Artėjant šventėms, dažnai užduodame sau tą patį klausimą: ką gaminti, kad šventinis stalas būtų ypatingas? Šventiniai patiekalai - tai daugiau nei maistas.
Jei ir Jūs sukate galvą, ką šiais metais patiekti ant stalo, „Viči“ šventinių receptų rinkinys padės atrasti tiek tradicinių, tiek modernių idėjų.
„Viči“ pristato kalėdinių receptų rinkinį „Receptų idėjos mūsų - jaukios šventės Jūsų!“.
Štai kokia būna amžina dilema mano galvoje, kuomet sėdu sudarinėti šventinį meniu: Kalėdinis keksas, ar čiskeikas? Dažniausiai viskas baigiasi tuo, kad iškepu ir tą, ir tą, nes pasirinkti tarp dviejų mano mėgstamiausių šventinių kepinių praktiškai neįmanoma.
O jūs, ar nesikankinat priimdami sprendimus dėl Kalėdinio desertų stalo?
Kai tik pagalvojam apie Kalėdas, daugumai, turbūt, prieš akis pirmiausiai iškyla stalo centre pūpsantis kalakutas ar šventinė žąsis. Kokį pagrindinį patiekalą gaminsite Kalėdoms, tikriausiai jau esate nusprendę.
Dažnuose namuose šventinio stalo centre būna kažkas iš labai tradicinio, laiko patikrinto repertuaro: žąsis, kalakutas, kiaulienos kepsnys, ėriena, o gal ir višta.
Mūsų šeimoje kažko, kas būtų tikrai ilgametė šeimos tradicija, ir tikrai tik Kalėdoms, nėra… Aš kasmet renkuosi vis kokį nors kitokį kepsnį.
Yra toks juokas, kuris sklando internetuose. Taip kaip taurė burbuliukų, kaip ką tik atidaryta austrė, taip ir ikrai patys savaime yra šventė. Ikrų nei pristatinėti, nei „reklamuoti” nė nereikia - tai karališkas užkandis, kuriuo, bent jau mūsų namuose, mėgaujamasi ypatingomis progomis.
Artėja Velykos, ar gi ne puiki proga ikrus įtraukti ir į savo šventinį meniu?
Jei Kalėdos yra didelių patiekalų šventė, kai už stalo susėdusi šeima ar net plati giminė dalinasi kalakutą, kiaulienos kumpį ar žąsį, tai Naujieji paprastai skirti ne sėdėjimui, bet judesiui!
Geros kokybės ėriena yra išties karališka mėsa! Kaip man džiugu, kad tinkamų maistui veislių ėriukai jau gausiai ganosi lietuviškose pievose, ir šviežia ėriena jau nėra deficitas!
Daug kas negali iki šiol patikėti, kaip šis sūrio pyragas galėjo tapti tikrų tikriausia kulinarinio pasaulio legenda! Sužibėjęs maždaug prieš tris dešimtmečius madingame San Sebastiano restorane La Viña, jis tiesiog pakerėjo visus, kurie neabejingi skaniam, saikingai saldžiam gurmaniškam potyriui.
Kad jūs žinotumėt, kaip man patinka lengvi, paprasti, bet elegantiški užkandžiai! Kai pagaminu ką nors tokio pasisekusio ir skoniu, ir vizualiai, visada užsimanau į svečius paskviesti bičiulių.
Na tuo gražiu ir gardžiu maistu juk taip norisi dalintis!… Po devynerių mėnesių, praleistų ktoje Žemės rutulio pusėje, jau imu ilgėtis draugų, bičiulių ir giminaičių….
Velykos jau kitą sekmadienį, aš net neabejoju, kad jūs jau dairotės idėjų ką gaminsite namiškiams švenčių proga. Jei atvirai, aš tikėjausi čia, Australijoje, rasti kalnus Velykinių įkvėpimų, bent jau perpus tokius, kokie buvo artėjant Kalėdoms!
Kad ir ką bekepčiau, keksai man visgi yra patys „einamiausi” ir geidžiamiausi kepiniai. Negana to, kad jie ilgai išlieka švieži ir todėl galiu kasdien pasilepinti gabalėliu su puodeliu šviežio espresso, tai dar ir jų tešla tokia draugiška, kad tinka bet kokio patyrimo lygio šeimininkėms.