Žuvėdriniai (Sternidae) - sėjikinių paukščių (Charadriiformes) būrio, kirinių paukščių (Lari) pobūrio šeima, paplitusi beveik visame pasaulyje. Lietuvoje aptinkamos 8 žuvėdrų rūšys, iš kurių viena - mažoji žuvėdra (Sterna albifrons) - yra saugoma.
Mažosios žuvėdros išvaizda ir paplitimas
Mažoji žuvėdra - mažiausia iš žuvėdrų, kaip ir sako jos pavadinimas. Ją lengva atskirti iš geltono snapo ir juodos kepurėlės su balta kakta. Ši rūšis aptinkama daug kur Lietuvoje, tačiau yra saugoma.
Mažosios žuvėdros mityba
Žuvėdra ryja žuvis ir vandens vabzdžius, kuriuos pasigauna tik vandenyje. Žuvėdros minta tik gyva žuvimi ir visokiais vandens vabzdžiais ir aptinkamos tik prie vandens.
Kaip atskirti žuvėdras nuo kirų?
Dažnai žmonės painioja žuvėdras su kirais. Iš tikrųjų, 95% baltų, prie vandens lakiojančių paukščių - kirai. Žiemos metu - 100%. Jei puola ant batono - 100% kirai. Jei tupi laukuose ar šiukšlynuose - 100% kirai. Jei baltas paukštis pasigavo jūsų jorkšyrą - 100% kiras. Žuvėdros minta tik gyva žuvimi ir visokiais vandens vabzdžiais ir aptinkamos tik prie vandens.
Akivaizdūs skirtumai puikiai matosi, kai jie yra šalia. O šiaip reikia atkreipti dėmesį į galvą, snapą, kūno formą ir uodegą. Skiriasi ir jų balsai. Kirų balsus esat girdėję, o žuvėdros rėkia tokiu pratisu, užkimusiu, gergždančiu balsu.
Žuvėdrų sparnai daug ilgesni ir paukštis skraido greičiau, kartais nerdamas pasigauti žuvį. Kirai skraido daug lėčiau, nardo tik ne iš aukštai ir dažniausiai įkiša tik galvą.
Žuvėdrų rūšys Lietuvoje
Lietuvoje aptinkamos 8 žuvėdrų rūšys. Iš jų čia aprašytos 6.
- Upinė žuvėdra (Sterna hirundo)
- Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger)
- Baltasparnė žuvėdra (Chlidonias leucopterus)
- Baltaskruostė žuvėdra (Chlidonias hybrida)
- Mažoji žuvėdra (Sterna albifrons)
- Plėšrioji žuvėdra (Hydroprogne tschegrava)
Dvi pačios populiariausios kirų ir žuvėdrų rūšys - upinė žuvėdra ir rudagalvis kiras.
Žuvėdrų apsauga
Siekiant užtikrinti visų minėtų migruojančių paukščių sankaupų, besimaitinančių jūrinių erelių ir perinčių upinių žuvėdrų apsaugą, būtina vengti paukščių trikdymo ir išsaugoti tinkamas buveinės sąlygas paukščių sankaupų vietose, rūpintis dabartinės ūkinės veiklos - intensyvios tvenkininės žuvininkystės - tęstinumu. Pagrindinė grėsmė visoms perinčioms ir migruojančioms teritorijoje saugomoms paukščių rūšims yra veisimosi ir maitinimosi buveinių praradimas, todėl gamtotvarkos plane numatytos priemonės jų būklei gerinti: pylimų šienavimas, sumedėjusios augalijos sąžalynų naikinimas, atvirų buveinių palaikymas suformuotose salose, seklių užpelkėjusių zonų valymas.
Žuvėdrų stebėjimai Žuvinte
Žuvinto ežeras yra svarbi vieta žuvėdrų stebėjimui. Čia užregistruota daug įvairių žuvėdrų rūšių. Štai keletas stebėjimų:
- Dvi baltaskruostės žuvėdros stebėtos Žuvinto ežero pietinėje dalyje.
- Dauguma rudagalvių kirų jauniklių jau skraido, tuo tarpu juodosios žuvėdros vis dar peri.
- Upinė žuvėdra (Sterna hirundo) (PD I). Paupio tvenkinių skyriuje ant nedidelės salelės 2005 m. perėjo keliasdešimt porų. Vėliau ji buvo apsemta. Kitos potencialiai tinkamos salos buvo apaugusios aukšta augalija. Pradėjus tvarkyti suformuotas stacionarias salas, rūšies perinti populiacija ėmė gausėti, susiformavo gausi rūšies kolonijos.
Pajūrio regioninio parko ornitofauna
Pajūrio regioninio parko teritorijoje buvo aptiktos 118 paukščių rūšių, iš jų 52 - perinčios. Teritorija yra šiaurės - pietų ir rytų - vakarų paukščių migracijos kelių susikirtimo taške, todėl rudeninių ir pavasarinių migracijų metu čia galima pamatyti didelę dalį Lietuvoje aptinkamų paukščių rūšių. Perėjimo metu ornitofaunos rūšinė sudėtis mažai kuo skiriasi nuo įprastinės foninės. Tačiau yra keletas saugotinų rūšių, į kurias būtina atkreipti dėmesį teritorijoje vykdant gamtotvarką.
Lentelė: Pajūrio regioninio parke Plazės rezervate ir Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje aptinkamos ornitofaunos rūšinė sudėtis.
| Paukščių rūšis | Būklė |
|---|---|
| Dirvoninis kalviukas (Anthus campestris) | Peri |
| Jūrinis erelis | Peri |
| Sketsakalis (Falco subbuteo) | Peri |