Šių metų pradžioje, Bendrasis pagalbos centras pranešė apie didelį gaisrą UAB „Norvelita“ žuvies fabrike, įsikūrusiame Gabšių kaime, Raseinių rajone. Kaip pranešė Bendrasis pagalbos centras, 4.03 val. buvo gautas pranešimas apie gaisrą. Teigiama, kad dega produkcijos pakuotės.
Ugniagesių pajėgos buvo išsiųstos iš Raseinių, Tauragės, Jurbarko, Kelmės, vėliau dar išvyko pastiprinimas iš Kauno. Raseinių rajono meras Algirdas Gricius BNS teigė, kad ugniagesiai su miesto vadovybe pasidalino preliminariais įtarimais, kad ugnis galėjo įsiplieksti ne gamybinėse, o buitinėse patalpose.
Gaisro poveikis aplinkai ir gyventojams
Per gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS) buvo išsiųstas tokio turinio pranešimas: „Raseinių rajono savivaldybė informuoja, kad dėl Gabšių kaime kilusio gaisro UAB „Norvelita“, Raseinių mieste ir Raseinių seniūnijos teritorijoje yra padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Rekomenduojama neiti į lauką, užsandarinti langus ir duris. Perspėkite kitus.
Tačiau PAGD atstovė Laura Valauskienė 15min informavo, kad Situacijų koordinavimo skyrius jokių duomenų apie oro užterštumą neturi. Ji tuo pačiu pranešė, kad Raseinių rajono savivaldybėje yra sušauktas Operacijų centras.
„Vėjo kryptis palanki, dėl kietųjų dalelių žmonėms apsinuodyti pavojaus nėra. Aplinkiniams gyventojams pavojaus nėra, šiek tiek yra padidėjęs oro užterštumas dėl dūmų, bet vėjas yra palankus ir juos pučia ne miesto ir gyvenvietės link, o į laukus. Smogo aplinkiniuose kaimuose pavojaus neturime.
Gaisro lokalizavimas ir padariniai
Vėliau L.Valauskienė informavo, kad 11.28 val. paskelbta gaisro lokalizacija. Tai reiškia, kad ugnies plitimas jau yra sustabdytas, tačiau ugniagesiai vis dar dirba įvykio vietoje. „Gaisras yra lokalizuotas, vyksta ardymo darbai.
Pasak jo, sudegęs cechas buvo apie 2,5 tūkst. kv. metrų. Raseinių rajono meras A.Gricius su savivaldybės administracijos direktoriumi Remigijumi Aču prieš 7 val. ryto jau buvo įvykio vietoje. „Apie 4 val. ryto prasidėjo gaisras, įmonės apsaugos darbuotojai iškvietė tarnybas ir tos tarnybos dabar ten dirba. Aš pats buvau nuvykęs, administracijos direktorius buvo nuvykęs, klausėme, kokios pagalbos iš savivaldybės reikia.
„Dega vienos pagrindinių gamybinių patalpų. Apie nukentėjusiuosius nepranešama.
Įmonės veikla ir perspektyvos
„Tai tikrai didžiulis cechas, vienas naujausių, moderniausiai įrengtų. „Savivaldybė labai apgailestauja, nes įmonėje dirba beveik 900 darbuotojų, tai turbūt dalis jų neteks darbo ir bedarbystė rajone padidės, tai mums iš šitos pusės pavojus yra.
Jos patalpose Gabšių kaime per pastaruosius trejus metus yra kilę trys gaisrai - buvo užsidegusi keptuvė, skalbykla, gamybiniai įrenginiai. 100 proc. „Norvelitos“ akcijų netiesiogiai valdo Jordanas ir Viktorija Kenstavičiai.
Žuvies perdirbimo fabrikas Plungėje per metus pajėgus perdirbti apie 12 tūkst. tonų lašišos. Karšto ir šalto rūkymo produktai čia gaminami iš Norvegiškos žaliavos.
Salantų pašonėje, Žvainių kaime, jau dvyliktus metus veikia bendra Lietuvos ir Norvegijos žuvies apdorojimo įmonė „Nokvėja“. Įmonės įkūrėjas ir savininkas - taip pat Salantuose gimęs ir augęs 42-jų Raimondas Preibys. „Viskas prasidėjo štai šitoje trobelėje, - rodydamas greta šiuolaikinės gamyklos prigludusį kuklų tėvų namą, kalbėjo R.Preibys.
Žuvies apdorojimo verslu Raimondas ir Raimonda Preibiai verčiasi jau dvyliktus metus. Per tą laiką būta įvairių verslo kilimo ir kritimo reiškinių, iš kurių skaudžiausias - pernai jų įmonėje Žvainiuose kilęs gaisras.
Į žuvies įmonę Žvainiuose treileriais atgabenama šaldyta žuvis: čia ji yra apdorojama ir fasuojama. Žaliava yra atvežama iš Norvegijos, dalis jos - iš Lietuvos. Tačiau produkcija sugrįžta tik į Lietuvos rinką. Fasuota šaldyta žuvis iškeliauja į prekybos tinklus, o lašiša - į restoranus.
Įmonėje dirba per 30 žmonių: 30 iš jų - žuvies ceche, 4 - administracijos darbuotojai. „Visi mūsų „žuvinės“ darbuotojai yra iš Žvainių ir Salantų bei aplinkinių kaimų: Imbarės, Erlėnų, Dvaralio, - kalbėjo verslininkas.
Žuvies apdorojimo verslą prieš dvylika metų pradėjo trys Preibių šeimos atstovai: be Raimondo ir jo žmonos įsijungė dar ir brolis Antanas. „Iš pradžių vieni patys savo rankomis tėvų namuose fasavome lašišą. Po to partneris iš Norvegijos pasiūlė plėsti verslą.
„Pernai spalio 5-ąją sudegė įmonės stogas ir buitinės patalpos. Reikėjo apsispręsti: uždarome fabriką ar tęsiame veiklą. Ant laužo krūvos juk negali dirbti. Gamybinės patalpos, įkurtos pirmame pastato aukšte, mažiausiai tenukentėjo. O mudu su Raimonda ir visais kompiuteriais po gaisro prisiglaudėme pas mamą.
Veikia automatinė fasavimo įranga, kainavusi per 0,5 mln. Lt. Ji skirta fasuoti smulkią žuvį bei krevetes. Gamyba vyksta pirmajame pastato aukšte. Antras aukštas skirtas buities reikmėms: čia - darbuotojų drabužinės, dušas ir tualetas, valgomasis bei rūkomasis, administracinės patalpos.
Verslininkas tikino, jog nerimas dėl prasidėjusios ekonominės krizės liečia ir juos: „Žuvis ir šiaip jau nėra pigi, o lašiša - išvis ne pirmo būtinumo prekė. Žmonės gali žuvies nebepirkti ir nebevaikščioti į restoranus. Dėl krizės prasidėjusi grandininė reakcija palies visus.
R.Preibys sakė, jog dabar gamybos plėtoti tikrai neketiną. Svarbu - išgyventi šiomis neramiomis ekonominėmis sąlygomis.
Lašišos kainų pokyčiai
Tokių kainų nebuvo keletą metų. Iš viso per mažiau nei metus Norvegijos lašiša pabrango 30 proc. O pasiūla per metus sumažėjo 4 proc.
„Šiuo metu paklausa atitinka pasiūlą ir norvegai laiko aukštas kainas. Stebint tendencijas, matome, kad panaši situacija išliks ir ateinančius porą metų, nes lašišai užaugti reikia maždaug tiek pat laiko. Mažinti kainas norvegus gali priversti ir sumažėjęs vartotojų susidomėjimas. Pasak verslininkų, pabrangus žaliavai, pirkimas beveik visada krenta. Juolab, kad tenka branginti produkciją. Kiek jos kaina kils šį kartą, bendrovė dar skaičiuoja.
Lašišos kainų pokyčius jau pajuto turgaus pirkėjai. Šią savaitę atvėsintos lašišos kilogramas viename Klaipėdos turguje pabrango maždaug penkiais litais ir siekia daugiau kaip 42 litus.
Mes, kaip ir visi - jei yra brangu, tai perkam mažiau. „Per savaitę atveža dėžę apie 20 kg., tai jau reikia ploti delnais, jeigu keturiose vietose mes juos parduodam“, - teigia M.