Šiandieninėje skubančioje visuomenėje, kur greitas maistas ir egzotiški patiekalai karaliauja mūsų lėkštėse, vis dažniau pamirštame savo šaknis, savo kulinarinį paveldą. O juk lietuviška virtuvė - tai ne tik cepelinai ir šaltibarščiai! Kadaise mūsų protėvių stalus puošė gausybė įdomių, sočių ir nepelnytai užmirštų valgių. Cepelinai populiarūs ir šiandien.
Lietuvis, kuris nemėgsta cepelinų?
Koks yra tipinis, tikras Lietuvos žmogus? Darbštus ir ne itin kalbus? Mėgstantis leisti laiką gamtoje? Pasišventęs tėvynei, bet visuomet randantis dėl ko ją kritikuoti? Tikriausiai į daugelį šių klausimų būtų galima atsakyti teigiamai, tačiau dažnam tikriausiai gali atrodyti, kad lietuvis nėra lietuvis, jeigu nemėgsta mūsų šalies kulinarinio paveldo. Šaltibarščiai, vėdarai, kugelis, na ir žinoma - didingieji cepelinai.
Cepelinai yra vienas iš tų patiekalų, kurių visuomet laukiame ant stalo sugrįžus į tėvų ar senelių namus ir kuriuos visuomet raginame paragauti draugus, atvykusius iš užsienio. Cepelinų galime atrasti bene kiekvienoje kavinėje, kurioje pateikiamas tradicinis, lietuviškas maistas, o kiekvienas miestas tikriausiai turi tą vieną, pačią geriausią vietą, kurioje cepelinai - patys gardžiausi.
Tačiau, ar tikrai mes taip turėtume didžiuotis šiuo patiekalu, kurio kilmė, net nėra lietuviška? Iš tiesų, pasirodo, mūsų protėviai buvo linkę nusavinti ne vieną patiekalą, todėl neva mūsų virtuvės paveldais laikomi patiekalai, iš tiesų yra kildinami visiškai ne iš Lietuvos ir su mūsų šalimi neturi nieko bendro.
Taigi, pradėkime nuo pradžių pradžios. Cepelinai arba tiksliau, didžkukuliai yra tarkuotų arba grūstų virtų bulvių kukuliai. Dažniausiai jie gaminami su mėsa, tačiau yra itin populiarūs ir su varškės arba džiovintų miško grybų įdaru. Gana panašūs virtiniai gaminami ir Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, taip pat, Skandinavijos šalyse. Savaisiais cepelinais mes didžiuojamės taip, kad kasmet, nuo 2014-ųjų, pirmąjį vasario sekmadienį minime cepelinų dieną[1]. Tokios iniciatyvos pradininku tapo JAV gyvenantis lietuvių išeivis Jonas Vaičiūnas, pirmasis paraginęs lietuvių šeimas susirinkti kartu ir pasigaminti cepelinų. Ši idėja J.
Iš tiesų, pačioje Lietuvoje cepelinai atsirado ir išpopuliarėjo maždaug XIX- XX a. sandūroje, Žemaitijoje. Čia, tikėtina, jie atvyko iš Mažosios Lietuvos, kuri garsėjo savo vokiška virtuve. Na, o patiekalo pavadinimas „cepelinai“ Lietuvoje, manoma, prigijo nuo dirižablių gamintojo pavadinimo iš vokiečių kalbos „Zeppelin“[2]. Tiesa, ir čia istorija padaro savo darbą ir faktus painioja su įvairiais gandais ir žmonių legendomis. 1900-aisiais Ferdinandas Von Cepelinas sukonstravo standųjį dirižablį, pavadintą jo vardu. Vis tik, patį pirmąjį dirižablį dar 1852-ais pastatė A. Žifardas.
Kad ir kaip vadintume, visi žino, kad didžiuliai bulvių virtiniai yra cepelinai, o būtent jais lengviausia patekti į kiekvieno, na arba daugelio, lietuvių širdis. Žemaičiai šį patiekalą dar vadino „kleckais", baltarusiai - „kliocki”, lenkai - „kluski”. Lenkai cepelinus vadino ir įvairesniais vardais: „pulpety”, „klopsy”, „knely”. Terminas „pulpety" buvo kildinamas iš itališko „polpette”, „knely" - iš prancūzų „quenelle”, „klopsy” - iš vokiško “kloss”: visi šie žodžiai reiškia „kukulis".
Cepelinai arba bent jau į juos itin panašūs, tik kitais pavadinimais vadinti kukulaičiai tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje gaminti ištisą amžinybę. Jau gerokai vėliau, sovietinėje Lietuvoje, įvairūs laikraščiai ir žurnalai namų šeimininkėms rašė, kad cepelinai neva yra „sovietinių kolchozinių badmečių valgis”.
Cepelinas nebūtų cepelinu be taip pat lietuviškosios virtuvės pasididžiavimo bulvės. Žinoma, bulvė yra tikrai gana plačiai auginama kultūra, sukultūrinta prieš keletą tūkstančių metų Pietų Amerikoje ir išplitusi po visą pasaulį. Vis tik, Lietuvoje bulves mes iš tiesų itin mylime.
Bulvės į Europą atvyko XVI a., o XVII a. kaip patiekalą jas jau pateikdavo Prancūzijoje[4]. Greitai bulvės išpopuliarėjo, o Prūsijoje valstiečiai net buvo verčiami jas auginti. Po bulvių maro Airijoje 1845-ais, katastrofiškai trūko maisto ir vyko masinė emigracija į JAV. Sekmadienį minima vieno mėgstamiausių lietuvių patiekalų - cepelinų diena. Ko gero, ši diena nuo pat 2014-ųjų minima ne veltui. Juk cepelinai yra tikras mūsų virtuvės pasididžiavimas. Vis dėlto jeigu tradiciniai cepelinai pabodo - pats metas išbandyti šį tą naujo: vietoj tradicinių - rinktis saldžiąsias bulves, o mėsos įdarą pakeisti vegetariškais pagardais.
„Bulvės populiarios ištisus metus. Be jų sunkiai apsieitų daugybė tradicinių patiekalų ir, žinoma, cepelinai. Pastebime, kad kasmet pirkėjai itin laukia ir šviežių, lietuviškų bulvių derliaus, tačiau gausų įvairiausių bulvių asortimentą esame paruošę ištisus metus: nuo tradicinių iki sparčiai populiarėjančių saldžiųjų bulvių, o tie, kurie gamindami tradicinius lietuviškus patiekalus nori sutaupyti laiko, gali įsigyti ir iš anksto paruoštų tarkių“, - teigia V. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad nors lietuviška virtuvė be cepelinų neįsivaizduojama, manoma, kad cepelinai yra visai ne lietuviškos, bet vokiškos kilmės, o jų receptas greičiausiai kilo iš vokiško bulvių patiekalo kartoffelknödel. Be to, panašius į cepelinus patiekalus galima rasti ir Danijoje, Norvegijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje. Cepelinai Lietuvoje atsirado prieš apytiksliai 150 metų.
„Cepelinai nuo seno gaminami keliais būdais - iš virtų, iš žalių bulvių tešlos arba jas maišant tarpusavy. Įdomu dar ir tai, kad iš skirtingų bulvių gaminami cepelinai turi skirtingus pavadinimus. Pavyzdžiui, Aukštaitijoje iš virtų bulvių pagamintas patiekalas vadinamas ne cepelinais, o didžkukuliais ir yra įdaromas varške. Nors šiandien girdime daugybę išsiskiriančių nuomonių apie bulvių naudą - ši daržovė neretai yra nepelnytai nuvertinama. Mat tinkamai paruoštos bulvės pasižymi įvairiausių naudingų medžiagų gausa. Pavyzdžiui, bulvėse randama vitaminų: B2, B6, B9, PP, K, E ir C bei mineralų, kurie gali padėti sergantiems širdies, kraujagyslių, inkstų ar net nervų ligomis.
„Cepelinus galima įdaryti ir kita mėsa: vištiena ar antiena, grybais, įvairiausiomis daržovėmis, pavyzdžiui, morkomis, šviežiais ar raugintais kopūstais, žuvimi, ruošti juos su varške, netgi sojų mėsa ar kitu augalinės kilmės faršu. Norintiems lengvesnės šios patiekalo versijos vietoje grietinės ar kitų riebių padažų patiekti su natūraliu jogurtu, daržovių ar grybų padažu“, - sako V.
Receptai
Bulvinukai
Bulves supjaustykite į kelias dalis, išvirkite pasūdytame vandenyje, nulupkite ir sutrinkite šakute. Atvėsusią bulvių masę sumaišykite su miltais, pagardinkite druska, pipirais ar kitais mėgstamais prieskoniais. Viską gerai išmaišykite. Ant švaraus stalviršio ar lentelės pabarstykite miltų. Delnais iš bulvių masės formuokite mažus bulvinukus (sumažinta cepelino versija), juos apvoliokite miltuose. Puode užvirkite vandenį, įdėkite druskos ir po vieną dėkite bulvių kukulius. Stenkitės, kad vienas su kitu nesuliptų (rinkitės kuo didesnį puodą arba virkite pakaitomis). Kai bulvinukai iškyla - galite juos išimti. Išvirtus bulvinukus galite gardinti sviestu, grietine ar patinkančiu padažu.
Cepelinai su mėsos įdaru
- 10 vnt. žalių ir 3 vnt.
- 2 vnt.
- 1 vnt.
Bulves nulupkite, sutarkuokite ir nusunkite. Neišpilkite nusunkto skysčio - šiek tiek palaukite, kol nusės krakmolas, skystį nupilkite, o krakmolą įmaišykite į tarkius. Virtas bulves sutrinkite ir įmaišykite į bendrą masę, pasūdykite ir gerai išminkykite. Cepelino masę išplokite, centre dėkite įdarą, paplotėlį sulenkite per pusę, užspauskite ir formuokite cepelinus. Suformuotus cepelinus dėkite į verdantį pasūdytą vandenį, virkite apie 20-25 minutes. Imbierą supjaustykite mažais kvadratėliais, kad primintų spirgučių formą. Įkaitinkite ghee sviestą, pakepinkite imbierus, tuomet suberkite svogūną ir kepkite, kol šis įgaus auksinį atspalvį. Pagardinkite druska ir pipirais.
Cepelinai su varškės įdaru
- 10 vnt. žalių ir 3 vnt.
- 1 vnt.
Bulves nulupkite, sutarkuokite ir nusunkite. Neišpilkite nusunkto skysčio - šiek tiek palaukite kol nusės krakmolas, skystį nupilkite, o krakmolą įmaišykite į tarkius. Virtas bulves sutrinkite ir įmaišykite į bendrą masę, pasūdykite ir gerai išminkykite. Jei pasitaikys jaunesnės ar mažiau krakmolingos bulvės - įdėkite krakmolo daugiau. Varškę sutrinkite, dėkite kiaušinį, sviestą, grietinę, druską ir pipirus bei smulkiai sukapotus mėtos lapelius. Suformuokite cepelinus, virkite apie 20-25 minutes. Patiekite su liesu jogurtu arba imbieriniu spirgučių padažu.
Nuo 2014 metų kiekvieną pirmąjį vasario sekmadienį (šįmet išeina vasario 4 d.) švenčiama pasaulio cepelinų sieną. Patiekalas tokį pavadinimą gavo dėl panašumo į dirižablio, kurį 1900 metais sukonstravo Ferdinandas Cepelinas. Dabar jie beveik nebenaudojami, tačiau iki XX a. Cepelinai Lietuvoje pradėti gaminti prieš 100 - 150 metų.
Bulves nuskusti. 4 bulves išvirti ir sugrūsti. Kitas sutarkuoti ir nusunkti per marlę. Palaukti kelias min. ir nupilti susidariusių skystį, o krakmolą sudėti atgal prie tarkuotų bulvių. Sudėti virtas bulves, įdėti šiek tiek druskos ir viską išmaišyti ir išminkyti. Tada pradėti formuoti didžkukulius: padaryti blyną iš bulvių tešlos, dėti šaukštą įdaro ir užspausti kraštus. Dėti į verdantį vandenį ir, kai vanduo vėl užvirs, dar pavirti 30 min.
Cepelinai su mėsa ir...
Bulvės ir mėsa - vienas dažniausių derinių įvairiuose kraštuose, tad nenuostabu, kad ne viena tauta sugalvojusi virtas bulves derinti su žaliomis ir tokį mišinį įdaryti. „Lenkijoje galima rasti net tris pavadinimus, apibūdinančius tokį patiekalą: cepeliny, kartacze ir pyzy. Pirmieji du pavadinimai iš esmės apibūdina tą patį, tik patys lenkai mėgsta pabrėžti, kad cepeliny yra lietuviškas, o kartacze - lenkiškas patiekalas, o ir lietuviškieji savo forma labiau primena dirižablius. Tuo tarpu pyzy, nors gaminami iš tų pačių ingredientų, skiriasi savo forma - jie yra nedidučiai, maždaug 5 cm skersmens rutuliukai. Natūraliai juose būna mažiau mėsos, yra skirtumų ir dėl krakmolo naudojimo“, - pasakoja G. Į lietuviškus cepelinus ypač panašūs vokiški Kartoffelklöße, su kuriais paprastai ir siejama mūsų didžkukulių kilmė. Švedai savo virtų bulvių kukulius kroppkaka taip pat įdaro mėsa su svogūnais, tačiau tešloje naudoja ir kvietinius miltus, ruošia apvalesnius, mažesnius.
„Įdomybės prasideda pasižvalgius, su kuo skirtingos tautos juos valgo. Lietuvoje, Vidurio ir Rytų Europoje juos įprasta gardinti spirgučiais, sviesto padažu ar grietine. Tuo tarpu švedai juos, kaip ir mėsos kukulius, patiekia su bruknių uogiene. Norvegams jų kukulaičiai dažnai būna tik garnyras prie kiaulienos ar ėrienos patiekalų“, - didžkukulių įvairovę apžvelgia G. Lietuviams neįprasčiausi tikriausiai būtų akadų pasirinkimai: jie savo mėsa įdarytus virtų ir žalių bulvių didžkukulius poutine râpée derina su cukrumi, klevų sirupu ar konservuotais vaisiais.
„Parduoti kiekiai kasmet skaičiuojami milijonais kilogramų, - sako Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė. - Jos perkamos ištisus metus, tačiau juntamas ir sezoniškumas. Pavyzdžiui, bulvių paklausa išauga prieš žiemos šventes, kai daugelis gamina baltąją mišrainę. Populiarumas neslūgsta visą šaltąjį sezoną, kurio metu ruošiami sotesni tradiciniai bulviniai patiekalai.
Pagreitėjęs žmonių gyvenimo būdas diktuoja ir naujas madas. V. „Savaime suprantama, kad bulvinius patiekalus namuose gamintis yra pigiau nei valgyti kavinėje, kadangi bulvių kilogramas kainuoja vos keliasdešimt centų. Kita vertus, ne visi nori, turi įgūdžių ar laiko viską virtuvėje ruošti nuo nulio, tad ieško, kaip šį procesą patrumpinti“, - pastebi V. Nemažai jau yra atradę, kad apsimoka įsigyti jau paruoštų bulvių tarkių, kurie pardavinėjami kibirėliuose. Jie gerokai sutrumpina ir palengvina kugelio, blynų ar vėdarų gaminimą.
Jei dar nesate ragavę cepelinų su varške, neturėtumėte ilgam atidėlioti to malonumo. Taip patiks, kad tikrai suvalgysite ne vieną. Reikės: 5 vnt. Iš nuspausto bulvių tarkio formuokite paplotėlius ir į vidų dėkite varškės įdarą. Bulvių krakmolą išmaišykite stiklinėje vandens ir supilkite į puodą, kuriame virsite cepelinus.
Šis patiekalas ypatingas tuo, kad jį galima pagaminti bet kurį savaitės vakarą, kai norisi kažko sotaus ir naminio. Tinginių cepelinai išlieka sultingi ir minkšti, o kalakutienos įdaras suteikia puikų baltymų šaltinį, kuris yra lengvesnis alternatyva tradicinei kiaulienai. Fantastiško skonio ir greitai pagaminti cepelinai. Moku gaminti ir iš tarkių - 3 žalios bulvės: 1 virta - toks santykis manęs niekada nepaveda. O šiuos cepelinus su varške ir manų kruopomis tešloje parodė draugė ir nieko nelaukus išbandžiau. Pasigaminti nuostabiai pavyko iš pirmo karto, o antras dublis gavosi išvis tobulas.
Galimos ingredientų alternatyvos
Vietoje kalakutienos faršo lengvai galite naudoti ir kitą savo mėgstamą faršą cepelinams - tinka kiaulienos, jautienos, vištienos faršas arba jų mišinys. Vegetarams rekomenduojama įdarą ruošti iš grybų, varškės arba daržovių mišinio su prieskoniais. Jei namuose neturite manų kruopų, galite pabandyti naudoti smulkias kukurūzų kruopas (polentą), tačiau tuomet gali tekti koreguoti vandens kiekį. Vietoje įprasto bulvių krakmolo galima naudoti kukurūzų krakmolą, kuris taip pat puikiai suriš masę. Svogūnus galima pakeisti šalotiniais svogūnais, porais arba svogūnų laiškais, jeigu norite švelnesnio skonio.
Patiekalo gaminimo patarimai
Patarimas - tik nepirkite varškės supakuotos pakeliuose po 200 gramų, nes cepelinų nepavyks išvirti.
- 1.
- 2.
- 3. Formuokite cepelinus: įdėkite įdaro bei gerai apvoliokite bulvių krakmole.
- 4. Virkite pasūdytame vandenyje nuo iškilimo maždaug 8-10 minučių.
- 5. Valgykite su spirgiais, grietine arba padažu.
Minkštučiai karbonadai, įdarais praturtinti mėsos vyniotiniai, bulviniai rageliai su vištiena, grybais ar varške, Kijyvo kotletai su sviestu, purūs blyneliai, daržovių salotos ir mėgstamiausios sriubos - „Norfos“ kulinarijos skyriuose rasite visos dienos meniu, kuris nuolat keičiamas ir niekada nepabosta. Tikra šeimos svajonė - grįžai namo ir kol nusiplauni rankas, pašildyta vakarienė jau garuoja ant stalo.
UAB „Rivonos“ kulinarijos ceche veikia trys padaliniai: miltinių gaminių, mėsos ir salotų. Pasak cecho vadovo Antano Šiušos, miltinių gaminių ceche gaminami čeburekai, kibinai, lietiniai ir kt. Mėsos - kotletai, užkepėlės, keptos lydekos, Kijyvo kotletai, vyniotiniai, šaltiena. Mišrainių ceche gaminamos įvairios salotos. „Per mėnesį pagaminame 130-140 tonų produkcijos. Per visus metus šie kiekiai yra panašūs, tik vasaros - žiemos sezonais keičiasi asortimentas. Per dieną gaminame 50 skirtingų pavadinimų gaminių, pasirinkimas svyruoja priklausomai nuo sezono ir šventinių dienų“, - pasakoja A.Šiuša.
Didžiausias dėmesys skiriamas šviežumui Pasak vadovo, ceche didžiausias dėmesys skiriamas gaminių šviežumui. Cechas įsikūręs šalia centrinių „Rivonos“ sandėlių Kėdainiuose ir tai leidžia sutrumpinti logistikos grandinę. Po pietų pagaminta produkcija iš karto keliauja į skirstymo centrą ir išvežiojama į parduotuves. Kitą dieną ryte parduotuvėse pirkėjai jau randa šviežius gaminius. A.Šiuša pabrėžia, kad gaminama tik tiek, kiek užsako parduotuvės, todėl paruošta produkcija neužsistovi ir yra visada šviežia.
Vadovas pasakoja, kad prieš 6 metus salotų ceche buvo gaminami 16-a skirtingų rūšių, o dabar 6-7-ios pačios populiariausios salotos, tik didesniais kiekiais. Kitus gaminius, kurie ruošiami mažesniais kiekiais, gamina parduotuvėse įrengti mažieji cecheliai. „Mes ruošiame pusgaminius ir užšaldome, kad parduotuvių mažuose cechuose būtų galima iškepti ar išvirti bei patiekti šviežius. Tai - cepelinai, čeburekai, žemaičių blynai, bulviniai rageliai, kibinai ir kt. Dirbame kaip didelis restoranas“, - sako A.Šiuša.
Technologė Ieva Bagackienė akcentuoja, kad atėjus šaltajam sezonui kulinarijos cecho asortimentas keičiasi - pirkėjai žiemą nori sotesnių patiekalų su majonezu. Vasarą labiau perkami gaivesni, lengvesni gaminiai. Asortimentas nuolat papildomas naujovėmis, bet anot I.Bagackienės, nebūtinai nauji gaminiai įsitvirtina: „Pirkėjai labiau mėgsta tradicinius bulvinius patiekalus, kurie visada išlaiko savo populiarumą. Naujienų pirkėjai paragauja, perka, bet vėl grįžta prie savo mėgstamiausių.“ Technologė pasakoja, kad neseniai ceche pradėjo gaminti bulvinius ragelius, kuriuos pirkėjai puikiai įvertino: „Ypač patiko rageliai su vištienos įdaru. Siūlyčiau paragauti ir su grybais bei varške. Tikrai nenuvils.“
Nusipirkus miltinių ar mėsos gaminių ir parsinešus namo reikia pasišildyti - tai padaryti paprasta, tiesiog į keptuvę įpilti aliejaus ar įdėti gabalėlį sviesto ir švelniai pakepti ant silpnos ugnies. „Taip išgaunamas šviežesnis, geresnis skonis, patiekalas neapskrunda. Kitas variantas - pašildyti orkaitėje: uždenkite blynelius ir pašaukite į orkaitę keletui minučių. Mikrobangų krosnelėje irgi galima pasišildyti, tai tikrai geras pasirinkimas skubantiems, tačiau gaminys šiek tiek išsausėja“, - pasakoja I.Bagackienė. Jei nusipirkote virtų cepelinų, skaniausia juos perpjovus pusiau pakepinti ant keptuvės iš abiejų pusių.
„Valgykite su grietine, svogūnų, spirgučių ar pievagrybių padažu“, - pataria technologė. Kijyvo kotletą geriausia šildyti mikrobangų krosnelėje - 2 minutes maksimaliame karštyje. O jei norite išgauti traškią plutelę, technologė rekomenduoja įdėti Kijyvo kotletą į orkaitę: „Nustatykite 200 laipsnių temperatūrą ir pakepkite 10 minučių. Sviestinis įdaras ištirpsta, o plutelė išlieka traški.“
Nusipirkus „Rivonoje“ pagamintų šaldytų pusgaminių, pirmiausia reikia juo taisyklingai atšildyti. I.Bagackienė pataria, kaip tai padaryti, kad gaminys neprarastų savo kokybės ir skonio: „Ištraukus gaminį iš šaldymo kameros įdėkite į šaldytuvą ir palaikykite 24 val., po to kepkite orkaitėje. Kitas, greitesnis būdas atšildyti gaminį, pavyzdžiui, Kijevo kotletą įdėkite į sandarų maišelį ir panardinkite į šaltą vandenį 4 val. Galima palaikyti ir kambario temperatūroje uždengus plėvele.“
Valgant namuose kulinarijos gaminius galima dar labiau paskaninti pasigaminus naminį padažą: pakepti svogūną, spirgučių, įdėti grietinės. I.Bagackienė sako, kad jos vaikams labiau patinka padažas su pievagrybiais, petražolėmis, krapais, grietine. Kulinarijos gaminių užsakymams neturi įtakos savaitės dienai, žmonės perka ir darbo dienomis, ir savaitgaliais. „Vieną dieną perka vienus gaminius, kitą dieną renkasi kitus. Kaip ir namuose, nevalgome tų pačių patiekalų. „Norfoje“ kulinarijos gaminių asortimentas didelis, yra iš ko pasirinkti“, - sako technologė I.Bagackienė.
Šiuo metu „Norfos“ parduotuvėse veikia 60 kulinarijos skyriai, o iki metų pabaigos planuojama plėsti iki 62-ejų. „Dirbame septynias dienas per savaitę, kad pirkėjams visada galėtume pasiūlyti šviežius gaminius kiekvieną dieną: salotas, miltinius ir bulvių, mėsos bei žuvies patiekalus“, - sako „Norfos“ mažųjų kulinarijos cechų vadovė Jolita Bertašienė. Cecheliai nėra dideli, priklausomai nuo parduotuvės dydžio, juose dirba 4-5 darbuotojai. „Pirkėjams jie nėra matomi, dirbame kaip didelė virtuvė už uždarų durų“, - teigia vadovė.
Mažųjų cechų asortimentas iš tiesų didelis. Pirkėjai gali pasirinkti mėgstamas klasikines salotas - burokėlių, morkų, baltą, ryžių su krabais ir kt. Pasak J. Bertašienės, dalis mišrainių gaminamos tik „Norfos“ tinkle. Tai - įvairios salotos su daržovėmis: brokoliais, krapais ir pomidorais, Pekino kopūstais, lapinėmis salotomis. Dalis salotų gaminamos su majonezu, kita dalis su gaivesniais padažais - aliejumi, žolelėmis, citrinų užpilais.
„Norfos“ kulinarijos skyriuose ruošiami mėsos gaminiai: lietuvių mėgstamiausi - vištienos ir kiaulienos. Iš filė gaminami klasikiniai karbonadai be priedų ir su grybų, sūrių įdarais, daržovių užkepėlėmis. „Iš smulkintos mėsos pirkėjai mėgsta maltinukus, kotletukus be įdaro ar su - kiekvienas pasirenka tai, kas jam skanu“, - teigia J.Bertašienė. Cecheliuose ruošiami vyniotiniai - vištienos, kiaulienos, žuvies. Pasak vadovės, galima pasirinkti natūralius ir su įdarais: „Kalėdoms gaminsime gurmaniškus vištienos vyniotinius su džiovintomis slyvomis, juodaisiais serbentais. Jei norite tradicinio skonio, patiks pagardinti vien tik su druska, pipirais, česnaku.“
Pirkėjų mėgstama šaltiena iš kiaulienos ir vištienos - gaminama kiekvieną dieną. Pasak vadovės, prie šaltienos kaip garnyrą perka įvairias salotas - kopūstų, burokėlių, vasarą - raugintus agurkus. „Norfos“ parduotuvėse didelis įvairių blynų pasirinkimas - saldžių su varškės, obuolių įdaru ir nesaldžių su vištiena. Taip pat platus bulvių patiekalų asortimentas: rageliai, cepelinai, plokštainiai. „Bulves tarkuojame vietoje, todėl patiekalų skonis natūralus kaip namuose“, - pabrėžia J.Bertašienė.
Kulinarijos skyriuose rasite visko, ko tik širdis geidžia: varškės apkepą, troškinius, balandėlius. Namo parsinešti galima visą vakarienę Kulinarijos skyriuose verdamos ir įvairios sriubos - kiekvieną dieną kitokios, kurios patiks įvairiausiam skoniui. Atvėsus orams mėgstamiausios karštos sriubos - šviežių ir raugintų kopūstų, burokėlių, pievagrybių. Vasarą, žinoma, populiariausi šaltibarščiai. Pasak vadovės, namo galima parsinešti pietus ar vakarienę visai šeimai, pasirinkti skirtingus patiekalus pagal kiekvieno skonį: sriubos, mėsos, žuvies, bulvių ar miltinių patiekalų.
Prie mėsos patiekalų pasirinkti garnyrą - virtų, keptų bulvių ar bulvių košės, ryžių, mėgstamų salotų. „Namuose pietus ar vakarienę galima pasišildyti per kelias minutes. Kol nusiplauni rankas, vakarienė jau garuoja ant stalo. Nieko nereikia gaminti“, - teigia J.Bertašienė.