Kai už lango žvarbu, kamuoja prasta nuotaika ir organizmą atakuoja įvairūs virusai, daugelis griebiasi kvapnios arbatos puodelio. Įvairios žolelių arbatos daugelį amžių buvo vertinamos kaip sveikatos eliksyras.

Tarptautinės arbatos dienos proga vaistininkas pataria, kokias arbatžolių rūšis pravartu visuomet turėti po ranka, kad lengviau nuvytume nerimą, įveiktume peršalimą ir virškinimo problemas. Su konkrečiu negalavimu susidūrusiam žmogui prieš įsigyjant vaistažolių arbatos derėtų pasikonsultuoti su vaistininku apie galimą gėrimo poveikį ir kartu išsirinkti tinkamiausią variantą.

Arbatos populiarumas priklausomai nuo sezono ir situacijos

Vaistininko teigimu, šiltuoju metų laiku žmonės dažniausiai pirkdavo arbatą, skirtą gerinti virškinimo veiklą, o visais metų laikais lieka aktualios arbatos šlapimo takų ligoms gydyti. Tuo tarpu, siaučiančios pandemijos akivaizdoje, pirkėjų krepšelyje dažniau atsiduria arbatos, lengvinančios peršalimo ir nerimo simptomus.

„Paprastai šaltuoju sezonu išauga arbatų nuo peršalimo ir (ar) kosulio poreikis - ši tendencija pastebima ir šiemet. Taip pat dažnai įsigyjamos arbatos, skirtos nervų sistemai - miegui pagerinti, nerimui pašalinti. Žmonės dažnai renkasi ir maisto papildus su vaistažolėmis - galbūt todėl, kad taip yra paprasčiau naudoti - nereikia virinti vandens, plikyti arbatžolių ir t.t.“, - teigia vaistininkas.

Universalios arbatos rūšys

„Skirtingose situacijose reikėtų rinktis skirtingas arbatas. Žinoma, yra įvairių arbatos mišinių, pavyzdžiui, mišinys nuo peršalimo, kosulio, nervų sistemai ir t.t., tačiau paprastai tokios arbatos yra labai plataus poveikio. Vis dėlto yra keletas universalių arbatų rūšių, kurias vertėtų įsigyti - jos gali būti naudingos įvairiems atvejams“, - teigia vaistininkas.

Svarbiausių arbatų penketukas:

1. Ramunėlių arbata. Šios arbatos pritaikymo spektras - vienas plačiausių. „Ramunėlės yra tinkamos naudoti esant nerimui, nemigai, taip pat esant virškinimo trakto sutrikimams: pilvo pūtimui, spazmams, gastritui. Šią arbatą galima vartoti ir išoriškai esant odos sudirginimams. Ji pasižymi ir antibakteriniu veikimu“, - gerąsias ramunėlių savybes vardija vaistininkas. Ramunėlės - viena iš populiariausių žolelių, kuri garsėja savo raminančiomis savybėmis. Ramunėlių arbata padeda sumažinti stresą, nerimą ir gerina miego kokybę. Ji taip pat gali padėti sumažinti uždegimą, todėl yra naudinga esant virškinimo sutrikimams, menstruaciniam skausmui ar peršalimo simptomams. Be to, ramunėlės naudingos ir odai - šią arbatą galima naudoti net išoriškai, kaip kompresą sudirgintai odai.
2. Medetkų arbata. Šios žolelės tinkamos vartoti tiek išoriškai, tiek iš vidaus. Išoriškai medetkų nuoviras naudojamas įvairiems odos sudirginimams, nubrozdinimams gydyti. Vartojant kaip arbatą - pagerėja virškinimas, nes medetkos pasižymi priešuždegiminiu poveikiu virškinimo traktui ir gerina tulžies išsiskyrimą. Anot vaistininko, medetkų arbatą galima naudoti ir gerklės skalavimui - gelbsti sergant angina ar laringitu. Medetkos turi priešuždegiminių ir antibakterinių savybių, todėl ši arbata yra puiki priemonė gerklės skausmui malšinti ar virškinimo sutrikimams palengvinti. Ji taip pat padeda mažinti uždegimus skrandyje. Be to, medetkų arbata gali būti naudojama išoriškai - kompresams ar skalavimams, siekiant nuraminti sudirgusią odą ar gleivines.
3. Čiobrelių arbata. Tai arbata, kuri bene dažniausiai naudojama peršalus - geriama tiek viena, tiek naudojama kaip sudėtinė dalis arbatų mišiniuose. Šią arbatą taip pat tinka gerti pasireiškus virškinimo trakto sutrikimams ir skaudant gerklę (galima skalauti ir nuoviru). Ji taip pat atpalaiduoja bronchų spazmus, todėl galima rinktis kaip kosulį lengvinančią priemonę. Čiobreliai - mažytės aromatingos žolelės, ilgus šimtmečius buvo naudojamos liaudies medicinoje. Jų stiprus, unikalus kvapas ne tik sužadina skonio receptorius, bet ir slepia galingas antibakterines, priešuždegimines ir raminančias savybes. Tinkamai paruošta čiobrelių arbata gali padėti įveikti kvėpavimo takų problemas, sustiprinti imuninę sistemą ir netgi palengvinti stresą po ilgos darbo dienos. Čiobrelių arbata nuo seno buvo naudojama kaip natūrali priemonė kvėpavimo takų problemoms spręsti. Jos sudėtyje esantys eteriniai aliejai, ypač timolis, turi stiprių antibakterinių ir antiseptinių savybių. Šios savybės padeda kovoti su bronchitu, sinusitu ir peršalimu, mažina uždegimą ir gerina kvėpavimo takų pralaidumą. Užplikyta arbata padeda atlaisvinti užsikimšusius kvėpavimo takus ir palengvina kosulį. Be poveikio kvėpavimo takams, čiobrelių arbata yra puiki pagalbininkė ir virškinimo sistemai. Ji gali padėti sureguliuoti virškinimą, mažinti pilvo pūtimą, spazmus ir kitus nemalonius simptomus. Čiobrelių arbata taip pat stimuliuoja virškinimo fermentų išsiskyrimą, kas padeda greičiau ir lengviau suvirškinti maistą. Be to, ji pasižymi raminančiu poveikiu, kuris ypač naudingas esant dirgliosios žarnos sindromui ar kitoms virškinimo sistemos problemoms. Čiobrelių arbata naudinga ir jūsų odai, dėl joje esančių antioksidantų. Pastarieji padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie greitina odos senėjimo procesus. Taigi, čiobrelių arbata gali padėti apsaugoti odą nuo žalingo aplinkos poveikio, skatinti jos regeneraciją ir padėti išlaikyti sveiką, spindinčią odą. Čiobrelių arbata taip pat yra puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško natūralios priemonės atsipalaidavimui. Švelnus, šildantis arbatos poveikis padeda sumažinti streso lygį, atpalaiduoti nervų sistemą ir pagerinti miego kokybę. Be to, joje esantys vitaminai A ir C stiprina imuninę sistemą, padeda organizmui apsisaugoti nuo peršalimo ir kitų sezoninių ligų.
4. Liepžiedžiai. „Tai yra dar viena visiems gana gerai žinoma arbata, kuri liaudies medicinoje naudojama sergant peršalimu ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Tačiau šios arbatžolės yra pritaikomos ir plačiau - naudojama ir kaip nervų sistemą raminanti bei atplaiduojanti arbata, todėl tinka žmonėms, turintiems aukštą kraujo spaudimą“, - pasakoja vaistininkas. Liepžiedžių arbata - tai švelnaus skonio ir subtilaus aromato gėrimas, kuris puikiai tinka kvėpavimo takų funkcijai palaikyti. Ji ramina kosulį, skystina gleives ir palengvina peršalimo simptomus. Be to, liepžiedžių arbata pasižymi raminančiu poveikiu - puodelis šio gėrimo prieš miegą gali padėti atsipalaiduoti ir pagerinti miego kokybę.
5. Pankolio arbata. Pasak specialisto, ši arbata yra tinkama tiems, kurie susiduria su virškinimo trakto problemomis - kai kamuoja sutrikęs virškinimas, pilvo pūtimas, gastritas, todėl gali praversti visiems, ketinantiems sėstis prie gausaus švenčių stalo. Pankolio arbata naudojama sergant peršalimo ligomis, kosuliui lengvinti. Visgi vaistininkas įspėja, kad pankolis turi labai savitą skonį ir kvapą, kuris gali patikti ne visiems.

Arbatų mišiniai

„Visas šias arbatas galima naudoti ir sumaišytas viena su kita. Pavyzdžiui, esant nemigai tiktų ramunėlių ir liepžiedžių arbata. Pasireiškus virškinimo sutrikimams padėtų ramunėlės ir medetkos bei galima pridėti ir pankolio. Jei jaučiate peršalimo simptomus, galima pasidaryti arbatą iš liepžiedžių, ramunėlių ir čiobrelio“, - pataria vaistininkas.

Kitos žolelių arbatos ir jų nauda

Įvairiausios žolelių arbatos jau nuo senų laikų vertinamos dėl savo ypatingo skonio ir naudingųjų savybių. Taigi, kokios dar žolelių arbatos yra populiarios ir kokią naudą jos gali atnešti mūsų organizmui?

• Mėtų arbata. Mėtos - tai klasikinis pasirinkimas tiems, kurie ieško šviežumo ir lengvumo. Mėtų arbata efektyviai gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą ir atpalaiduoja raumenų spazmus. Ji taip pat veikia kaip natūrali streso mažinimo priemonė, padeda atsipalaiduoti ir tuo pačiu suteikia energijos. Be to, mėtos gali būti naudojamos inhaliacijoms, palengvinančioms kvėpavimą.
• Imbierų arbata. Imbierų arbata - nuostabus ir naudingas šildantis gėrimas, ypač šaltuoju metų laiku. Imbieras yra itin naudingas dėl savo priešuždegiminių ir imunitetą stiprinančių savybių. Ši arbata taip pat gali padėti malšinti pykinimą, o be to, gerinti virškinimą ir padėti kovoti su peršalimu. Pridėję citrinos ir medaus, gausite puikų gėrimą, kuris ne tik maloniai sušildo, bet ir padeda greičiau pasveikti.
• Melisų arbata. Melisų arbata - tai švelnaus ir gaivaus skonio gėrimas, kuris pasižymi raminančiu poveikiu. Melisų lapuose esančios veikliosios medžiagos, tokios kaip citronelolis ir citralis, padeda sumažinti stresą, nerimą ir įtampą. Ši arbata taip pat gerina miego kokybę, todėl dažnai rekomenduojama kaip natūrali priemonė kovoti su nemiga. Be to, melisos palaiko virškinimo sistemą - mažina pilvo pūtimą, ramina skrandį ir padeda kovoti su pykinimu. O dėl savo priešuždegiminių ir antivirusinių savybių melisų arbata yra puikus pasirinkimas organizmo stiprinimui šaltuoju metų laiku.

Žalioji arbata ir jos nauda

Žmonės šimtmečius garsino žaliosios arbatos naudą sveikatai. Tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos vartojimas gali teigiamai paveikti odos sveikatą, padėti numesti svorio, sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir kt.

• Vėžio prevencija. Šalyse, kuriose suvartojama daug žaliosios arbatos, kai kurių rūšių vėžio atvejų paprastai būna mažiau. Tačiau žmonių tyrimai nepateikė nuoseklių įrodymų, kad geriant žaliąją arbatą sumažėja bendra vėžio rizika.
• Svorio mažinimas. Žalioji arbata ir joje esantis katechinas epigalokatechino galatas (EGCG) gali padėti nutukusiems žmonėms sumažinti kūno svorį.
• Uždegiminės odos būklės. Žalioji arbata pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Tyrimai pabrėžia priešuždegiminį žaliosios arbatos poveikį.
• Širdies sveikata. Žaliosios arbatos katechinai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, nukreiptomis prieš laisvuosius radikalus ir saugančiomis širdies sveikatą.
• Mažesnis cholesterolio kiekis. Žaliosios arbatos vartojimas gali reikšmingai sumažinti bendrąjį cholesterolio kiekį ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį žmonėms, turintiems vidutinį svorį, antsvorį ar nutukimą.
• Insulto rizikos sumažinimas. Geriant didelius žaliosios arbatos kiekius be cukraus, gali sumažėti insulto rizika.
• 2 tipo diabetas. Žaliosios arbatos geriantiems žmonėms yra mažesnė 2 tipo diabeto rizika nei tiems, kurie arbatos nevartoja.
• Darbinės atminties gerinimas. Reguliarus žaliosios arbatos vartojimas siejamas su geresnėmis pažinimo funkcijomis, ypač vykdomosiomis funkcijomis ir atmintimi.
• Alzheimerio liga. Žalioji arbata gali sumažinti Alzheimerio ligos ir demencijos riziką. Taip gali būti dėl žaliojoje arbatoje esančių tam tikrų katechinų neuroprotekcinio poveikio, įskaitant priešuždegiminį ir antioksidacinį stresą.

Maistinių medžiagų sudėtis žaliojoje arbatoje

Viename puodelyje nesaldintos žaliosios arbatos yra mažiau nei 3 kalorijos. Žaliojoje arbatoje yra palyginti nedaug kofeino - maždaug 29 miligramai (mg) puodelyje, palyginti su juodąja arbata, kurios puodelyje yra maždaug 47 mg, ir kava, kurios puodelyje yra maždaug 95 mg. Žaliojoje arbatoje yra vienas didžiausių antioksidantų kiekių iš visų arbatų. Žaliojoje arbatoje yra apie 30 % polifenolių pagal svorį, iš kurių apie 80 % sudaro EGCG.

Žaliosios arbatos rūšys

Žalioji arbata yra įvairių rūšių ir formų, pvz:

• Išpilstyta į butelius ir pasaldinta cukrumi arba dirbtiniu saldikliu
• Pavieniai arbatos maišeliai
• Palaidų lapelių
• Tirpūs milteliai
• Žaliosios arbatos papildai kapsulėmis arba skystais ekstraktais

Šalutinis poveikis ir rizika

Suaugusiems žmonėms yra žinoma nedaug šalutinių poveikių, susijusių su žaliosios arbatos vartojimu. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į toliau išvardytus pavojus ir komplikacijas:

• Jautrumas kofeinui: Žaliosios arbatos vartojantiems žmonėms, jautriems kofeinui, gali pasireikšti nemiga, nerimas, irzlumas, pykinimas arba skrandžio sutrikimai.
• Kepenų pažeidimas: Žaliosios arbatos ekstrakto vartojimas: retais atvejais gali neigiamai paveikti kepenų sveikatą.
• Kitos stimuliuojančios medžiagos: Jei žmogus vartoja žaliąją arbatą kartu su stimuliuojamaisiais vaistais, gali padidėti jo kraujospūdis ir širdies ritmas.

Juodoji arbata

Sudėtyje esantis kofeinas suteikia energijos pliūpsnį, dėl daugybės joje esančių fitonutrientų arbata kupina sveikatai naudingų medžiagų. Be to, juodojoje arbatoje esantys polifenoliniai junginiai padeda palaikyti širdies sveikatą, nes teigiamai veikia kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje. Jie taip pat padeda gerinti imunitetą, žarnyną, smegenų veiklą ir medžiagų apykaitą.

Kada gerti arbatą?

Norint nustatyti geriausią laiką gerti žaliąją arbatą, reikia atlikti tolesnius tyrimus. Tačiau, kadangi žaliojoje arbatoje yra kofeino, kai kurie žmonės gali pageidauti ją gerti ryte.

Labiausiai tonizuoja juoda ir žalia arbatos. Matės arbata suteikia pavargusiam organizmui energijos dozę, o Pu-Erh padeda mažinti svorį. Prieš miegą geriau rinktis raudonąją arbatą (rooibos).

Ar arbata mažina pilvo riebalų kiekį?

Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliarus arbatos, įskaitant žaliąją arbatą, vartojimas gali padėti sumažinti kūno svorį ir liemens bei klubų santykį. Tačiau riebalų mažėjimui įtakos gali turėti keletas veiksnių, įskaitant bendrą suvartojamų kalorijų kiekį ir fizinio aktyvumo lygį.

Arbatos nauda:

• Yra žinoma, kad arbatos vartojimas mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Arbata padeda sumažinti mūsų kraujagysles užkemšančio cholesterolio kiekį kraujyje.
• Dauguma tyrimų įrodė, kad arbatos vartojimas gali būti siejamas su mažesne rizika susirgti įvairiomis vėžio formomis: krūties, tiesiosios žarnos, gimdos, prostatos ir panašiai.
• Tyrimai parodė, kad arbata yra naudinga dantims ir stabdo dantų gedimą.
• Kai kurie tyrimai rodo, kad arbata gali teigiamai paveikti nuotaiką.
• Arbata gali turėti medžiagų, kuriuos reguliuoja insuliną, o tai reiškia, kad ji gali būti naudinga sergantiems cukralige.
• Arbata gali padėti išvengti tokių sutrikimų, kaip Alzhaimerio ar Parkinsono ligos.
• Arbata pagreitina metabolizmą ir padeda oksiduoti riebalus, todėl ji padeda netekti svorio.

Kaip teisingai paruošti čiobrelių arbatą?

Nors čiobrelių arbatos paruošimas atrodo paprastas, tinkami žingsniai užtikrins, kad išlaikysite visą jos skonį, aromatą ir naudą sveikatai. Štai pagrindiniai veiksmai, kaip tinkamai paruošti šį gėrimą:

• Paruošimo būdas
  • Į puodelį įdėkite čiobrelių. O jei naudojate šviežius lapelius, galite juos šiek tiek sugrūsti, kad išsiskirtų daugiau eterinių aliejų.
  • Užpilkite verdančiu vandeniu ir uždenkite puodelį.
  • Palikite užplikytą arbatą 5-10 minučių. Tiek laiko pakanka, kad arbata įgytų stiprų skonį ir visas naudingas savybes.
• Papildomi patarimai arbatos paruošimui
  • Jei norite švelnesnio skonio, galite maišyti čiobrelius su kitomis žolelėmis, tokiomis kaip ramunėlės, mėtos ar liepžiedžiai.
  • Pridėję šaukštelį medaus, suteiksite arbatai natūralaus saldumo ir be abejo, dar daugiau naudos sveikatai.

Žolelių arbatos ruošimas

Žolelių arbatoms naudojamos įvairios augalų dalys: lapai, žiedai,vaisiai, šakelės, šaknys. Kokia bus žolelių arbata - lemia žolelių komponentai, iš kurių susidaro kompleksinis žolelių arbatos mišinys. Žolelių arbatos yra tikras vitaminų, mikroelementų, įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, turinčių teigiamą poveikį ir gydančių jūsų kūną, šaltinis. Žolelių arbatos ypač veiksmingos yra po vonios procedūrų. Žolelių arbatą geriausia ruošti inde, kuris bent 15-20 minučių gali palaikyti pastovią arbatos temperatūrą. Žolelių arbatų ruošimui netinka stiklo ir metalo arbatinukai, nes jie nesugeba palaikyti reikalingos temperatūros, prie kurios žolelės duotų didžiausią naudą.

Į porcelianinį arbatinuką įdėti 1-1,5 arbatinio šaukštelio džiovintų žolelių ir užpilti 200 ml 65-85° C vandeniu. Žolelių arbatą pavirti - iki 5 min. Žolelių arbatą perkošiame ir supilame į puodelius.

Arbata su pienu

Pasirodo, kad arbatos ir pieno naudą pripažįsta ir mitybos specialistai. Jie sako, kad nors pienas keičia arbatos savybes, tačiau nedaro įtakos gėrimo naudingoms savybėms. Be to, dietologijoje arbata su pienu, ypač su žaliąja arbata, veikia kaip puikus diuretikas, kuris padeda plauti ir valyti inkstus bei šlapimo pūslę. Ir žinoma dėl šios priežasties labai tinka antsvorio turintiems žmonėms. Labai naudinga bent kartą per savaitę pasidaryti arbatos su pienu dieną.

Tačiau nereikia gerti tokios žolelių- pieno arbatos per dažnai, o ypač po valgio - geriau ją gerti atskirai, pavyzdžiui, tarp valgių.

Mėtų arbata

Mėtų arbata yra gėrimas, gaminamas iš mėtų lapų, kurie suteikia gaivų skonį ir aromatą. Ji pasižymi raminančiu poveikiu, gali padėti virškinimui, sumažinti pilvo pūtimą ir palengvinti kvėpavimą. Mėtų arbata tinka tiek po sunkios dienos, tiek palengvinant virškinimo sutrikimus. Mėtų arbata palaiko gerą virškinimą ir turi senovinę naudą - nuo romėnų laikų ji buvo vertinama nuotaikai pakelti ir organizmui nuraminti. Mėtų sudėtyje esantis mentolis gali turėti raminamąjį poveikį, atpalaiduoti raumenis ir mažinti įtampą.

Mėtų arbatos derinimas su kitais ingredientais:

• Derinimas mėtų arbatos su imbieru gali turėti teigiamą poveikį virškinimui, kadangi imbieras pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir gebėjimu malšinti skrandžio diskomfortą.
• Į mėtų arbatą įdėjus medaus, ji gali būti ne tik saldesnė, bet ir naudinga sveikatai.
• Ciberžolė taip pat gali būti puikus mėtų arbatos priedas.

Žaliosios arbatos naudojimo rekomendacijos

• Naudokite minkštą geriamąjį vandenį.
• Negerkite atvėsusios, pasidengusios plėvele arbatos.
• Arbatos lapeliai turi būti vienodos, sodrios žalios spalvos. Priešingu atveju galime kalbėti apie žemos kokybės žaliavas.
• Arbatoje neturi būti dulkių, atliekų ir šakų.
• Birią žaliąją arbatą reikia pirkti šviežią. Jei lapai laikomi per ilgai, jie gali prarasti skonį ir aromatą. Pasirinkite arbatą, kurios surinkimo data yra ne ilgesnė nei šeši mėnesiai.
• Arbatą laikykite sandariuose stikliniuose ar keraminiuose induose, nes ji greitai sugeria kvapus ir gali prarasti aromatą.

Apibendrinimas

Žolelių pasaulis yra neįtikėtinai platus ir turtingas, tad galite rinktis tiek vienarūšes arbatas, tiek įvairiausius mišinius. O kiekviena žolelė slepia unikalių savybių, tad atraskite naujų skonių, derinkite ir mėgaukitės!

---