Visi šunų šeimininkai nori sveiko, laimingo ir energingo augintinio. Be kasdieninės priežiūros, šunų skiepų, nukirminimo, dresūros labai svarbi yra ir šunų mitybą. Renkantis tinkamiausią mitybos principą šunims labai svarbu laikytis rekomenduojamų normų, kad augintinis gautų visas reikalingas maistines medžiagas.
Kepenų nauda šunims
Kepenys - geležies, baltymų, vario, vitaminų A, D ir kelių B grupės atstovų šaltinis. Paprastai nedideliais kepenų kiekiais papildomas RAW ar BARF šeriamų šunų racionas, o laikais, kai nebūta tokios gausios papildų pasiūlos, jos buvo puikus vitaminų šaltinis mūsų plėšriems augintiniams bei nepakeičiama raciono dalis darbiniams bei sportiniams šunims.
Pavojai, susiję su kepenų vartojimu
Nors ir atrodo savaime suprantama, kad kepenų reikia siūlyti nedideliais kiekiais (dideliais dažnai ir nepavyks, nes, pvz., dauguma šunų gavę daugiau organų mėsos suviduriuoja), kai kurie šeimininkai nusprendžia augintinius šerti vien „supermaistu“. Šėrimo vien kepenimis ir kitų organų mėsa kilmė - geri norai ir menkas supratimas. Kepenyse labai mažai kalcio ir daug vitamino A. Šių medžiagų disbalansas gali nulemti kaulų sutrikimus.
Įrodyta, kad vitamino A toksikozė katėms gali lėtai išsivystyti per metus, jeigu jos reguliariai šeriamomis kepenimis ir šios tampa pagrindiniu jų maistinių baltymų šaltiniu. Vitamino A perteklius katėms dažniausiai siejamas su deformuojančia kaklo spondilioze. Dėl per didelio šio vitamino kiekio vystosi kaulinės ataugos kaklo slankstelių ir ilgųjų priekinių galūnių kaulų srityse. Tos ataugos pirmiausia išsivysto pirmuose trijuose kaklo slankstelių sąnariuose ir priekinių kojų sąnariuose. Laikui bėgant jos pradeda kelti skausmą ir trukdo judėti.
Pradiniai ligos požymiai - apetito praradimas, svorio kritimas, letargija, nenoras judėti. Katės tampa netvarkingos išvaizdos (matyt dėl to, kad nebesugeba rūpintis kailiuku). Ligai progresuojant, kinta laikysena - atsiranda į kengūros panaši laikysena: katė tupi labiau galine dalimi ir laiko pakeltą priekį. Dažnai pastebima „fiksuoto stebėjimo“ poza, matyt dėl sumažėjusio gebėjimo judinti kaklą ir pasukti galvą.
Tyrimais nustatyta, kad augantiems kačiukams vitaminas A skeleto pažeidimus sukelia tada, kai kelių mėnesių laikotarpiu kasdien jo gaunama nuo 17 iki 35 mikrogramų (μg)/gramui (g) kūno svorio. 1 kg svorio kačiukui reikia maždaug 50 μg vitamino A per dieną (1000 μg/kg sausosios medžiagos masės). Saugi riba tokio dydžio kačiukui - maždaug 4000 μg.
1 kg svorio kačiukas per dieną turėtų suvartoti bent 17,000 μg (~56,000 IU) vitamino A, kad pasiektų kenksmingą lygį. Ūmiam toksiškumui sukelti reikalinga dozė yra daugiau kaip 300 kartų didesnė už rekomenduojamą. 5 kg sverianti suaugusi katė turėtų suvartoti 85,000 μg vitamino A kasdien, kad pasiektų šį toksiškumo lygį. Kasdienis aktyvios 5 kg svorio katės vitamino A poreikis - 80 μg. Toksiniam lygiui pasiekti tokia katė kasdien turi suvartoti 1000 kartų daugiau vitamino A. Savaime suprantama, kad esant subalansuotam racionui, to pasiekti neįmanoma.
Net katę nuolat šeriant kepenimis tai pasiekti sunku - pvz., jautienos kepenys vitamino A turi 160 μg (530 IU)/g. Kepenimis šeriama suaugusi katė kasdien suvartos 27,200 μg vitamino A - šiek tiek mažiau, negu reikia toksiniam poveikiui. Tačiau praktikoje visais atvejais, kai katėms išsivystė deformuojanti kaklo spondiliozė, jos buvo šertos kepenimis.
Galimi du tokio neatitikimo paaiškinimai. Pirma, gyvūnų kepenys labai skiriasi vitamino A kiekiu, ir lentelėse nurodomas kiekiai yra vidutinė, o ne didžiausia vertė. Jei vitamino A gaunama mažesnėmis dozėmis, kaklo spondilozė vystosi lėtai ir požymiai išryškėja vėliau. Tai patvirtina faktas, kad vidutinis kačių amžius, kai diagnozuojama minėta liga, yra 4,25 metų.
Yra tikimybė, kad reguliarus kačių raciono papildymas kepenimis, net jei jos taikomos tik kaip priedas, kelių metų bėgyje gali sukelti skeleto problemų. Pašarus papildant menkių kepenų aliejumi taip pat galima sukelti vitamino A perdozavimą. Kasdien po vieną šaukštą menkių kepenų aliejaus sulapnojanti augintinė papildomai gauna 10 000 μg vitamino A.
Realiame pasaulyje šunų skeletui vitaminas A nekenkia, tačiau problema buvo sukelta eksperimentiškai, tad jos tikimybė egzistuoja. Labai dideli vitamino A kiekiai augimo metu sumažinu šunų ilgųjų kaulų ilgį ir storį, lemia pernelyg ankstyvą epifizių užsidarymą ir osteofitų išsivystymą. Tačiau iš esmės šunys gan atsparūs vitamino A toksikozei.
Vitamino A perdozavimas gydomas pašalinant šį vitaminą iš raciono ir gyvūnui paskiriant subalansuotą ėdalą. Jeigu atsirado skeleto pažeidimų, problema greičiausiai jau neišsprendžiama.
Mitas apie toksinų kaupimąsi kepenyse
Dar vienas su kepenimis susijęs mitas - kad anos pavojingos, nes kaupia toksinus. Tai ne visai tiesa. Kadangi kepenys vadinamos organizmo filtru, mes jas bandome lyginti su mūsų buityje naudojamais filtrais, kurie linkę kaupti įvairias blogybes - bet juos reikia nuolat keisti. Iš tiesų kepenys panašesnės ne į fizinį mums įprastą filtrą, o į cheminio perdirbimo gamyklėlę. Kepenys gauna siuntas, nustato, kas ten jose randasi, o tada reaguoja.
Kepenys neabejotinai gali kaupti sunkiuosius metalus, tačiau tas būdinga ir mėsai - jeigu dėl tokių priežasčių vengiate kepenų, tai taikykite šį principą ir gyvūno raumenims.
2004 m. atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad galvijų, avių ir vištų kepenyse, inkstuose ir mėsoje galima rasti minėtų metalų. Jaučio kepenyse rasta 52 ppm arseno - o liesoje mėsoje 46,46 ppm. Gyvsidabrio kepenyse rasta 31,47 ppm - kai mėsoje 62,39 ppm. Taigi kepenys nėra kažkoks išskirtinis kenksmingų medžiagų kaupikas.
Kito tyrimo duomenimis, kur tirti netoli metalurgijos fabrikų žolę rupšnojusių karvių organai, aptikta, kad kepenys sukaupė daugiau sunkiųjų metalų negu raumenų mėsa. Ką tai sako? Nevalgykit sunkiaisiais metalais užterštos jautienos, pirkit mėsą iš patikimų tiekėjų. Paprastai mėsa, taip pat ir kepenys, mus pasiekia iš gyvūnų, užaugintų palyginti švariomis ir gan humaniškomis sąlygomis. Net patys atsainiausi galvijų augintojai nenori, kad jų gyvūnai ėstų užterštus pašarus.
Šėrimo principai
Renkantis sausą pašarą šunims labai svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėti. Skirtingų klasių pašarai rodo mėsos ir grūdų bei kitų priedų santykį. Kuo didesnis mėsos kiekis sausame pašare, tuo aukštesnės klasės pašaras bus. Geriausia rinktis super premium ar premium klasės pašarą. Renkantis sauso pašaro mitybą savo augintiniui taip pat svarbu atkreipti kokios mėsos pagrindu pašaras yra pagamintas. Prie sauso pašaro patariame šuniukus pratinti nuo šešių-aštuonerių savaičių amžiaus. Dažniausiai visos veterinarinės dietos, dar kitaip vadinamos gydomaisiais šunų pašarais, yra sauso pašaro forma.
Šunų mitybos BARF (Biologically Appropriate Raw Food) principu į racioną įtraukiama ne tik žalia mėsa, bet ir daržovės, uogos ir vaisiai. Lapiniuose žalumynuose (vėlgi, čia nepakeičiami špinatai) yra daug magnio, kurio dažnai trūksta šeriant RAW mityba. BARF šunų mitybos gamintojai dienos normą nurodo kaip ir sauso pašaro gamintojai pagal šuns amžių, svorį bei aktyvumą ant pakuotės.
RAW šunų mityba mūsų keturkojus gražina į jų protėvių laikus, kai bandoma atkartoti vilkų mitybą gamtoje. RAW mitybos principai, tai šuns šėrimas mėsa ir jos subproduktais. Didžiausias RAW šunų mitybos minusas - „mėsos sindromas“ (kalcio trūkumas). Dėl to labai svarbu atkreipti dėmesį, kad tokio tipo mitybą turi sudaryti 80 proc. mėsos (įskaitant kai kuriuos subproduktus, tokius kaip širdis), 10 proc. organų (subproduktų, kurių pusę sudaro kepenys), 10 proc.
Renkantis RAW šunų mitybos principą taip pat labai svarbu užtikrinti baltymų, angliavandenių, riebalų bei mikro ir makro elementų kiekį kasdienybėje.
Ką dar svarbu žinoti apie šunų mitybą
- Daugelis šeimininkų nesusimasto, kad šuns ir žmogaus virškinamasis traktas skiriasi ir tai kas tinka žmonėms, gali būti netinkama arba net nuodinga šunims.
- Visada labai daug diskusijų kelianti tema, ar šunims galima duoti kaulus? Daugelis veterinarijos gydytojų - gastroenterologų turi bendrą nuomonę. Žali mėsos kaulai nėra labai maistingi. Žalių mėsos kaulų atplaišos gali sužaloti ne tik burną, bet ir visą virškinamąjį traktą. Dažnu atveju nesėkmingas kaulų davimas šunims pasibaigia veterinarijos klinikos operacinėje, kai chirurginės procedūros metu bandoma pašalinti įstrigusią kaulo dalį.
- Pieno produktai dažniausiai šunims sukelia vėmimą ir viduriavimą dėl juose esančios laktozės. Varškę šunims duoti galima. Taip pat šunims galima duoti kefyrą, natūralų jogurtą. Veterinarijos gydytojai pataria vengti riebių pieno produktų šunų mityboje. Riebus maistas gali sukelti kepenų bei kasos problemas įvairaus amžiaus šunims.
- Dėl netinkamos mitybos daugėja problemų dėl nutukimo, diabeto ir vėžio.
BARF mitybos nauda
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės pasirenka BARF mitybą, yra jos natūralumas. Šunys, kaip natūralūs mėsėdžiai, geriausiai maitinasi maistu, kuris atitinka jų biologinius poreikius. Šviežia mėsą, kaulai ir daržovės, naudojami BARF mityboje, suteikia šunims reikalingas maistines medžiagas, vitaminus ir mineralus, kurių jiems reikia sveikam augimui.
Kita svarbi BARF mitybos nauda yra geresnė šuns odos ir kailio būklė. Natūralūs riebalai ir omega-3 riebalų rūgštys, randamos šviežioje mėsoje ir žuvyje, gali padėti pagerinti kailio blizgesį ir sumažinti odos problemas, tokias kaip niežėjimas ar dermatitas. Be to, BARF mityba gali turėti teigiamą poveikį šuns elgsenai. Natūralus maistas gali padėti sumažinti agresyvumą ir nerimą, nes jis atitinka natūralius šuns instinktus. Šunys, kurie gauna subalansuotą ir natūralų maistą, dažnai yra ramesni, labiau susikaupę ir labiau linkę į socializaciją.
Kaip pereiti prie BARF mitybos
Pereiti prie BARF mitybos gali būti sudėtinga, tačiau šie patarimai padės jums sėkmingai pradėti.
- Pirmiausia, pradėkite lėtai. Jei jūsų šuo anksčiau buvo šeriamas sausu maistu, staigus perėjimas prie BARF gali sukelti virškinimo sutrikimus. Pradėkite nuo mažų kiekių žalių ingredientų, pavyzdžiui, mėsos ar daržovių, ir palaipsniui didinkite jų kiekį.
- Antrasis patarimas - išsiaiškinkite, kokius ingredientus geriausiai toleruoja jūsų šuo. Kiekvienas šuo yra unikalus, todėl gali tekti išbandyti įvairius mėsos šaltinius, daržoves ir vaisius, kad sužinotumėte, kas tinka jūsų augintiniui.
- Trečiasis patarimas - subalansuokite mitybą. Kai šeriate BARF, svarbu užtikrinti, kad jūsų šuo gautų visus reikalingus maistinius komponentus. Tai reiškia, kad jų mitybos planas turėtų apimti ne tik mėsą, bet ir kaulus, organus, daržoves ir vaisius.
BARF mityboje naudojamos sudedamosios dalys yra įvairios, tačiau pagrindiniai elementai dažniausiai apima žalią mėsą, kaulus, organus, daržoves ir vaisius. Žalia mėsa yra pagrindinis baltymų šaltinis, kuris padeda išlaikyti šuns raumenų masę ir energiją. Kaulai, ypač žali, taip pat yra esminė BARF dietos dalis. Jie ne tik suteikia kalcio ir fosforo, kurie yra būtini kaulams ir dantims, bet ir padeda palaikyti šunų dantų higieną. Organiniai produktai, tokie kaip kepenys ir inkstai, yra ypač maistingi. Jie yra turtingi vitaminų, mineralų ir antioksidantų, kurie padeda stiprinti imuninę sistemą ir bendrą sveikatą. Daržovės ir vaisiai taip pat yra svarbūs, nes jie suteikia skaidulų, vitaminų ir mineralų, padedančių palaikyti virškinimo sistemą.
BARF mitybos plano sudarymas
Kuriant BARF mitybos planą, labai svarbu atsižvelgti į šuns dydį, amžių, aktyvumo lygį ir sveikatos būklę.
- Pradėkite nuo svorio, kad galėtumėte apskaičiuoti tinkamą maisto kiekį.
- Nustatykite, kokie ingredientai bus įtraukti į jūsų mitybos planą. Idealus BARF mitybos planas turėtų apimti 70-80% mėsos, 10-15% kaulų ir 10-15% daržovių bei vaisių.
- Rinkitės įvairius mėsos šaltinius, kad užtikrintumėte, jog jūsų šuo gauna visus būtinus maistingus komponentus.
- Planuokite maitinimus iš anksto. Tai padės jums užtikrinti, kad visada turėsite reikiamus ingredientus. Galite pasinaudoti šaldikliu, kad išsaugotumėte šviežius produktus ilgiau.
Pradėjus BARF mitybą, svarbu stebėti šuns sveikatą. Reguliarūs veterinaro patikrinimai yra būtini, kad įsitikintumėte, jog jūsų šuo gauna pakankamai maistingų medžiagų ir neturi alergijų ar virškinimo problemų. Be to, prisiminkite, kad BARF mityba gali turėti įtakos šuns energijos lygiui ir elgsenai. Šunys, kurie gauna tinkamai subalansuotą natūralų maistą, dažnai yra aktyvesni ir labiau linkę žaisti.
Galiausiai, nepamirškite, kad BARF mityba reikalauja šiek tiek daugiau laiko ir pastangų nei tradicinis sausas maistas. Pasiruoškite skirti laiko maisto ruošimui, ingredientų pirkimui ir mitybos plano sudarymui.
BARF mityba remiasi šviežiais ingredientais, kurie atitinka šunų biologinius poreikius, todėl gali pagerinti jų sveikatą, energiją ir bendrą savijautą. Nepaisant iššūkių, kurie gali kilti keičiant mitybą, dauguma šeimininkų, pasirinkusių BARF pastebi teigiamus pokyčius savo augintinių sveikatoje ir elgsenoje. Pasiruošimas, žinios ir atsidavimas yra pagrindiniai sėkmingo perėjimo prie BARF faktoriai.
Išvados
Kepenys ir inkstai gali būti naudingi šunų mitybai, tačiau svarbu juos duoti saikingai ir atsižvelgti į galimus pavojus. BARF ir RAW mitybos principai gali būti tinkami, tačiau būtina užtikrinti subalansuotą racioną ir stebėti šuns sveikatą. Pasirinkus tinkamą mitybos būdą, galima užtikrinti ilgą ir sveiką šuns gyvenimą.