pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Paukščiai, išskrendantys į pietus: rūšys ir migracijos ypatumai Lietuvoje

Lietuvą palieka nevienodu laiku, tarsi leisdami žmonėms po truputį priprasti prie vis slopstančių rytinių sparnuočių giesmių.

Ankstyvieji migrantai

Pirmieji paukščiai savo kelionę į šiltuosius kraštus pradeda dar birželio mėnesį. Tai - tilvikiniai paukščiai, kurių patinai, patelėms perint, pirmąjį vasaros mėnesį pradeda po truputį klajoti ir traukia link žiemojimo vietų.

Netrukus sparnus kelia ir kita paukščių rūšis, tiesa, dažniau susidurianti su žmonėmis - varnėnai. Panašiai elgiasi ir pempės, tačiau jų didžiuliai būriai pasirodo jau į vasaros pabaigą.

Dar iki rudens išskrendančių paukščių yra ir daugiau. L. Raudonikis vardija, kad prie ankstyvųjų migrantų galima priskirti raudongalves sniegenas, kai kurias devynbalses, nendrinukes, žiogelius, lakštingalas.

Rugpjūtis - atsisveikinimo su paukščiais metas

Kiti vabzdžialesiai paukščiai, čiurliai, gyventojų dažnai pastebimi miestuose esančiuose inkiluose arba pastatų plyšiuose ir angose. Jie į šiltus kraštus sparnus pakelia rugpjūčio mėnesį.

Ko gero, viena labiausiai žmogaus akiai pastebima paukščių migracija yra gandrų išskridimas. Iki rugpjūčio 25 dienos jie jau būriuojasi ir šią dieną, jeigu yra palankios gamtinės sąlygos, gandrai būriu pakyla, dar pasuka kelis ratus ir palieką šalį.

Pajūryje poilsiautojai jau nuo liepos vidurio gali stebėti gan intensyvią upinių ir juodųjų žuvėdrų, mažųjų kirų migraciją, kuomet paukščiai kasdiena pakrante traukia link žiemojimo vietų. Upinės žuvėdros žiemai skrenda bene toliausiai - iki pietinės Afrikos.

Pajūryje paukščių migraciją žmonės pastebi anksčiausiai, nes virš kopų, nors ir ne dideliais būriais jau traukia šelmeninės kregždės, kalviukai, kiti žvirbliniai paukščiau.

Paukščių migracijos ypatumai

Nuo gamtinių sąlygų priklauso ir kitų paukščių rūšių migracija. Tiesa, įdomu tai, kad mūsų kiekviena mūsų migruojančių sparnuočių rūšis turi savo migracijos strategiją. Vieni, kaip buvo minėta, migruoja lėtai, klajodami, kiti - pakyla Lietuvoje, nusileidžia Afrikoje net nestabtelėję.

Tačiau ruduo jau tikrasis paukščių migracijos metas, kuomet į žiemavietes traukia daugiausia paukščių rūšių, neretai suformuodami didžiulius būrius. Tačiau pradžioje reikia palydėti vasarą, o kartu ir jos pabaigoje išskrendančius sparnuočius.

Daugiau paukščių žiemoti pasilieka Lietuvoje

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas, ilgametis ornitologas Vytautas Jusys pasakoja, kad rudeninės paukščių elgsenos pasikeitimai pastebimi ne tik stebint kartas nuo karto vėliau į šiltuosius kraštus skrendančius paukščius, bet ir atvejus, kai sparnuočiai pasilieka žiemoti Lietuvoje.

Be kita ko, pasak V. Jusio, prieš kurį laiką žiemą pamatyti tvenkinyje pempę, buvo didelis įvykis, o dabar, šiltėjant žiemoms, tūkstančiai jos rūšies paukščių žiemoja tvenkiniuose, kol šie užšąla. Nespaudžiant šaltukui, paukščiai vandenyje randa maisto, o užšalus vandens telkiniams, jie patraukia link šiltesnių kraštų.

Didžiausioje Lietuvos šlapynėje jau būriuojasi paukščiai

Viena didžiausių ir populiariausių šlapynių Lietuvoje, kur gali apsistoti, pavyzdžiui, gervės, žąsys yra Žuvinto biosferos rezervate esanti Žuvinto pelkė. Čia stebėti gervių ir žąsų pulkus šiemet galima anksčiau nei įprasta.

Šiemet paukščių susitelkimo pradžia yra savaite kita ankstesnė galbūt dėl anksčiau prasidėjusios javapjūtės, gal - dėl gausesnių šių paukščių gretų. Iki vėlumos šie paukščiai telkiasi aplinkiniuose laukuose ar pievose, kad sutemus jau pritilę suskristų ten, kur yra saugiausia - į Žuvinto aukštapelkės plynes ar tą naujai pasirinktą ežero seklumą.

Rudenėjant Žuvinto pelkėje ir ežere susirenkančių pilkųjų gervių ir žąsų būriai pastaraisiais metais gerokai viršija du tūkstančius paukščių. Ši šlapynė yra viena svarbiausių ir tinkamiausių jų apsistojimo vietų Lietuvoje.

Paukščių migracija - adaptacija prie klimato kaitos

Paukščių migracija padeda paukščiams per visus metus optimaliai išnaudoti tinkamas gyventi buveines ir mitybos išteklius. Paukščių migracija yra genetiškai determinuota ir kinta veikiant aplinkos sąlygoms.

Vienų rūšių paukščiai skrenda tik dieną, kitų rūšių - tik naktį. Yra ir dieną, ir naktį skrendančių migrantų rūšių. Paukščiai skrenda įvairiame aukštyje (kartais iki 9 km). Per dieną migruojantys paukščiai nuskrenda nuo kelių dešimčių iki poros tūkstančių kilometrų.

Migracijų metu paukščiai orientuojasi pagal Saulę, žvaigždes, vietos orientyrus, Žemės magnetinį lauką.

Klimato kaita keičia migracijos įpročius

Klimato pokyčius jaučia ir paukščiai, kurie jau ne pirmus metus, užuot išskridę, pasilieka žiemoti ar išskrenda iš Lietuvos vėliau. Tokie orai palankūs, nes atėjo tik kalendorinė žiema, o ne tikroji.

Tikrai pastebime, kad kai kurios paukščių rūšys pasilieka. Pavyzdžiui, rudieji strazdai ar net liepsnelės kai kuriose vietose lieka. Žiemoti lieka ir daugiau karietaičių. Tai, manau, galima sieti su šylančiu klimatu. Paukštis yra puikus indikatorius.

Seniau oro sąlygos būdavo kitokios, todėl ir rodikliai būdavo kitokie. Dabar pastebime įdomų faktą - šiuo metu yra dar daug neišskridusių ančių. Nemuno deltoje taip pat laikosi apie 500 neišskridusių gulbių, tūkstančiai ančių. Pastebimos kryklės, cyplės. Tokiu laiku jos būdavo retesnės, o šiais metais - ypač matomos.

Paukščių apsauga ir lesinimas

Paukščiai tikrai nepamiršta savo instinktų. Jei pamirštų, zylutės ir pavasarį toje lesyklėlėje sukiotųsi, tačiau ateina pavasaris, pagerėja oro sąlygos ir paukščiai lesyklose nebesilanko.

Lesinti vandens paukščius rekomenduojama tik neužšąlančiuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, Nemune Kaune. Ten žiemą paukščius galima lesinti, nes ten susirenka visos Lietuvos gulbės, iš kitų kraštų atskrenda daugiau kaip 500 gulbių ir lieka žiemoti.

Paukščių stebėjimas Lietuvoje

Artėjantį rudenį jaučia ne tik žmogus, bet ir gamta. Ornitologai praneša, kad iš Lietuvos jau traukiasi pirmieji paukščiai migrantai. Paukščių migracijas stebi ir tiria ornitologai savo stotyse. Viena jų veikia ir Ventės rage, kurioje paukščiai yra žieduojami.

Jau 41 metus paukščius žieduojantis Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys GRYNAS.lt pasakoja, kad iš mūsų šalies intensyviai išskrenda didžioji dalis mums pažįstamų paukščių. Tarp jų - ir baltieji gandrai. Pastarųjų, anot ornitologo, likę tik pavieniai.

Šimtus tūkstančių paukščių sužiedavęs ornitologas V. Jusys sako, kad vienas didžiausių paukščių migracijos kelių eina palei Lietuvos pajūrį.

Migracijai įtakos turi klimato šiltėjimas. Anot V. Jusio, šiek tiek vėliau prasideda rudeninė migracija, kai kurie sparnuočiai keičia migracijos kryptis ir apsistoja šiek tiek arčiau Lietuvos.

Tačiau pašnekovas akcentuoja, kad yra paukščių, kurie į klimato šiltėjimą reaguoja ne taip stipriai. Tai - ankstyvieji migrantai. Jie klimato pasikeitimus jaučia mažiau nei vėlyvieji migrantai, visą šiltą ar šaltą žiemą praleidžia svetur:

Anot jo, šie paukščiai pastaraisiais metais mūsų šalį palieka vos mėnesiui - dviem.

Technologijos padeda sekti paukščių migraciją

Dabar paukščių sekimą palengvina technologijos. Ir užsienyje, ir Lietuvoje jau naudojami GPS siųstuvai, kurie uždedami ant paukščio nugaros. Tiesa, šie prietaisai labai brangūs, todėl ornitologai negali jais paženklinti kiekvieno paukščio.