Aplinkosaugos pareigūnai vis aptinka neteisėtai laikomų nutrijų, todėl Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena, kodėl auginti šių gyvūnų neturint leidimo negalima.
Teisiniai aspektai
2016 m. nutrijos paskelbtos Europos Sąjungos invazine gyvūnų rūšimi, todėl ir jų augintojai Lietuvoje privalo gauti leidimą jas laikyti komercijos tikslais. Šiuos leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.
Taigi, žinant, kokios vislios yra nutrijos, jų paleidimas į gamtą, laikymas, veisimas, pardavimas ir vežimas be leidimo draudžiamas.
Asmenims, laikantiems nutrijas be leidimo, gresia bauda nuo 200 iki 400 eurų.
Nuo 2016 m. nutrijos yra paskelbtos Europos Sąjungos invazine gyvūnų rūšimi, todėl ir jų augintojai Lietuvoje turėtų suskubti jas realizuoti arba gauti leidimą laikyti komercijos tikslais.
Į Europos Komisijos patvirtintą ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytos 37 invazinės gyvūnų ir augalų rūšys, kurios aptinkamos Europos Sąjungos šalyse. Šias invazines rūšis griežtai draudžiama laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką.
AAD taip pat sako, kad natūraliai laisvėje gyvenančios nutrijos pagal galiojančias Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles priskiriamos prie smulkiosios medžiojamosios faunos ir jos medžiojamos visus metus, todėl jos kaip ir kiti invaziniai gyvūnai (mangutai, paprastieji meškėnai, ondatros, kanadinės audinės) paliekami laisvėje, jų gausa reguliuojama tik vadovaujantis Medžioklės taisyklėmis.
Nutrijų biologija ir paplitimas
Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad nutrijos yra paplitusios Pietų Amerikoje nuo Paragvajaus iki Magelano sąsiaurio. Aklimatizuotos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Tadžikijoje ir kitur.
Į Europą nutrijos dar XIX a. buvo atvežtos dėl kailio ir laikomos fermose. Lietuvoje jos intensyviausiai augintos sovietmečiu.
Nutrijos natūraliai paplitusios Pietų Amerikoje, o į Europą buvo atvežtos XIX a. pabaigoje ir laikomos dėl mėsos ir kailio. Šis graužikas sveria 5-9 kg, gyvena apie 8 metus.
Išvaizda ir elgesys
Nutrijų kūnas dažniausiai yra apie 60 cm (kartais iki 85 cm) ilgio, 5-6 kg masės, apaugęs šiurkščiais akuotplaukiais, su tankiu minkštu rudos spalvos poplaukiu. Uodega siekia iki 54 cm ilgio, plika. Šių gyvūnų kapliai dideli, juos dengia oranžinis emalis. Užpakalinių galūnių pirštai (išskyrus išorinį) sujungti plaukiojamąja plėve.
Nutrijos gyvena upių, ežerų, pelkių pakrantėse poromis, kartais šeimyninėmis grupelėmis. Aktyvios naktį. Gerai plaukioja ir nardo. Minta vandens augalais, moliuskais. 2-3 kartus per metus veda 4-6 apaugusius plaukais ir jau reginčius jauniklius. Į Lietuvą gyvūnai atvežti XX a. pirmoje pusėje.
Nutrijos iš prigimties nėra agresyvios, bet kaip ir kiekvienas laukinis gyvūnas ginantis nuo gresiančio pavojaus, gali įkąsti, todėl nereikėtų prie jų artintis, glostyti ir maitinti.
Dauginimasis
Nutrijos yra itin vislios - per metus jos gali atsivesti dvi vadas jauniklių (po 5-8). Jaunikliai subręsta po 5 mėnesių ir jau patys gali vesti jauniklius.
Nutrijų nėštumas trunka 128-133 dienas. Per metus jos gali atsivesti 2 vadas po 5-6 jauniklius.
Gyvenimo būdas laisvėje
Nors gamtinės Lietuvos sąlygos šiems gyvūnams gyventi ir veistis laisvėje nėra itin palankios, vis dėlto tokių atvejų pasitaiko. Laisvėje nutrijos veisiasi šalia negilių nesraunių vandens telkinių - tarp kranto augalų įsirengia laikinus lizdus arba krante rausiasi urvelius.
Gamtoje nutrijos veisiasi šalia negilių, lėtai tekančių vandens telkinių, kuriuose jos maitinasi, slepiasi nuo kaitros ir nuo plėšrūnų. Tarp kranto augalų jos stato laikinas buveines - lizdus arba krantuose išsikasa urvus. Nutrijos nekaupia atsargų žiemai, ištisus metus maitinasi vandens arba priekrantės augalais.
Minta jos vandens ar priekrantės augalais, taip pat medžių, krūmų lapais ir žievelėmis. Kadangi šie gyvūnai per dieną suėda ketvirtadalį jų kūno masės sudarančio maisto, jų buveinių aplinkoje sunaikinami dideli augalų plotai.
Būtent tai ir yra pagrindinės priežastys, dėl kurių nutrijos buvo paskelbtos invazine rūšimi: taip misdamos ir rausdamos urvus jos sukelia erozijas ir natūralius vandens telkinius, ypač pelkes, paverčia atviromis vandens buveinėmis.
Jeigu trūksta sultingų augalų, nedideliais kiekiais ėda medžių, krūmų lapus ir jaunų šakelių žievę. Kadangi nutrijos per dieną suėda ketvirtadalį jų kūno masės sudarančio maisto, tad nuėda didelius augalų plotus.
Nutrijų auginimas ūkiuose
Pasak šios tarnybos veterinarijos gydytojos-inspektorės Vidos Kaupienės, po vieną kitą nutriją, matyt, laiko ir daugiau gyventojų. Apsilankėme Kreiveniškių kaime pas nutrijų augintoją Danguolę Rastauskienę. Moteris sakė, kad šiuos gyvūnus laiko tik savo reikmėms. Šiuo metu jų yra apie 30. Nutrijos veda jauniklius du kartus per metus. Nėštumas trunka apie 3 mėnesius.
Vilkaviškio rajone ir už jo ribų žinomas veislinių kalakutų augintojas Jonas Lenkutis prisiminė senus laikus ir Serdokuose, Šeimenos seniūnijoje, užveisė kelias nutrijų šeimynas.
Priežiūra ir laikymo sąlygos
Tik dabar gyvūnų jis nelaiko ankštuose narvuose. Kailiuotieji padarai gyvena J. Lenkučio pastatytuose šiaudų nameliuose ir laisvai laksto po nemažą aptvarą, įrengtame avižų lauke prie kalakutų fermų. Nutrijos čia gyvena tarsi tikrame kurorte, mat ir vaizdas šalia pasagos formos tvenkinio su prižiūrima veja joms atsiveria tikrai gražus.
Pradžiai J. Lenkutis pastatė du supresuotų šiaudų namelius ir apgyvendino juose po keliolika patelių ir po patiną. Dabar po aptvarus jau laksto nemažai jauniklių, dar kelios patelės vaikingos.
Aptvaruose gyvūnai jaučiasi labai gerai. Karštomis dienomis guli šiaudinio būsto pavėsyje arba tūno po nameliu išsikastose landose, o lietingą dieną išlenda pasidžiaugti iš dangaus krentančiais lašais ir, iškėlę į viršų snukučius, priekinėmis kojytėmis kedendami tankų kailį, gaudo kiekvieną vandens porciją. Nutrijos labai mėgsta praustis, laisvėje gyvena greta vandens telkinių. Todėl ateityje augintojas žada įvesti joms vandentiekį iš greta esančio tvenkinio.
Pasak Danguolės, nutrijos labai rūpestingai prižiūri savo jauniklius. Negirdėjusi ir nemačiusi, kad bent vieną nuskriaustų ar suėstų. Didžiausi jauniklių priešai lapės ir katinai. Nutrijos labai mėgsta švarintis. Jos nuolat kedena savo paslėpsnius, turškiasi vandenyje, tačiau vandens vonias greitai priteršia. Joms nelabai rūpi aplinkos švara, svarbiau, kad pačios gerai atrodytų ir būtų švarios.
Ji pridūrė, kad nutrijų aptvaras turi būti per kastuvą įleistas į žemę, kad šie gyvūnai nepasiraustų po tvora. Šiaip pabėgusių iš aptvaro nebuvo. Nelabai toli ir nubėgtų. Aplinkui apstu lapių. Tai nutrijos joms geras patiekalas būna.
Šėrimas
Pasak J. Lenkučio, nutrijas auginti ypač paprasta. Joms užtenka nedidelio puskibirio išbrinkintų grūdų, jos mielai graužia ir aptvare augančias avižas.
Gyvūnėliai gyvena labai tvarkingai - be reikalo nemindžioja avižų, aplink namelį, į šėrimo vietą ir patvoriu išsimynė takelius, kuriais nuolat ir vaikšto.
Šie gyvūnai ir žolę ėda gana manieringai. Laiko stiebelį tarp letenėlių ir skabo po vieną žiedelį. Mėgsta usnis, visokias daržo atliekas. Šeimininkė neduoda joms bulvienojų, pomidorų lapų, nes nuodingi. Jos neėda ir varnalėšų, dilgėlių.
Vasarą jas galima šerti žole, žiemą - šienu. Kartais joms išverdu košės iš miltų ir vandens, įmetu triušiams skirtų kombinuotųjų pašarų, vieną kitą morką, runkelį. Jas šerti galima ir bulvėmis bei obuoliais. Nutrija obuolį graužia labai gražiai: jį paima priekinėmis kojomis, įsikabina nagais ir apgraužia aplink, palikdama tik graužtą.
Anot jo, didžiausias delikatesas nutrijoms - moliūgas.
Ekonominė nauda
Maudynes mėgstančius žolėdžius auginti apsimoka, nes jie nereiklūs pašarams ir atsparūs ligoms. Šeimininko teigimu, mėsą „gaminti“ iš žolės - labai ekonomiška.
Ūkininkas ruošiasi kitą pavasarį pradėti prekiauti nutrijų mėsa.
Už neišdirbtus nutrijų kailiukus supirkėjai moka po 10 litų.
Pasak serdokiečio, jis domėjęsis, jog ir šiuo metu nutrijos kailis pasaulyje madingas. Ilgaplaukių žvėrelių kailiukai dažomi, iškarpomi ir iš jų siuvami ypač madingi apdarai. Verslininkas tikisi, kad jei pavyktų išauginti didelį kiekį nutrijų, jų kailius pavyktų parduoti brangiau.
Specialistų patarimai
Pasak specialistų, gerai šeriama nutrija iki reikiamo svorio gali užaugti per 4-6 mėn. ir pasiekti 5-9 kg svorį. Tai priklauso nuo veislės. Šeriant be jokių sintetinių priedų ir kombinuotųjų pašarų, tik natūraliai, jų augimas užtrunka 8-9 mėnesius.
Šių žolėdžių patelės subręsta per 4-6 mėn., o patinėliai tinkami kergti jau 9 mėn. amžiaus.
Geriausi kailiai gaunami žiemą, lapkričio-kovo mėnesiais. Todėl žvėrelius reikia poruoti taip, kad jų palikuonys būtų skerdžiami žiemą. Veislei nutrijos naudojamos iki 5-6 metų, o gali gyventi 7-8 metus.
Įdomu, jog nutrijos - vieninteliai gyvūnai, kurių pieno liauka išsidėsčiusi kūno šone, todėl jos gali maitinti jauniklius net plaukdamos vandenyje. Jaunikliai su motina laikomi 3 mėn., kai auginami lauke, ir 2 mėn.
Ūkininkų patirtis
Vilkaviškio rajone, Lakštučių kaime, gyvenantis Rimantas Legota ūkininkauja jau daugiau nei ketvirtį amžiaus. Nors pagrindinė jo verslo šaka yra augalininkystė, tačiau pastaruoju metu vyriškis vis labiau pasineria į naująjį savo pomėgį - triušių bei nutrijų auginimą.
Jis šiuo metu dirba per 60 hektarų žemės, kurioje augina kviečius, rapsus bei žirnius.
Šiuo metu jo tvarte auga apie aštuoniasdešimt triušių ir šešiasdešimt nutrijų. Vyras ateityje planuoja užsiimti pramoniniu jų auginimu.
Pradėjęs auginti triušius, R.Legota visą reikiamą informaciją susirado internete. Ne viskas, kas ten buvo skelbiama, pasitvirtino. Informacija, kad geriausiai triušiai auga tinkliniuose narvuose, patiesus specialų kilimėlį, nepasitvirtino. Anot ūkininko, bent jau grindys turėtų būti medinės. Nors tokiu atveju valyti narvus tenka šiek tiek dažniau, tačiau triušiai auga geriau.
Maistui šie gyvūnai nėra išrankūs. Geriausiai jiems tinka sausas pašaras, nors patys mieliau ėda šviežią žolę.
Triušiai greitai bręsta ir yra labai vislūs. Tinkamai juos prižiūrint ir laikant, viena patelė per metus gali atsivesti apie trisdešimt triušiukų. Paprastai jos veda po aštuonis jauniklius, tačiau kartais šių būna ir daugiau.
Maždaug prieš metus R.Legotos tvartuose atsirado ir nutrijų. Iš pradžių Vilkaviškio rajono gyventojas nusipirko penkias pateles, šios atsivedė po 9-10 jauniklių. Įprastai nutrijų patelė du kartus per metus veda po 6-8 jauniklius. Atsivedusios didesnį kiekį mažylių, šiuos užaugina sunkiau. Pavyzdžiui, neseniai viena R.Legotos laikoma nutrijos patelė atsivedė 10 jauniklių, tačiau tik du iš jų išgyveno.
Išskirtinių sąlygų nutrijoms nereikia. Jų priežiūra - panaši į triušių.