Poveikis 50 pilkos spalvos atspalvių

Įtvirtintas slapyvardžiu

Kai baigė, Erika Leonard Mitchell pradėjo naudoti EL James slapyvardį 50 pilkos spalvos atspalvių. Londono autorė mieliau pasirašinėjo slapyvardžiu dėl seksualinio atviro savo fantastikos pobūdžio kartu su dviem mažais vaikais knygos išleidimo metu.

Bet kokiu atveju Jamesas iš savarankiško rašytojo 2011 m. gegužės mėn. tapo perkamiausiu rašytoju numeris vienas "Forbes" 2013 rugpjūtį. Šiuo laikotarpiu, Penkiasdešimt pilki atspalviai sugeneravo daugiau nei 95 milijonus JAV dolerių pardavimų. Akivaizdu, kad leidykla „Bloom Books“ padarė puikų sprendimą, kai 2012 m. balandžio mėn. išleido pataisytą pavadinimo leidimą.

Pardavimas

Nėra atsiliepimų

Popkultūros fenomenas

Iki šiol de Penkiasdešimt pilkų atspalvių buvo parduota daugiau nei 150 milijonų kopijų, daugiausia JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Knyga taip pat išversta į 52 kalbas. 2015 m. Jamesas pardavė filmo teises už 5 milijonus dolerių „Focus Features“, „Michael De Luca Productions“ ir „Trigger Street Productions“.

Šiuo metu anglų autoriaus sukurta serija laikoma ikonišku virusinės rinkodaros pavyzdžiu, Na, akivaizdu, kad jo knygos sukūrė precedentą. Taip pat Jamesas sulaukė plataus kritikų pripažinimo tarptautiniu mastu, nes atnaujino susidomėjimą erotinė literatūra tarp skaitytojų ir leidėjų.

„50 pilkų atspalvių“ manija

Prieš trejus metus prasidėjęs „Penkiasdešimties pilkų atspalvių“ sagos erotinių romanų bumas tapo tikra manija. Ko gero nerasite žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs mažiausiai vieno sakinio apie šią visame pasaulyje žinomą istoriją. Knygų sagos populiarumas rašytojai, pasirinkusiai E. L. James slapyvardį, atnešė ne tik geriausios visų laikų erotinio trilerio kūrėjos vardą, bet ir galimybę užsidirbti iš rašymo. Kokias mintis man sukėlė ši knyga? Trumpai aptarsiu sagos knygas, filmus ir atsiradusią „50 pilkų atspalvių“ maniją šiuolaikinėje visuomenėje.

Pirma dalis. Kaip prieš trejus mano rankose atsidūrė pirmoji „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ knyga? Tiesiai iš draugo kalėdinių dovanų paieškos kalbų. Nors studijavau lietuvių filologiją ir visuomet domėjausi literatūra, informacija apie „50 pilkų atspalvių“ iki tol nepateko į mano akiratį. Pasidomėjau, ėmiau ir perskaičiau. Per kelis vakarus. Greitai. Ir tiesą sakant buvo gana įdomu. Užkabino. Kaip užkabina lengvi ir greitai skaitomi romanai, skirti atsipalaidavimui.

Antra dalis. „Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių“ į mano rankas atkeliavo netikėtai – gavau iš draugės, kuri labai pamilo šią istoriją ir nuoširdžiai agitavo perskaityti visą trilogiją. Perskaičiau. Greitai. Didelio įspūdžio nepaliko.

Trečia dalis. Error! Bandžiau skaityti, bet po dvidešimt kelinto puslapio mečiau į šoną – ATSIBODO. Siužetas – toks pat, veiksmo ir intrigos, kuri užkabliuotų toliau skaityti pasirodė per maža.

Tarp knygų skaitymo. 2015-aisiais pasirodė filmas, pastatytas pagal pirmąją „50 pilkų atspalvių“ sagos dalį. Puiki reklama ir daug ašarų, nepasitenkinimo, kritikos. Ir dabar šio filmo įvertinimas IMDb siekia vos 4,1 iš 10. Nežinau, ko tikėjosi auditorija, bet man šis filmas pasirodė tiesiog eilinė romantinė istorija, pagardinta daugiau erotikos. Aktoriai puikiai atliko savo darbą ir manau, kad filmo įvertinimas tikrai per mažas.

Ketvirta dalis. Back on track! Į ketvirtąją sagos dalį „Grėjus: Penkiasdešimt pilkų atspalvių pagal Kristianą“ apskritai žiūrėjau ir žiūriu labai skeptiškai – tai meno kūrinys ar puikus būdas dar daugiau užsidirbti? Tačiau panižo nagai – kaip gali atrodyti antrą kartą perrašyta istorija. Pradėjau skaityti ir tikėjausi, kad šioje sagos dalyje bus pateikta ne tik Grėjaus pozicija, bet apskritai aprašyta visų trijų dalių istorija viename variante. Deja, deja – pateikta tik pirmosios dalies istorija iš kito personažo pusės…

„50 pilkų atspalvių“ varo pasaulį iš proto

Ši knyga kelia masinę euforiją, organizuojami įvairūs jos pristatymai, o jos perkamumas muša visus rekordus. Jei dar neskaitėte šio kūrinio, greičiausiai galite būti pavadinta nemadinga. Kas gi ta moteris, sukūrusi erotinę trilogiją, kurią ryte ryja milijonai žmonių?

„Penkiasdešimt pilkos atspalvių“ / AFP/„Scanpix“ nuotr.A a A + A - AtstatytiSkaitykite vėliauPranešti klaidą

Iš šono stebint masinį susižavėjimą knyga „50 pilkų atspalvių“ ir klausantis liaupsių apie ją, kyla klausimas, ar iš tiesų šis kūrinys vertas tokio dėmesio? Aišku viena – paprasta, nuoširdi moteris, kurią šiuo metu drąsiai galima vadinti viena daugiausia uždirbančių iš savo kūrybos rašytojų, tikrai verta pagarbos – juk jos knygos užkariavo visą pasaulį! Taigi siūlome pasidomėti, kas ši moteris, kurios kūryba sukėlė tiek daug šurmulio pasaulyje.

• Tikrasis autorės vardas – Erica Leonard, tačiau šiuo metu ji geriausiai žinoma pseudonimu E. L. James.

• Rašytoja gimė 1963 metais.

• Ji gyvena Didžioje Britanijoje, Vakarų Londone, su vyru Niallu ir dviem paaugliais sūnumis.

• Rašytoja užaugo Bakingamšyre.

• Ji mokėsi privačiai, taip pat studijavo anglų literatūrą ir istoriją Kento universitete.

• E. L. James knygos pasiekė perkamumo rekordą. Teigiama, kad JAV jų parduota daugiau nei 35 mln. egzempliorių, o apskritai pasaulyje – daugiau kaip 80 milijonų.

• Garsioji trilogija išversta į daugiau kaip 50 kalbų.

• 2012 m. žurnalas Times šią rašytoją įtraukė į įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuką.

• E. L. James teigia, kad jai buvo staigmena, jog jos kūriniai taip išpopuliarėjo visame pasaulyje.

• Įžymioji rašytoja anksčiau dirbo TV prodiusere.

„Scanpix“ nuotr./Knygos „50 pilkų atspalvių“ autorė E. L. James

• Šiuo metu E. L. James rašo jau ketvirtą knygą, kuri greičiausiai sulauks tokio paties populiarumo, kaip ir prieš tai išleisti kūriniai.

50 pilkų atspalvių. Knyga

Kadangi mano visos draugės didžiai susirūpinusios, kaip aš čia esu praleidusi esminę XXI amžiaus sensaciją ir vis dar neskaičiusi “50 pilkų atspalvių“, sunešė man 5 (!) šios serijos knygas, supratau, kad tikrai turiu draugių. Ir tai man yra pati geriausia žinia, susijusi su šia knyga.

Knygoje šiek tiek daugiau skiriama dėmesio tam, kodėl Kristiano Grėjaus seksualiniai polinkiai yra tokie, kokie yra negu filme. Tačiau tik tiek, kiek būtina palaikyti fabulą. Apskritai šioje knygoje visų veikėjų portretai yra stebėtinai buki ir neišvystyti. Jie tereikalingi tiek, kiek tai būtina dar vienam lytiniam aktui aprašyti.

Pasakysiu atvirai – knygai artėjant į pabaigą ir skaitant 178 sekso sceną darosi nuobodu ir norisi žiovauti. Na, šiek tiek vienoje scenoje intensyvumas padidinamas, bet skaityti tokią storą knygą vien dėl to tikrai neverta.

Kas yra gerai, lyginant su filmu, tai, kad knygoje nesijaučia, kad sadomazochistinis seksas yra kažkoks gėris ir nauja miegamųjų mada, kurios reiktų siekti. Knygoje geriau perteikta tai, kad noras suteikti kitam žmogui skausmo yra labiau problema nei super karštas dalykėlis, kurį būtina praktikuoti kiekvienam šiuolaikiniam seksualiai aktyviam žmogui.

Kadangi jau esu perskaičiusi ir antrą dalį, galiu pasakyti, kad antra dalis yra žymiai geresnė, tiesiog stebėtinai geresnė. Tad pirmąją rekomenduoju skaityti tik tiems, kurie, pamatę knygų storumą, neišsigando idėjos perskaityti bent jau dvi iš jų.

---