Burokėlių sriuba, arba kitaip - barščiai, bene populiariausia tradicinė lietuviška sriuba, kuriai pagaminti įprastai naudojamas riebesnis, avienos ar kitos mėsos sultinys. Norintiems lengvesnės sriubos siūlome išbandyti daržovienę, kurios pagrindas - lengvas daržovių ar vištienos sultinys.

Barščiai - Daugiau Nei Sriuba

Lietuviški barščiai - tai ne tik patiekalas. Paprastai jis pas mus ilgai neužsibūna. Visas puodas suvalgomas jau pirmąją dieną! Tai mano vyro mėgstamiausia sriuba! Aš ją gaminu kiekvieną savaitgalį! Pasisaugokite ir artimiausiomis dienomis išvirkite bent kelis! Liksite patenkinti! Atidarius vazonėlius, aromatas apsvaigins visus aplinkinius savo kvapu! Daugelis namų šeimininkių svarsto, ar būtina atsikratyti putų, kurios susidaro verdant sultinį. Tai LABAI skanu. Sriuba tampa kreminė ir sodri.

Ingredientai

• 1 vienetas laurų lapų (lapeliai)
• 1 vienetas svogūnų
• 5 vienetai baravykų (džiovinti)
• 2 litrai vandens
• šiek tiek druskos
• 100 mililitrų grietinės
• 2 vienetai burokėlių
• šiek tiek kvapiųjų pipirų

Paruošimo Būdas

1. Baravykai gerai nuplaunami ir išverdami.
2. Juos išgriebus, į tą sultinį sukrečiami atskirai išvirti ir stambiai sutarkuoti burokėliai.
3. Kiek pavirus, sudedami plonais rėželiais supjaustyti baravykai, svogūnas, įmetama lauro lapelių, pipirų, pasūdoma.
4. Pavirinus 5- 10 min, pabalinama grietine ir tiekiama pietums ir pusryčiams.
5. Valgoma su karštomis bulvėmis.

Šaltibarščiai: Rožinė Sriuba Vasarai

Lietuviams nuo vaikystės pažįstama rožinė sriuba tampa vienu mėgstamiausių vasaros patiekalų. Kiekviena šeima ir kiekvienas šefas juos gamina šiek tiek kitaip, tad gegužės 31d. vyksiančiame trečiajame Vilniaus šaltibarščių festivalyje „Vilnius Pink Soup Fest“ bus galima paragauti ir tradicinių, ir itin modernių jų variacijų.

Šaltibarščių Istorija

Gastronominio paveldo tyrinėtojas, prof. Rimvydas Laužikas teigia, kad senovėje lapinės sriubos, vadintos barščiais arba batviniais turėjo sezonines versijas - karštą ir šaltą. Pasak prof. R. Laužiko, XVII-XVIII a. barščių ir šaltų barščių paminėjimai bei visokiausių lapienių, žalibarščių bei kluodnykų populiarumas etnografinėje kultūroje leidžia kalbėti, kad barščiai yra vienas seniausių žinomų patiekalų. Juos valgė visų socialinių sluoksnių žmonės: nuo neturtingų valstiečių iki diduomenės ir valdovų.

Pasak mokslininko, seniausią išsamų šaltibarščių receptą užrašė Paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio dvaro kuchmistras Paulis Tremo XVIII amžiaus pabaigoje. Jie vadinti lenkiškais žodžiais „chołodziec“, „chłodziec“, „chlodnik“ (šaltsriubė). „Bene pirmasis „lietuviškų šaltibarščių“ pavadinimą lenkų kalba pavartojo A. Mickevičius poemoje „Ponas Tadas“. Na, o pirmosios gastronomijos knygos lietuvių kalba autorė Liudvika Didžiulienė-Žmona šiam patiekalui sugalvojo lietuvišką šaltibarščių pavadinimą. Maždaug tuo pat metu Vincentos Zavadzkos ir Lazdynų Pelėdos populiarintas „šaldininko“ pavadinimas neprigijo“, - rožinės spalvos pavadinimo peripetijas atskleidžia prof. R.

Šaltibarščių Įvairovė

Anot gastronominio paveldo tyrinėtojo, nė vienas patiekalas istorijoje neegzistavo vienu tipiniu pavidalu. Gaminant barščių ir šaltibarščių „protėvius“ buvo laikomasi tik bazinės sudėties: „Tai, ko gero, būtų rūgštokas valgis, gaminamas iš laukinių augalų ar burokų lapų, verdant juos tų pačių raugintų lapų skystyje, giroje ar specialiai pasigamintame rauge ir balinant grietine. O toliau - jau virėjo kūryba, kuri susijusi su valgytojų poreikiais ir turimų ingredientų pasirinkimo galimybėmis. Jei sotesnio valgio - įpjaustoma kiaušinių, mėsos, žuvies ar vėžių, įberiama kruopų. Be to, kadaise ne šaltibarščiai valgyti su bulvėmis, bet bulvės su šaltibarščiais.

Jis priduria, kad ir XX amžiaus pirmojoje pusėje lietuvių kaimo kultūroje rastume kelias dešimtis skirtingų šaltibarščių receptų. Ir dalis jų tikrai nebuvo rožiniai. Tai priklausė ne tik nuo atskirų šeimų skonio, bet ir nuo žemės derlingumo: „Ten, kur žemės buvo mažiau derlingos, daržai atsirado vėliau, o ir daržovių įvairovė - mažesnė. Tad, tikėtina, kad tokiuose regionuose (pietryčių Lietuvoje) dažniau buvo naudojami baltųjų (mes vadiname juos pašariniais) burokų lapai, o ne raudonieji burokėliai. Be to, iš miestų ir dvarų plito naujovės: pavyzdžiui, Vilniaus apylinkėse šaltibarščiai gardinti vėžiais, mėsa.

Kulinarijos Patarimai ir Idėjos

• Aš kai viriau burokėlius tai prieš tai juos pakepinau su morka ir svogūnu ant sviestuko, skanu labai paskui sudedu į puodą ir užpilu vandeniu, tada dar dedu druskos, pipirų, pilu obuolių sulčių ir dedu dar kečupo šaukštą, nu čia pagal skonį.
• Gal kas bandėt su pievagrybiais? as tai dedu marinuotu grybu misini,ten ju visokiu maziuku buna.labai skanu !!!!
• Siaip barsciai man visada buvo tik raudona sriuba, kol... viena ukrainiete nepamoke, kad i barscius reikia deti nevirtus burokus.
• Vienam restorane tokius barscius gamindavo dienos pietums. Tikrai skanus
• Barsciai su desrelemKeleta desreliu supjaustyti, pakepinti, atideti. I ta pacia keptuve dedam svogunus, po to morkas. I verdanti sultini sudeti bulves, morkas su svogunais. Kai isverda, deti marinuotus burokelius. Niekuo neypatingas receptas, bet mano šeimyna kitokių ir neįsivaizduoja.
• I verdantį vandenį sumetu pora kubelių sultinio, pjaustytas bulves, mažas frikadeles, pakepintą arba ne tarkuotą morką su svogūnu ir kartais česnaku (galima dėti šviežio ar (ir)rauginto kopūsto, jau minėtų dž. grybų), baigiant virti suverčiu skardinę konservuotų pupelių( man skaniausios baltosios) ir virtą tarkuotą buroką. Sriuba turėtų būti tiršta. Vėl užvirus padarau tokią, kaip močiutė vadina maceravonę. (aliejuj pakepinti miltai) įpilu į sriubą ir išjungiu. Viskas. Valgyti su grietine ir, jei trūksta rūgštumo, pomidorų padažu.

Kitos Daržovių Patiekalų Idėjos

A.Rasmussen tikina, kad šios salotos tiks ir pietums, ir vakarienei, nes yra ne tik sveikos, bet ir sočios.„Kubeliais supjaustykite 4 vidutinio dydžio morkas, 4 virtus burokėlius, 4 virtas bulves bei porą šviežių cukinijų. Visus ingredientus suberkite į dubenį, apibarstykite druska ir ant viršaus užpilkite po 1 šaukštelį balzaminio acto ir alyvuogių aliejaus, pagardinkite dviem šaukštais medaus - gerai išmaišykite. Skardą išklokite kepimo popieriumi ir suberkite pasiruoštas daržoves. Daržoves kepkite apie 30 minučių 180 C temperatūroje.

Saldūs Želė Saldainiai su Natūraliomis Sultimis

Šį kartą maisto ekspertė siūlo pasigaminti natūraliomis sultimis praturtintus želė saldainius. „Iš šviežių burokėlių bei obuolių išspauskite po 300 ml sulčių. Į puodą suberkite 700 g cukraus, 2 šaukštelius šviežių citrinos sulčių, 170 g pektino, kuris naudojamas džemų gamybai, bei šviežiai spaustas burokėlių ir obuolių sultis. Ant mažos ugnies pakaitinkite visus ingredientus, kol masė pradės tirštėti.

---