Blynai įvairiose pasaulio šalyse yra vienas populiariausių valgių. Blynų ruošimas yra ganėtinai paprastas, o didelis įvairių receptų pasirinkimas visuomet leidžia atrasti mėgstamiausius patiekalus.

Blynų istorija

Manoma, kad blynai buvo kepami dar neolito laikotarpiu, kuomet jau buvo auginami kviečiai. Tuo laikotarpiu blynams skirti miltai buvo sutrinami tiesiog akmenimis, o tuomet į tešlą buvo įmušama laukinių paukščių kiaušinių bei įmaišoma šiek tiek ožkos pieno. Pirmieji blynai buvo kepami ant įkaitintų akmenų, o šiandien tai yra atliekama gerokai paprasčiau.

Bėgant metams blynų populiarumas tikrai nemažėja: turbūt nerasime nė vienos tautos, kuri neturėtų savito blynų recepto. Šiandien jau yra sunku pasakyti, kada šis patiekalas išpopuliarėjo, tačiau yra žinoma, kad lietiniai buvo aprašyti senovės graikų ir romėnų rankraščiuose bei Senajame Testamente. Nors blynai buvo kepami gerokai seniau, tačiau seniausias užrašytas receptas buvo rastas Prancūzijoje (manoma, kad šis receptas buvo užrašytas 1540 metais).

Pirmasis angliškų blynų receptas buvo užrašytas 1588 metais namų šeimininkėms skirtoje knygoje. Turbūt ne be reikalo juokaujama, kad geriausi blynai - tai angliško ir prancūziško recepto hibridas.

Blynai Lietuvoje

Mūsų šalyje blynai kepami nuo seno. Šio patiekalo paruošimui reikia vos kelių nebrangių maisto produktų, iš kurių labai greitai galima paruošti puikaus skonio patiekalą. Šiandien blynų rūšių suskaičiuojama tikrai nemažai, tačiau galima išskirti kelias pagrindines rūšis, kurios mūsų šalyje sulaukia ypatingai didelio susidomėjimo:

• Sklindžiai - tai blynai, kurie kepami iš tirštos, mielėmis kildinamos tešlos. Tai yra gana nedideli blynai, kurie yra gerokai putlesni už kitų rūšių blynus;
• Bulviniai blynai Lietuvoje kepami nuo tada, kai septynioliktajame amžiuje Radvilos savo dvare ėmė auginti bulves. Toks patiekalas dažniausiai yra valgomas su grietine ar spirgučiais, tačiau jie taip pat gali būti patiekiami su lašiša, obuoliene ar kitais pagardais;
• Žemaičių blynai: tradiciškai šis patiekalas yra gaminamas iš bulvių tešlos ir mėsos įdaru, tačiau taip pat galima išbandyti ir vegetarišką versiją - tokie blynai taip pat kepami ir su grybu ar kitokiu įdaru;
• Grikių blynai yra kepami iš mirkytų arba virtų grikių, kurie pagardinami svogūnais, morkomis bei žalumynais;
• Lietiniai - tai skystos tešlos blyneliai, kurie liejami per visą keptuvę. Gali būti gaminami lietiniai su įvairiais įdarais;
• Amerikietiški blyneliai Lietuvoje taip pat labai populiarūs. Jie kepami su kepimo milteliais, todėl dažniausiai yra kiek storesni už kitų rūšių blynus. Patiekiami su sirupu ar uogiene.

Žemaičių blynai

Žemaičių blynai - tradicinis lietuviškos virtuvės patiekalas. Tai riebaluose kepti bulviniai blynai, kurie gaminami iš virtų bulvių ir įdaromi mėsos, kopūstų ar kitokiais įdarais. Patiekiami blynai su grietine, sviestu ar spirgais.

Kėdainių blynai

O kaip yra su Kėdainių blynais? Kas yra jų autorius ir iš kur kilęs pavadinimas? „Rinkos aikštė“ pasidomėjo šių blynų kilme ir kitais patiekalais, būdingais būtent Kėdainiams ir jų apylinkėms. Kėdainių blynų istorija paprasta. Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis teigia, kad kažkokios ilgos ir įmantrios istorijos minėti blynai neturi. Ji - gana paprasta.

„Esu girdėjęs, kad tuos Kėdainių blynus „sukūrė“ kažkurioje iš gamyklų dirbusi moteris. Ji, atrodo, buvo rusė, - pasakojo muziejininkas. - Ir tai yra tikrai nesenas dalykas. Kėdainių blynams yra kokių 40-50 metų. Turint omeny, kad ir bulvės gana neseniai atsirado, ir cepelinai išpopuliarėjo būtent sovietmečiu. Kažkas va sugalvojo sudėti du blynus ir į vidurį įdėti faršo.“

Lietuvos istorikė, etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Regina Merkienė taip pat pritaria, kad šis patiekalas yra nesenas. „Tie visi „prašmatnesni“ valgiai atsiranda XX amžiaus antroje pusėje. Tai yra bandymas kurti kažką naujo pagal tas galimybes, kurios yra mieste, bet ne kaime. Todėl, kad mėsą malti pradėjo labai vėlai. Kaime mėsmalių niekas neturėjo. Jos buvo labai brangios. O be to, kam jų reikėjo? - pasakojo istorikė. - Jeigu, pavyzdžiui, norėdavo kimšti dešras, labai paprastai sukapodavo mėsą S formos įrankiu, kuriuo kapodavo kiaulėms bulves. Kapota mėsa labai tiko ir skilandžiams gaminti.“

Kad Kėdainių blynai yra neseniai atsiradęs patiekalas, anot etnologės, patvirtina ir tai, jog kulinarijos vadovėliuose apie juos nėra užsimenama. „Jei pažiūrėsite XX amžiaus pirmos pusės kulinarijos vadovėlį, nerasite ten nei Kėdainių blynų, nei žemaičių blynų, nei apskritai blynų su mėsa“, - tikino R. Merkienė.

Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė Regina Lukminienė antrina pašnekovams ir teigia, jog Kėdainių blynai iš tiesų nėra senas patiekalas. Tačiau ji nedrįsta spėlioti, kas šio patiekalo autorius ir kokia konkreti jo kilmė.

„Manau, kad minėti blynai galėjo atsirasti sovietiniais laikais, kai reikėjo sočiai ir pigiai pavalgyti, pamaitinti šeimyną. Dėl to pradėta dėti į bulvinius blynus mėsos, - svarstė pašnekovė. - Tačiau tikros istorijos nežinau. Tokio fakto nėra užfiksuota.“

Kiti Kėdainių krašto patiekalai

Anot etnografės, Kėdainių kraštui ir visai Aukštaitijai būdingi ne mažiau populiarūs miltiniai virtiniai su įvairiais įdarais. Tiek anksčiau, tiek šiomis dienomis ypatingai mėgstami su varške, pagardinta mėtomis ar kitais prieskoniais. Tiesa, ruošti virtinius su mėsa, kaip pasakojo R. Lukminienė, aukštaičiai nebuvo pratę. Jie atkeliavo iš kitų tautų.

„Virtiniai turėjo didelės reikšmės. Juos daugiau gamindavo, kai apsiveršiuodavo karvutės, pavasarį, - kalbėjo centro vadovė. - Ne veltui sakoma, kad per Šeštines reikia suvalgyti šešis virtinius, per Sekmines - septynis, o per Devintines - devynis. Kūčiom ypatingai stengdavosi paruošti virtinių su grybais.“

Be minėtų blynų ir virtinių, aukštaičiai turėjo ir daugiau įvairių patiekalų. Amatų centro vadovė su „Rinkos aikštės“ skaitytojais sutiko pasidalinti keliais tradiciniais, tačiau galbūt kiek neįprastais patiekalų receptais.

Žirniniai blynai

Reikės: žirnių miltų, kvietinių miltų, vandens, pieno, druskos.

Gaminimas: žirnių miltų reikia imti didesnę dalį nei kvietinių. Iš visų produktų užmaišoma tešla ir per visą keptuvę riebaluose kepami blynai. Anot etnografės, blynai valgomi su spirgučiais pusryčiams ar pietums. Anksčiau buvo paplitę visame Kėdainių krašte. Tačiau šiuo metu valgoma gana retai. R. Lukminienė teigė, kad jai taip pat teko ragauti žirninių blynų. „Skonis gana savotiškas, - patiekalą apibūdino etnografė. - Gal reikia pripratimo.“

Dilgėlių sriuba

Reikės: dilgėlių, kiaulienos arba jautienos, rūgštynių, pipirų, laurų lapelių, druskos.

Gaminimas: į nuvirtos mėsos (kauliukų) sultinį dedamos nuplikytos ir supjaustytos dilgėlės, rūgštynės, lauro lapai, pipirai, druska. Prieš valgant įdedama grietinės. Centro vadovės teigimu, minėta sriuba buvo valgoma pietums su duona. O kai atsirado, jau buvo dedama ir bulvių.

Batvinių (raudonų burokėlių lapelių) sriuba

Reikės: batvinių lapų, kotelių ir gumbų, rūgšties (būdavo naudojamas nuo duonos raugas), grietinės, druskos, pipirų, laurų lapelių.

Gaminimas: batvinių lapai, koteliai ir gumbai supjaustomi, sudedami prieskoniai, rūgštelė ir išverdama. Prieš valgant įdedama grietinės.

Svarbiausi blynų ruošimo principai

Įvairiose šalyse populiarių blynų receptai labai skiriasi, tačiau visų jų pagrindą sudaro krakmolinga tešla, kuri kepama ant lygaus įkaitinto pagrindo.

---