Žalioji arbata yra gaminama iš augalo, vadinamo Camellia sinensis,džiovintų lapų. Žalioji arbata kilus iš Kinijos, tačiau yra siejama su daugeliu kultūrų visoje Azijoje ir yra seniausia žinoma arbata pasaulyje, kuri vartojama jau daugiau nei 4000 metų. Arbata po vandens yra populiariausias gėrimas pasaulyje, tačiau iš visos išgeriamos arbatos tik 20% sudaro žalioji arbata ir net 78% - juodoji. Daugiausiai žaliosios arbatos pagamina ir eksportuoja Kinija.
Žaliosios arbatos sudedamosios dalys
Žalioji arbata yra žinoma dėl didelio antioksidantų kiekio, vadinamų polifenoliais. Taip pat joje yra galingo antioksidanto katechino - epigalokatechino (EGCG) ir kitų naudingų organizmui medžiagų: taninų, fluorido, daug vandenyje tirpių vitaminų ir mineralų.
Žaliosios arbatos nauda
Žalioj arbata naudojama reguliuoti cukraus kiekiui kraujyje ir kraujo spaudimą, ji stiprina imuninę sistemą, saugo nuo opų susidarymo, kontroliuoja uždegimo procesus, saugo nuo gripo ir peršalimo, saugo nuo dantenų ligų ir blogo burnos kvapo.
Pagal Nacionalinį vėžio institutą, žaliojoje arbatoje esantys polfenoliai slopina naviko augimą ir saugo nuo žalingo ultravioletinių spindulių (UVB) poveikio. Taip pat pastebima, kad valstybėse, kuriose sunaudojama daugiausiai žaliosios arbatos, sergamumas vėžiu yra mažesnis, tiesa, negalima nustatyti ar tai dėl arbatos ar dėl kitų gyvenimo būdo faktorių. Vienas atliktas tyrimas parodė, kad moterys gėrusios žalią arbatą, turėjo 50% mažesnę tikimybę susirgti kasos vėžiu, nei tos, kurios negėrė. Kiti tyrimai taip pat patvirtinimo žaliosios arbatos naudą dėl kitų vėžio rūšių kaip prostatos, krūties, šlapimo pūslės, storosios žarnos, kiaušidžių, stemplės, plaučių, odos ir skrandžio vėžio.
Amerikos medicinos asociacijos žurnale paskelbti tyrimų rezultatai, kurie teigia, kad žalioji arbata sumažina mirtingumą dėl daugelio priežasčių, tarp jų ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tyrime dalyvavo 40 tūkstančių Japonijos gyventojų, kurie išgėrė ne mažiau kaip 5 puodelius žaliosios arbatos kasdien ir kurie gėrė vieną arba mažiau puodelį žaliosios arbatos.
Atlikti tyrimai parodė, kad žalioji arbata teigiamai veikia pažinimo funkciją ir darbinę atmintį. Tie patys tyrimai parodė, kad žalioji arbata gali padėti gydant pažinimo funkcijos sutrikimus, pavyzdžiui, demenciją (silpnaprotystę), tačiau tam pavirtinti būtina atlikti daugiau tyrimų. Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad žalioji arbata ir kava gali sumažinti insulto riziką. Tyrime, kuris truko 13 metų, dalyvavo daugiau nei 80 tūkstančių dalyvių.
Žalioji arbata - tai galingas antioksidantų šaltinis, kuris gali padėti gerinti metabolizmą, kognityvinę funkciją ir širdies sveikatą. Žalioji arbata gali pagerinti dantų sveikatą stiprindama dantų emalį ir mažindama burnos bakterijas, o tai padeda išvengti ėduonies. Žalioji arbata gali skatinti plaukų augimą, pirmiausia gerindama kraujotaką ir suteikdama antioksidantus, kurie palaiko galvos odos sveikatą.
Atsižvelgiant į širdies sveikatą, žalioji arbata siūlo keletą įdomių privalumų, kuriuos galbūt norėtumėte apsvarstyti, pavyzdžiui, cholesterolio lygio gerinimą ir kraujo tekėjimo gerinimą. Žaliosios arbatos vartojimas gali pagerinti širdies ir kraujagyslių efektus mažinant MTL cholesterolio kiekį ir gerinant kraujotaką. Šie veiksmai sumažina širdies ligų riziką.
Šie komponentai didina smegenų veiklą ir dopamino lygį. Antioksidantai žaliojoje arbatoje, ypač katechinai, labai prisideda prie atminties gerinimo. Žalioji arbata skatina kraujo cirkuliaciją ir mažina uždegimą smegenyse.
Straipsnyje aptariamas žaliosios arbatos suteikiamas protinio aiškumo padidėjimas. Protinio aiškumo ir kognityvinio sustiprinimo tema yra esminė diskusijoje apie žaliosios arbatos naudą.
Metaanalizės duomenimis, penki ar šeši puodeliai šio žalio gėrimo kasdien puikiai reguliuoja kraujospūdį. "Metaanalizė parodė, kad žaliosios arbatos vartojimas smarkiai sumažino sistolinį kraujospūdį ir bendrą bei MTL cholesterolį. Mes taip pat pastebėjome, kad didžiausias žaliosios arbatos poveikis atsirado, kai kasdien buvo suvartojama epigalocatechin-3-gallate (gausiausias ir bioaktyviausias junginys žaliosios arbatos ekstraktuose) maždaug 200 mg, o tai prilygsta nuo penkių iki šešių puodelių arbatos kasdien. Viršijus šią dozę, nepageidaujami reiškiniai buvo dažnesni ir sunkesni", ‒ teigė mokslininkai.
Pripažįstama, kad arbata mažina kraujospūdį, visų pirma dėl unikalios sveikų junginių sudėties. Arbatos kraujospūdį mažinančių savybių raktas - gausus flavonoidų, antioksidantų, kurie, kaip žinoma, gerina širdies sveikatą, kiekis.
Žaliosios arbatos žala ir šalutinis poveikis
Arbatoje yra taninų, kurie, atsižvelgiant į salyčio su oro ar karštu vandeniu trukmę, gali virsti tanino rūgštimi. Nestipri žalioji arbata, geriama kelis kartus per dieną, daugeliui suaugusiųjų nepadarys jokios žalos. Tačiau arbatos ekstraktas turėtų būti vartojamas tik trumpą laiką.
Neigiamas arbatos poveikis gali pasireikšti dėl didelio taninų ir kofeino kiekio. Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali sukelti tokį šalutinį poveikį:
- Galvos skausmai
- Nervingumas
- Miego sutrikimai
- Vėmimas
- Viduriavimas
- Dirglumas
- Nereguliarus širdies plakimas
- Drebulys
- Rėmuo
- Galvos svaigimas
- Spengimas ausyse
- Konvulsijos
Tačiau žalioji arbata kartais gali sukelti virškinimo sutrikimus. Kofeino jautrumas yra kai kurių asmenų savybė, o žalia arbata gali sukelti diskomfortą. Žalioji arbata gali sukelti skrandžio sutrikimus. Geriant žaliąją arbatą tuščiu skrandžiu, gali atsirasti pykinimas ar skrandžio skausmas. Kofeinas žaliojoje arbatoje gali sukelti rėmenį. Didelės kofeino dozės žaliojoje arbatoje gali sukelti viduriavimą. Padidėję žarnyno judesiai gali būti pasekmė. Kitas rūpestis yra padidėjusi skrandžio rūgšties gamyba.
Kas turėtų vengti žaliosios arbatos
Jeigu turite toliau išvardintų sveikatos problemų, žaliąją arbatą turėtumėte vartoti labai saikingai.
- Skrandžio problemos
Taninai, esantys žalioje arbatoje, didina skrandžio rūgštingumą, todėl gali atsirasti skrandžio skausmai, šleikštulys ar vidurių užkietėjimas. Žaliosios arbatos negalima gerti tuščiu skrandžiu. Geriausiai šią arbatą gerti po valgio arba tarp valgymų. 1984 m. atliktus tyrimus buvo pastebėta, kad arbatos poveikį gali sušvelninti cukrus arba šlakelis pieno.
- Geležies trūkumas arba anemija
Žalioji arbata mažina geležies įsisavinimą. Šią problemą galite išspręsti paskanindami arbatą citrina, nes vitaminas C gerina geležies įsisavinimą valgio metu.
- Nėštumas ir maitinimas krūtimi
Žaliojoje arbatoje esantys kofeinas, fenolis ir tanino rūgštis yra priskiriami prie rizikos veiksnių nėštumo metu. Daugiau nei du puodeliai šios arbatos per dieną gali sukelti persileidimo pavojų. Kofeinas, perduodamas su mamos pienu, gali turėti neigiamos įtakos kūdikio sveikatai.
- Nerimas
Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali dar pagilinti nerimą.
- Kraujavimas
Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali padidinti kraujavimą.
- Širdies ligos
Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali sukelti nereguliarų širdies plakimą.
- Diabetas
Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali daryti įtaką cukraus kiekiui kraujyje. Vartojant žalią arbatą reikėtų atidžiai sekti cukraus kiekį kraujyje.
- Glaukoma
Vartojant žaliąją arbatą padidėja spaudimas akyje. Jis atsiranda per 30 minučių ir tęsiasi apie 90 minučių.
- Aukštas kraujo spaudimas
Kofeinas, esantis žaliojoje arbatoje, gali padidinti kraujo spaudimą. Tačiau pastebėta, kad ši problema rečiau pasireiškia žmonėms, kurie reguliariai geria žaliąją arbatą arba kitus kofeino turinčius gėrimus.
- Negalima duoti vaikams
Taninai, esantys žaliojoje arbatoje, gali trukdyti vaikų organizmui pasisavinti baltymus ir riebalus. Kofeinas gali sukelti neramumą arba padidinti aktyvumą.
- Kepenų ligos
Žaliosios arbatos ekstrakte esančios medžiagos gali sukelti kepenų pažeidimus arba paaštrinti jau esamas kepenų ligas.
- Osteoporozė
Žalioji arbata paskatina kalcio pasišalinimą per šlapimą. Šią problemą sušvelnintų papildomas kalcio papildų vartojimas.
Kaip reikėtų vartoti žaliąją arbatą?
Pagal Jungtinės Karalystės arbatos tarybos rekomendacijas, per dieną galima išgerti ne daugiau kaip 6 puodelius arbatos. Palankiausia sveikatai dozė - 3-4 puodeliai per dieną. Žaliosios arbatos vartojimo rekomendacijos yra paremtos atsižvelgiant į Azijos šalių patirtį. Ten dažniausiai yra išgeriama po 3 puodelius per dieną.
Arbatos puodeliui paruošti dažniausiai yra naudojama 1 arbatinis šaukštelis džiovintų lapų ir šiek tiek daugiau nei 200 ml verdančio vandens. Naudingiausia yra gerti šviežiai paruoštą ir šiek tiek atvėsintą arbatą. Karšta arbata gali pakenkti jūsų virškinimo sistemai. Be to, naujausi moksliniai tyrimai teigia, kad karštos arbatos gėrimas gali padidinti riziką susirgti gerklės vėžiu.
Ilgiau pastovėjusioje arbatoje nyksta naudingųjų medžiagų (vitaminai C ir B, fenolis, taninai) koncentracija. Saikingai plikykite tą pačią arbatą kelis kartus. Su kiekvienu plikymu išsiskiria vis daugiau kancerogeninių medžiagų (pvz., pesticidų), kurie gali būti netgi toksiški. Ilgiau pastovėjusiose arbatžolėse gali susikaupti bakterijų ir pan.
Norint gauti maksimalios naudos iš žaliosios arbatos, svarbu ją tinkamai paruošti ir vartoti saikingai. Užplikant arbatą verdančiu vandeniu, gali sumažėti jos veikliųjų medžiagų efektyvumas ir atsirasti kartumas. Be to, siekiant išvengti galimų neigiamų poveikių, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimų ar nerimo, nereikėtų vartoti žaliosios arbatos tuščiu skrandžiu.
Žaliosios arbatos paruošimas turėtų būti atliekamas atsargiai, siekiant išsaugoti jos naudingas savybes.
Sąmoningas vartojimas reiškia lėtą gurkšnojimą, kad būtų galima visiškai mėgautis aromatu ir skoniu.
Žalioji arbata turi tokių junginių kaip kofeinas ir katechinai, kurie veikia vaistų metabolizmą. Kofeinas ir katechinai gali pakeisti organizmo vaistų apdorojimą.
Žalioji arbata nėštumo metu
Taip, paprastai yra saugu gerti žaliąją arbatą nėštumo metu saikingai dėl jos mažesnio kofeino kiekio, palyginti su kitomis arbatomis ir kava. Tačiau rekomenduojama vartoti ne daugiau kaip 1-2 puodelius per dieną, nes didelis kofeino suvartojimas siejamas su padidėjusia persileidimo ir mažo gimimo svorio rizika.
Kofeino jautrumas gali sukelti širdies aritmijas vartojant žaliąją arbatą. Todėl svarbu vartoti ją atsakingai - riboti kofeino suvartojimą, atkreipti dėmesį į plikymo būdą ir pasitarti su gydytoju, jei turite sveikatos problemų ar vartojate vaistus.