Lietuvoje pienininkystės tradicijos nuo seno buvo gyvos dvaruose. Pasak istoriko profesoriaus Rimvydo Laužiko, XIX amžiuje pienininkystė plėtota daugelyje dvarų. Taip pat ir Rokiškio dvare.
Gabrielė Giunterytė-Puzinienė savo atsiminimų knygoje „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“ mini tai, kad dėdė Konstantinas Tyzenhauzas viename iš palivarkų gamino sūrius ir niekam neatskleidė tų sūrių recepto, o 1825 m. Rokiškio dvaro Litviniškio palivarko inventoriuje minima sūrinė: „Sūrinė: pastatyta gyvenamojo namo gale iš netašyto medžio. Dengta šiaudais.
Netoli Rokiškio dvaro danielių ir tvenkinių, vaizdingame Ąžuolų gatvės linkyje, stūkso klasicistinio stiliaus, stačiakampio formos lauko akmenų ir molio plytų mūro su pastoge ir pusrūsiu vieno aukšto namas. Šis pastatas priklauso Rokiškio dvaro ansambliui ir statytas panašiu laiku kaip ir rūmai, - XIX a. pradžioje. Tai būta Tyzenhauzų grafystės valdytojo, ūkvedžio ar ekonomo, gyvenamojo namo. Tikėtina, kad čia veikė ir grafystės kontora.
Nuo 2001 m. atsekti visą šio pastato istoriją - sudėtinga. Tačiau yra aišku, kad grafų Tyzenhauzų laikais tai buvusi tikrai svarbi vieta - iš čia valdytas visas grafystės ūkis. O gijas savo rankose laikė Plavskių giminė - grafystės palivarkų ūkvedžiai, valdytojai. Daugiausia duomenų išlikę apie ūkvedį, ar greičiau dvaro valdytoją, Stanislovą Plavskį, kuris buvo ne šiaip ūkvedys, o visų palivarkų ūkvedžių ūkvedys. S. Plavskis vadovavo visam grafystės ūkiui nuo Aknystos iki Salų.
Neaišku, iki kada šiame pastate gyveno Plavskiai, tik aišku, kad 1925 m. Šiaurės Lietuvos ūkininkai nuo seno laikė daug karvių, intensyviai vertėsi pienininkyste, todėl, paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, o 1919 m. priėmus Lietuvos kooperacijos įstatymą, jie pirmieji pradėjo steigti kooperatyvines pienines.
Viena tokių ir įsikūrė buvusiame grafo valdytojo pastate. Senoji Rokiškio pieninė ir jos darbuotojai. 1925 m. 1926 m. prisidėjo dar 14: Juopdėnų-Puožo, Kamajų, Kraštų, Kvetkų, Onuškio, Pandėlio, Skapiškio, Suvainiškio, Užukriaunio, Čedasų, Kunigiškių, Narvydiškio, Panemunio, Čečiškių, o 1932 m. 1936 m. 1939 m., „Pienocentro“ duomenimis, iš 100 ha žemės naudmenų daugiausia pieno tiekta Rokiškio apskrities pieninėms - 31,1 t. Tai du kartus daugiau negu šalies vidurkis.
Į pienines pieną tiekė 87 proc. apskrities ūkininkų iš 96 proc. 1939 m. duomenimis, senoji Rokiškio pieninė supirko 2 353 t pieno ir pagamino 94 t sviesto, kurio dauguma buvo eksportuojama. Vietos rinkai pieninė pagamino 145 t pieno produktų. Žaliavą pieninei tiekė 16 grietinės nugriebimo punktų, o tiesiai - 105 pieno gamintojai. Pieninėje veikė 1 000 l per valandą našumo separatorius ir 2 000 l sviesto muštuvas. Įrengimai buvo varomi garu.
Tiksliai iki kada veikė Rokiškio dvaro pieninė būtent šiame pastate, duomenų nėra, tik aišku, kad 1961 m. „Lietuvos dvarininkai kaupė ne tik meno kūrinių kolekcijas, bibliotekas, bet ir domėjosi technologiniais sprendimais kūrė dirbtuves bei ir gamyklas. Taigi Lietuvos dvarai nuo seno buvo tos vietos, kuriose atsirasdavo įvairiausios inovacijos. Ir nepaisant to, kad keičiasi laikai, žmonės, įvykiai, santvarkos, o pastatai praranda savo pagrindinę misiją, tačiau pieno kultūros tradicija Rokiškyje išlikusi iki pat šių dienų ir tikėtina, kad dar tęsis ilgai“, - sako A.
1964 pradėta statyti Rokiškio sūrių gamykla, pradėjo veikti 1966. Gamino sviestą, varškę, pasterizuotą pieną, grietinę, fermentinius sūrius. Pirmoji SSRS panaudojo srovinę sūrių gamybos liniją su vibratoriais sūriams fasuoti.
AB „Rokiškio sūris“: Dabartis ir ateitis
Akcinė bendrovė „Rokiškio sūris“ įkurta 1992 m. vasario 28 d. 1992 privatizuota ir 02 28 tapo akcine bendrove Rokiškio sūris. 2007 bendrovės Utenos pienas pagrindu suformuota bendrovė Rokiškio pienas, prijungta Ukmergės pieninė. 2013 reorganizavus bendrovę Rokiškio pienas įkurta bendrovė Rokiškio pieno gamyba ir jos filialas Ukmergės pieninė.
AB „Rokiškio sūris“ šventė akcinės bendrovės 20 metų jubiliejų. Kultūros centro didžioji salė vos tilpo sveikintojus: įmonės verslo partnerius, žemdirbius, ilgamečius bendrovės darbuotojus. Bendrovę jubiliejaus proga sveikino žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius. Į „Rokiškio sūrio“ direktoriaus Antano Trumpos švarko atlapą jis įsegė garbės ženklą - aukščiausią Žemės ūkio ministerijos apdovanojimą.
AB „Rokiškio sūris“ - viena didžiausių pieno produktų gamintojų Lietuvoje ir didžiausia sūrių gamintoja Baltijos šalyse. Gamina fermentinius (kietus ir puskiečius), šviežius (nenokintus), lydytus, rūkytus sūrius, šviežius pieno produktus (pieną, kefyrą, sviestą, varškę, varškės sūrius ir glaistytus sūrelius, grietinę, jogurtus). Apie 70 % produkcijos eksportuojama, daugiausia į Italiją, Nyderlandus, Vokietiją, Latviją, Jungtines Amerikos Valstijas.
Sūriai daugiausia gaminami eksportui, švieži pieno produktai - Lietuvos vidaus rinkai. Pajamos 233,658 mln.Pajamos 224 mln.
Esminės vertybės ir stipriosios savybės - darnus kolektyvas ir geras valdymas.
AB „Rokiškio sūris" valdyba: (išrinkta 2012-07-17) Valdybos kadencija 4 metai. Nariai: Dalius Trumpa - UAB „Rokiškio pienas“ ir UAB „Rokiškio pieno gamyba‟ direktorius (valdybos pirmininkas) Antanas Kavaliauskas - AB „Rokiškio sūris" Finansų direktorius (valdybos pirmininko pavaduotojas) Darius Norkus - AB „Rokiškio sūris" Pardavimų ir rinkodaros direktorius Ramūnas Vanagas - AB „Rokiškio sūris" Plėtros direktorius.
Svarbūs įvykiai ir iššūkiai
„Rokiškio sūrio“ istorija nužymėta daugybe reikšmingų įvykių, bet didžiausias lūžis tikriausiai vyko 1991 m. keičiantis ekonomikos santvarkoms, kai iš pagrindų kito absoliučiai visi veiklos principai. Reikėjo keisti išties viską, pradedant nuo gamybos technikos iki strateginio mąstymo.
Vienas iš daugelio iššūkių - nusipirkti tinkamą techniką, kad galėtume gaminti pagal vakarietiškus standartus. Nusprendėme ne pulti į naujausias technologijas, o pirmiausia išbandyti paprastesnius įrengimus. Ir tai pasiteisino: investicijų tuo laiku ir taip užteko, tad ne pati brangiausia įranga leido ir sutaupyti, ir kartu palengva išmokti dirbti su ja.
Vis dėlto didžiausias iššūkis buvo atsiradęs poreikis ieškoti pardavimo rinkų ir klientų užsienyje. Sovietmečiu „Rokiškio sūris“ kaip ir kitos bendrovės gaudavo metinius gamybos planus , o įžengus į laisvą rinką prireikė visiškai naujų kompetencijų.
Kelias į Vakarų rinkas
Natūralu, kad viena pirmųjų valstybių, kurioje pradėjome, arba tiksliau, tęsėme prekybą - Rusija. Ne tik mūsų sūris ar sviestas, apskritai lietuviška produkcija ten buvo gerai pažįstama, turėjo aukštos vakarietiškos kokybės reputaciją, tad žmonės noriai ją pirko. Vis dėlto jau tuomet supratome, kad rizikinga visus kiaušinius dėti į vieną krepšį, tad pradėjome ieškoti kontaktų Vakaruose. „Rokiškio sūrio“ produkcija po pasaulį pasklido per Olandiją - pirmieji mūsų pardavimai buvo per vadinamuosius „treiderius“, o jais ši šalis garsėja nuo seno. Dabar „Rokiškio sūrio“ eksporto žemėlapyje rikiuojasi virš 40 šalių, o pagrindinė užsienio rinka - Italija.
Produkcijos krepšelio kaita
1992 m. pradžioje atsiradusi akcinė bendrovė „Rokiškio sūris“ gamino dviejų rūšių puskietį sūrį ir pieno produktus. Šiandien puskiečiai sūriai teužima dešimtadalį bendro produkcijos krepšelio, o ženklią dalį jame sudaro visiškai nauji gaminiai, įkvėpti vartotojų poreikių ir gimę mūsų technologų laboratorijose: jogurtai, glaistyti sūreliai, atsirado naujo sūrio kategorijos - švieži bei kietieji sūriai. Daug potencialo turi ir produktai skirti konditerijos pramonei.
AB „Rokiškio sūris” vartotojams siūlo daugiau kaip 300 skirtingų produktų, tarp kurių - gardūs jogurtai, varškės gaminiai, šviežias pienas, grietinė, įvairiausi sūriai. Savo skoniui tinkamus produktus asortimente atras kiekvienas. Kaip ir išduoda akcinės bendrovės pavadinimas, nors ir gaminių asortimentas - itin platus, tačiau labiausiai įmonė didžiuojasi savo gaminamais sūriais.
Viena iš pamatinių „Rokiškio sūrio“ vertybių - darnus kolektyvas ir geras valdymas. Iš viso grupėje dirba daugiau nei 1500 žmonių. Tai, kad mūsų padaliniai išsiskirstę per penkis Lietuvos miestus, turi ir savų pliusų, ir minusų. Viena vertus, reikia gerokai labiau stengtis, kad žmonės jaustųsi vieno kolektyvo dalimi. Kita vertus, žmonėms patogu dirbti arčiau namų, o ir mums lengviau rasti rinkodaros ar pardavimo profesionalų Vilniuje.
Bendrovės vadovas Dalius Trumpa akcentuoja, jog veiklos trisdešimtmetį minintis prekybos tinklas „Maxima“ - vienas svarbiausių partnerių, padedančių įmonei gyvuoti ir diegti naujausias technologijas. „Norėčiau pabrėžti, kad prekybos tinklas „Maxima“ yra didžiausia „Rokiškio sūrio“ produktų pirkėja, įskaitant ir eksportines rinkas - „Maxima“ vis tiek yra didžiausia. Bendradarbiavimas su šiuo prekybos tinklu mums užtikrina produkcijos pardavimo kiekius, kas leidžia įdiegti naujesnes, pažangesnes, brangesnes technologijas.
Lietuviškas sūris
Anot D. Trumpos, kuo didžiuotis turi ir lietuviai: „Išskirtinai lietuvišku sūriu, be abejonės, būtų galima laikyti lietuvišką varškės sūrį. Tokio sūrio kitur pasaulyje niekur negamina ir kitur jis kol kas nėra populiarus. Bet Lietuvoje - tai labai populiarus produktas, konkuruojantis su fermentiniais sūriais ir tikrai turi grynai lietuviškas šaknis.“
Į daugiau kaip 50 pasaulio šalių savo produkciją vežantis AB „Rokiškio sūris“ daugiausia gaminių eksportuoja į Italiją, kurioje labai vertinami įmonės kietieji sūriai. Kitos didelės rinkos - Jungtinės Amerikos Valstijos bei Pietų Korėja.