiaulių universitetinės gimnazijos mokinių sveikatos rodiklių suvestinę, nustatyta, kad apie 25 proc. visų mokinių turi per didelį kūno masės indeksą. Iš jų 17 proc. mokinių turi antsvorio, o 7,8 proc. paauglių yra nutukę.
Pagrindiniai Sveikos Mitybos Principai
Siekiant, kad vaikų mityba būtų sveika ir subalansuota, tėvai turi atkreipti dėmesį į pagrindinius sveikatai palankios mitybos principus. Išskiriami trys svarbiausi sveikos mitybos principai: nuosaikumas, įvairumas, subalansuotumas.
- Nuosaikumas yra pagrindinis sveikos mitybos principas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.
- Įvairumas - su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų.
Rekomendacijos Mitybai
Nepadėkite dienos be pusryčių. Jeigu mokinio diena tęsiasi ilgiau, po pamokų seka užsiėmimai, tuomet derėtų pasirūpinti sveikais užkandžiais. Moksleiviai turėtų gauti pakankamai baltymų (nuo varškės iki pupelių), gerųjų angliavandenių (mėsos gaminiai, grūdai, bulvės, ankštinės daržovės).
Vaisiuose ir daržovėse yra daug vitaminų, mineralinių, skaidulinių medžiagų ir kitų medžiagų, saugančių nuo ligų (padeda išlaikyti gerą savijautą bei mažina riziką atsirasti įvairioms ligoms: širdies ir kraujagyslių ligoms, vėžiui, hipertenzijai, skrandžio ligoms ir kt.). Rekomenduojama ne mažiau 5 kartus per dieną valgyti įvairius vaisius ir daržoves.
Būtina atkreipti dėmesį, kad vaiko skrandis iki paauglystės yra mažas, tad reikėtų valgyti dažniau negu suaugusiam žmogui. Skysčių vartojimo nevalia pamiršti. Per dieną išgerkite 6-8 stiklines vandens.
Kelis kartus per dieną valgyti viso grūdo duonos, kruopų, makaronų. Juose yra mažai riebalų ir daug kitų vertingų maisto medžiagų. Be energijos, šie produktai aprūpina vaiko organizmą baltymais, skaidulinėmis medžiagomis, mineralinėmis medžiagomis (pvz., K, Ca, Mg) ir vitaminais (C, B6, folio rūgšties, karotenoidais).
Valgyti liesą mėsą, ankštines daržoves, žuvį, paukštieną. Ankštinės daržovės, riešutai, mėsa, paukštiena, kiaušiniai tiekia vaikų organizmui baltymus ir geležį. Vertingi ne tik gyvūniniai, bet ir augaliniai baltymai, gaunami iš ankštinių ir grūdinių produktų.
Vartoti liesą pieną ir liesus pieno produktus. Pienas ir pieno produktai yra baltymų ir kai kurių vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis. Šiuose produktuose yra nemažai kalcio, kurio ypač naudinga gauti su maistu įvairaus amžiaus vaikams. Kalcis reikalingas formuotis ir augti vaikų kaulams ir dantims.
Rekomenduojami maisto produktai, turintys mažai cukraus; reikėtų saldžius gėrimus, saldumynus, saldainius vartoti tik retai ir mažai. Maisto produktai, kuriuose yra daug paprastųjų angliavandenių (cukraus, gliukozės, fruktozės, maltozės, kukurūzų sirupo ir kt.) paprastai turi labai mažai kitų vertingų maisto medžiagų, todėl jie gali būti tik energijos šaltiniu. Cukraus vartojimas laikomas dantų ėduonies rizikos veiksniu, jei burnos ertmės higiena yra bloga.
Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su maistu, turi neviršyti 4-5 gramų per dieną. Druską patartina vartoti tik joduotą.
Labai svarbu, kad vaikai per parą gautų pakankamą kiekį skysčių. Dalį skysčių gauname su maistu, tačiau prarastam vandeniui kompensuoti skysčių būtina per parą išgerti apie 1,2-2 litrus, atsižvelgiant į vaiko amžių. Juo vaikas mažesnis, tuo fiziologinis vandens poreikis kilogramui kūno masės per dieną yra didesnis.
Paauglių Mitybos Ypatumai
Svarbu atkreipti dėmesį į vaikų svorio pokyčius prasidėjus paauglystei. Keičiasi hormonai ir vieni labai priauga, kiti netenka svorio. Dažniausios vaikų antsvorio priežastys yra ne genai, kaip daugelis galvoja, o netinkami įpročiai ir nesubalansuota mityba (vaikai valgo bet ką, bet kada ir bet kaip).
Jei norite, kad vaikas keistųsi, turite keistis ir patys - susidėlioti mitybos režimą, rodyti pavyzdį, valgyti kartu be televizoriaus ar išmanių telefonų. Kasdien akcentuokite gerus dalykus - tai, kad suvalgėte penkių skirtingų spalvų daržoves, vietoje bandelės pasirinkome obuolį ir panašiai.
Priklausomai nuo vaiko amžiaus, galite ieškoti naujų receptų. Paaugliai mėgsta įsitraukti į šį žaidimą. Paauglystėje didelę įtaką daro draugai (net ir maisto pasirinkime). Jei įtaka yra neigiama, tuomet reikia ne drausti valgyti su draugais, bet kalbėti su jais apie sąmoningą pasirinkimą.
Kalbėti apie svorio metimą su paaugliais reikia atsargiai. Pirmiausia, turite galvoti apie įpročių keitimą, nes tik tai turės ilgalaikį poveikį ir ilgainiui paskatins svorio kritimą. Per didelis vaiko spaudimas gali sukelti įvairių neigiamų pasekmių (valgymo sutrikimai, psichikos sutrikimai, socialinių ryšių pablogėjimas). Jei reikia, konsultuokitės su specialistais.
Priminimas: labai dažna vaikų antsvorio priežastis yra tėvų dėmesio ir kokybiško laiko kartu trūkumas. Pagarba ir meilė savo kūnui yra labai svarbi. Tėvų, mokytojų pavyzdys vaikams yra labai stiprus.
Sveikatai palanki mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Skaistė Drupė.