Yra žinoma, jog 1 iš 10 žmonių kenčia nuo inkstų akmenligės. Inkstų akmenys formuojasi inkstuose, šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje. Inkstų akmenligė (arba nefrolitiazė) - tai viena dažniausių šlapimo takų ligų, kuri pasireiškia tada, kai inkstuose susiformuoja kietos nuosėdos, vadinamos akmenimis. Inkstų akmenligė vystosi darbingo amžiaus žmonėms. Tris kartus dažniau ji užklumpa vyrus.
Akmenys susidaro esant trumpos žarnos sindromui, sergant Krono liga, dažnai kartojantis šlapimo takų uždegimams. Ją dažniausiai nulemia gyvensenos ir genetiniai veiksniai bei netinkama mityba. Šlapimo takų akmenligė linkusi kartotis. Nustatyta, jog per 5 metus akmenligė pasikartoja iki 40% pacientų.
Akmenų sudėtis ir pasireiškimo dažnis
- kalcio oksalatiniai ir kalcio fosfatiniai (iki 50 proc.)
- magnio amonio fosfatiniai (koraliniai) (10-20 proc.)
- uratiniai (šlapimo rūgšties) (5 proc.)
- cistiniai (1-2 proc.)
- vaistų sukelti akmenys (vartojant indinavirą).
Akmenų susidarymas šlapime priklauso nuo šlapimo terpės pH.
Kodėl susidaro akmenys?
„Akmenys - tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kai inkstuose pradeda kauptis druskų kristalai, kurių organizmas nesugeba natūraliai pašalinti. Būdami inkstuose jie nesukelia jokių nemalonių simptomų, todėl tyliai gali augti ne vienerius metus. Kol akmuo nedidelis, iki 5 mm, gali natūraliai pasišalinti su šlapimu. Pradėję leistis didesni akmenys užstringa šlapimtakyje ir sukelia labai stiprius, nepraeinančius skausmus. Tokius akmenis būtina skubiai šalinti. Priklausomai nuo individualaus atvejo, kartais užtenka sumažinti šlapimtakio uždegimą, kad akmuo natūraliai išeitų, o kartais reikia ir chirurginės intervencijos“.
Inkstų akmenys gali būti net devynių rūšių, tačiau dažniausiai, net 85 proc. atvejų, pasitaiko kalcio oksalatai. Tai šlapime netirpūs kristalai, kurie formuojasi dėl kalcio pertekliaus ir kepenų išskiriamų oksalatų. Per daug kalcio organizme gali būti dėl skirtingų priežasčių: sutrikusios inkstų veiklos, per intensyviai iš žarnyno pasisavinamo kalcio, taip pat dėl sutrikusių hormoninių liaukų veiklos, kai kauluose esantį kalcį eikvoja pats organizmas. Inkstai reguliuoja medžiagų pusiausvyrą organizme. Kai jie nebespėja pašalinti kalcio pertekliaus, šis sudaro junginius su oksalatais, ir pradeda formuotis akmenys.
Kita inkstų akmenų rūšis - uratiniai akmenys, susidarantys sutrikus medžiagų apykaitai, kai žymiai padidėja šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje ir šlapime. Dėl to inkstuose pradeda kauptis šlapimo rūgšties kristalai, o organizmas nesugeba jų natūraliai pašalinti. Uratiniai akmenys būdingi net 50 proc. podagra sergančių žmonių.
Dėl inkstų ir šlapimo takų infekcijų šlapimas tampa labai koncentruotas. Taip pat akmenų inkstuose gali atsirasti ir dėl tam tikrų medikamentų vartojimo. Pavyzdžiui, kortikosteroidų, kurie naudojami skausmui malšinti reumatinėmis ligomis sergantiems ligoniams, o pastaruoju metu - ir COVID-19 infekcijai gydyti. Po ŽIV gydymo kurso inkstuose dažnai susidaro indinavirinių akmenų. Sergant inkstų kanalėlių acidoze, gali pradėti formuotis itin kieti, sunkiai gydymui pasiduodantys kalcio fosfatų akmenys.
Mitybos rekomendacijos sergant inkstų akmenlige
- Skysčių: > 2 litrų skysčių per dieną.
- Baltymų: 1 g baltymų / kg idealaus kūno svorio.
- Kalcio: 700-800 mg / d.
- Natrio: ~ 100 mmol / d.
Oksalatai
Jei paros šlapime oksalatų kiekis > 440 mmol, kontroliuoti maisto produktų su didesniu oksalatų kiekiu bei didelių vitamino C dozių vartojimą. Piridoksino papildai gali padidinti akmenų formavimąsi. Oksalatų gausu:
- gėrimuose (aluje, kakavoje, juodoje kavoje, tirpioje kavoje)
- vaisiuose (agrastuose, braškėse, avietėse, gervuogėse, mėlynėse, rabarbaruose, kiviuose, mandarinuose)
- vaisių sultyse
- daržovėse (burokėliuose, salieruose, šparaginėse pupelėse, poruose, petražolėse, špinatuose, saldžiosiose bulvėse, ankštiniuose augaluose (sojoje ir kt.), kviečių gemaluose, sėlenose)
- riešutuose, žemės riešutuose, migdoluose, anakardžio riešutuose, sezamo sėklose, saulėgrąžų sėklose, juodajame šokolade, sojos padaže.
Purinai
Jei paros šlapime šlapimo rūgšties kiekis yra > 4 mmol, kontroliuoti maisto produktus, kuriuose daug purinų. Rekomenduojama gerti apelsinų sultis, padedančias išvengti akmenų susidarymo. Maistas, kuriame gausu purinų:
- subproduktai (kepenys, širdis, inkstai, smegenys)
- žąsiena
- jaunų gyvulių, paukščių mėsa
- žuvys, krevetės, krabai, midijos, ikrai
- mėsos ir žuvies sultiniai.
Kalio, magnio, skaidulinių medžiagų, vaisių ir daržovių vartojimas mažina akmenų susidarymo riziką.
Anot gydytojo urologo Arūno Jaškevičiaus, tinkama dieta gali sumažinti kalcio oksalatų akmenų susidarymą, o reguliarus profilaktinis patikrinimas padeda aptikti tokius akmenis, kol jie dar nedideli.
Bendri patarimai, kaip sumažinti inkstų akmenų riziką
- Gerkite daug vandens. Jis padeda atskiesti šlapime esančias medžiagas, kurios suformuoja inkstų akmenis.
- Valgykite maistą, kuriame gausu kalcio. Taip, gali skambėti keistai, bet maiste esantis kalcis mažina inkstų akmenų susidarymą.
- Sumažinkite natrio suvartojimą.
- Ribokite gyvulinių baltymų dalį mitybos racione.
- Venkite akmenis formuojančių maisto produktų, tokių kaip burokėliai, šokoladas, špinatai, rabarbarai, arbata ir riešutų, kuriuose gausu oksalato.
- Daliai žmonių didelės vitamino C dozės, gautos su maisto papildais, gali padidinti inkstų akmenų riziką.
Naujas tyrimas rodo, kad sumažinus saldžių gėrimų ir maisto produktų vartojimą galima išvengti inkstų akmenligės. Tyrime dalyvavusiems žmonėms, kurie vartojo daugiausiai pridėtinio cukraus, inkstų akmenligė buvo nuo 39 % iki 88 % dažnesnė nei žmonėms, kurie vartojo mažiau pridėtinio cukraus.
Mitybos rekomendacijos pagal akmens tipą
Oksalatiniai akmenys
Netoleruojami produktai, kuriuose gausu oksalo rūgšties ir jos druskų. Iš vartojamų produktų sąrašo išbraukti rūgštynes, špinatus, imbierą, kakavą, žaliąją arbatą, šokoladą, stiprius žuvies ir mėsos sultinius, aštrius prieskonius ir užkandžius, keptą mėsą. Apriboti bulvių, druskos, morkų, svogūnų, pomidorų, trešnių vartojimą. Į meniu įtraukti: sėlenas, daigintus grūdus, obuolius, kriaušes, vynuoges, raudonuosius serbentus, jūros gėrybes (išskyrus žuvį).
Leidžiamų produktų sąrašas:
- kopūstai (Briuselio, baltagūžiai, raudonieji)
- agurkai
- cukinijos
- moliūgai
- arbūzai
- melionai
- žirniai
- visų rūšių kruopos
- balta duona
- augalinis aliejus (pageidautina - sėmenų ir alyvų)
- iš vaisių - abrikosai ir bananai
- taip pat pieno produktai bei virta mėsa, kurią geriau vartoti pirmoje dienos pusėje.
Naudinga gerti šių žolių nuovirus: juodųjų serbentų lapų, bruknės lapų, jonažolės, dirvinio asiūklio, kukurūzų burbuolių siūlų. Geru šlapimą varančiu poveikiu pasižymi arbūzas. Vasarą, kai jų galima rasti ant kiekvieno kampo, arbūzus būtina įtraukti į savo racioną, o kartą per savaitę skirti iškrovos dieną - suvalgyti po 1.5 - 2 kg arbūzų minkštimo.
Uratiniai akmenys
Pavyksta ištirpinti taikant šarminančią dietą. Iki minimumo apriboti: mėsą, paukštieną, subproduktus (kepenis, inkstus), sūrį, kiaušinius ir žuvį. Sriubas virti daugiau vegetariškas ar paruoštas iš antro sultinio (pirmą nupilti po 5-10 virimo minučių). Iki maksimumo padidinti: vaisių, daržovių ir sulčių vartojimą. Į meniu įtraukti pieno produktus ir „nežuvines“ jūros gėrybes (krevetes, kalmarus, midijas, austres) kad būtų kompensuota baltymų stoka.
Šlapimą varančių žolių nuovirai: vilnotosios ervos, meškauogės, bitkrėslės žolės, rugiagėlės žiedlapių.
Fosfatiniai akmenys
Jiems šalinti reikalingas „parūgštinimas“. Pasikonsultavus su gydytoju ir atmetus paraskydinės liaukos sutrikimų bei kolitų tikimybę galima pradėti laikytis nuolatinės dietos. Griežtai apriboti: pieną, rauginto pieno produktus, augalinį maistą. Meniu palikti: mėsos ir žuvies produktus, bet kokias košes, makaroninius gaminius ir patiekalus iš ankštinių daržovių, kurių galima suvalgyti ir daugiau.
Dažinės raudes nuovirai.