Šiandien itin populiarūs ir madingi tampa įvairūs mitybos principai, kurie dažniausiai skatina atsisakyti mėsos. Vieni teigia, kad tokia mityba suteikia daugiau sveikatos ir gelbsti nuo ligų, tačiau neretai dėl žinių stokos, organizmui dėl šio pasirinkimo daroma didesnė žala, nei nauda.
Kiauliena Lietuvių Mityboje
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, lyginant raudonos mėsos paklausą, šviežios kiaulienos pirkėjai įsigyja net 12 kartų daugiau nei jautienos. Dažniausiai „Maximos“ pirkėjų pirkinių vežimuose atsiranda smulkinta kiauliena, šonkauliai, sprandinė bei mentė.
„Kiauliena yra neatsiejama nuo mūsų kulinarijos tradicijų. Beje, ši mėsa - vienas iš produktų, kurį renkantis vienas svarbiausių kriterijų yra lietuviškumas. Todėl „Maxima“ parduotuvėse šviežios sveriamos mėsos vitrinose pirkėjams siūlome tik Lietuvos ūkių produkciją, o šį pavasarį asortimentą išplėtėme įtraukdami be antibiotikų užaugintos lietuviškos kiaulienos. Taip stengiamės atliepti nuolat besikeičiančius pirkėjų poreikius bei suteikti galimybę rinktis sveikatai palankesnius, alternatyvius kiaulienos produktus“, - kalba Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė.
Kiaulienos Maistinė Vertė
Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, kiaulienoje rasime daugiau vitamino B1 nei jautienoje ar avienoje, ji taip pat yra gyvūninių baltymų šaltinis.
Mėsa yra labai puikus baltymų šaltinis. Joje taip pat gausu mūsų organizmui svarbių amino rūgščių, vitaminų, mineralų bei geležies.
Vitaminai, kurių kitur nerasite Svarbu žinoti, kad mėsa yra turtinga B grupės vitaminais, o esant jų trūkumui greičiau pavargstame, jaučiame jėgų stygių, ima slinkti plaukai, lūžinėti nagai ir palaipsniui vystytis rimtesnės ligos.
Taip pat vitamino B12 galima gauti tik iš mėsos, todėl vien su augalinės kilmės maistu organizmo šiuo vitaminu niekaip neaprūpinsime.
Liesos Kiaulienos Dalys
Svarbiau ne kokio gyvūno, o kurią mėsos dalį pasirinksite. Nors kiauliena Lietuvoje yra itin populiari mėsa, vis dėlto apie ją sklaido prieštaringų nuomonių. Pasak dietistės Vaidos Kurpienės, viena tokių - ta, kad kiauliena yra „sunki“, riebi mėsa, dažnai siejama su aukštu cholesterolio kiekiu ir nesuderinama su sveika mityba.
„Tai nėra tiesa. Kiaulienos išpjova - liesiausia dalis, turinti vos 3-4 g riebalų ir panašiai kalorijų (110 kcal/ 100 g) kaip ir vištienos krūtinėlė (102 kcal). Siejant kiaulieną su aukštu cholesteroliu, sąžininga priminti, kad ir kai kurios jautienos dalys cholesterolio turi ne ką mažiau, o dažnu atveju net ir daugiau. Didelį cholesterolio kiekį gauname ir valgydami vištienos sparnelius. Taigi, kaloringumą ir cholesterolį apibrėžia ne tik kokio gyvūno mėsą renkamės, bet svarbiausia - kokią jo dalį“, - aiškina V. Kurpienė.
Pasak jos, liesiausios ir sveikatai labiausiai palankios kiaulienos dalys yra išpjova ir kumpis (145-160 kcal/ 100 g). Dietistė pasakoja, kad liesa kiauliena yra vienas geriausių baltymų šaltinių - jos išpjova turi 22 g, o kumpis 20 g baltymų 100 gramų mėsos gabalėlyje, kai tuo pačiu vištienos krūtinėlė turi 22-24 g baltymų. Šioje mėsoje yra 9 amino rūgštys, būtinos audinių augimui ir palaikymui, tiaminas, kurio mažai kitoje raudonoje mėsoje, selenas, cinkas, vitaminai B12, B6, niacinas, fosforas, geležis ir kitos organizmui reikalingos medžiagos.
„Be to, kiauliena yra mažiausiai alergizuojanti mėsa. Šiuo metu alergiškų žmonių yra daug - tiek vaikų, tiek suaugusių, būna atvejų, kai pieno produktams alergiški žmonės kartais negali valgyti jautienos, o tie, kas alergiški kiaušiniams, kartais netoleruoja paukštienos. Tuo tarpu kiauliena itin retai sukelia alergijas - tai dar būdinga ir triušienos mėsai“, - patirtimi ir žiniomis dalinasi V. Kurpienė.
Kaloringumas ir Riebalų Kiekis Skirtingose Kiaulienos Dalyse
Skirtingos kiaulienos dalys pasižymi skirtingu riebumu. Liesiausia kiaulienos dalis - išpjova, kurios 100 gramų yra 110 kcal. 100 gramų kiaulienos kumpio - 135 kalorijos. Nugarinėje - 143 kalorijos. Tarp riebiausių kiaulienos dalių atsidūrė lašiniai, kurių 100 gramų gali būti 430-815 kalorijų. Šonkauliuose yra beveik 300 kalorijų, sprandinėje - 267 kalorijos. Mentėje - 257 kalorijos, o šoninėje ir kojoje - 221.
Anot A. Unikausko, gydytojai rekomenduoja įtraukti kiaulieną į maitinančių motinų valgiaraštį, nes šioje mėsoje esantys baltymai skatina pieno gamybą.
„Kiaulienoje ir lašiniuose yra arachidono rūgščių bei seleno. Jie padeda kovoti su depresija, o mūsų organizmui - atnaujinti ląsteles“, - tvirtina gydytojas.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad kiauliena pavojinga alergiškiems žmonėms. Joje daug histamino.
Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė laidoje „Klauskite daktaro“ palygino kiaulienos išpjovos, jautienos nugarinės ir vištienos krūtinėlės naudą.
„Kalbant apie baltymus matyti, kad jautienos nugarinė turi mažiausiai baltymų, daugiausiai - vištienos krūtinėlė ir vos keliais gramais mažiau - kiaulienos išpjova. Riebalų kiekio skirtumas tarp kiaulienos ir vištienos taip pat yra mažas. Kiauliena ir vištiena turi tiek pat kalorijų“, - kalbėjo V. Kurpienė.
Gydytojas A. Unikauskas pastebėjo, kad kiaulienos išpjovoje gausu tiamino, kuris mūsų organizme sukelia grandininę cheminę reakciją energijai gaminti.
„[Kiaulienos išpjovoje] esantis cholinas yra acetilcholino statybinė medžiaga. Acetilcholinas dalyvauja užtikrinant nervinių ląstelių tarpusavio ryšį“, - teigė A. Unikauskas.
Mitybos specialistė V. Kurpienė atkreipė dėmesį, kad svarbu pasirinkti tinkamą kiaulienos dalį. Jos teigimu, geriau rinktis ne sprandinę ar šoninę, o liesesnę mėsą.
Kaip Ruošti Kiaulieną, Kad Ji Būtų Sveika
Ar sveika - priklauso nuo to, kaip pagaminta. „Maximos“ subalansuotos mitybos partnerė pasakoja, kad prastesnę reputaciją kiauliena iš dalies užsitarnavo dėl perdirbtų mėsos gaminių. Be to, sveikatai kenksmingi ir kai kurie įprasti kiaulienos gaminimo būdai.
„Dabar galime gauti ypatingai geros mėsos. Tai, kad galime pasirinkti kiaulieną, užaugintą be antibiotikų, reiškia, kad mūsų ūkiai taiko aukštesnius gyvūnų gerovės standartus, padedančius išvengti įvairių gyvūnų ligų. Mums, vartotojams, iki minimumo sumažinama rizika, kad mėsoje bus cheminių medžiagų pėdsakų, galinčių atsirasti dėl rutininio antibiotikų naudojimo. Tačiau, jei kruopščiai išsirinktą liesą mėsą įvoliosime į kiaušinių ir džiūvėsių plakinį bei kepsime riebaluose, bus naivu tikėtis naudos sveikatai. Tai, kaip ruošiame mėsą, yra ypač svarbus kriterijus vertinant jos naudą ar žalą organizmui“, - kalba V. Kurpienė.
Sveiki Būdai Ruošti Kiaulieną
Pasak dietistės, geriausias būdas ruošti liesą kiaulieną - virti bei troškinti, gaminti garuose, trumpai kepti ją orkaitėje, karšto oro gruzdintuvėje bei vengti riebių ar saldžių padažų, derinti kartu su nekrakmolingomis daržovių salotomis.
„Mūsų šeimos receptas - įtrinti kiaulienos išpjovą druska, pipirais, česnakais, dėti į kepimo formą, užkloti šviežiais čiobreliais ir 20 minučių pašauti į orkaitę, įkaitintą iki 190 laipsnių temperatūros, nustačius nedidelės drėgmės režimą. Jeigu orkaitė neturi garinio režimo, mėsą galima kepti uždarame inde arba kepimo rankovėje - tuomet kepkite kelias minutes ilgiau. Laiko užima mažai, mėsa būna minkšta, netąsi, ji skani ir karšta, ir šalta, o vėliau galima naudoti sumuštiniams ar salotoms“, - greitu ir sveiku receptu dalinasi mitybos specialistė V. Kurpienė.
Tuo tarpu riebesnes kiaulienos dalis dietistė rekomenduoja virti - taip nuverda dalis riebalų, tačiau svarbiausia, neskrudinti mėsos ir „nemaudyti“ jos cukraus gausiuose padažuose nei prieš kepimą, nei po jo.
„Jeigu norite šonkaulių - o tai yra gana riebi kiaulienos dalis (286 kcal/ 100 g) - geriau juos virkite. Jeigu tokią mėsą skandinsite barbekiu padaže, o paskui dar paskrudinsite, turėsite visą komplektą žalingų medžiagų, organizme sukeliančių uždegimus“, - kalba V. Kurpienė ir rekomenduoja valgant riebesnę mėsą derinti ją su rūgščiomis daržovėmis.
Galima Žala Sveikatai
Vis dėlto, nors mėsa ir išsiskiria naudingomis savybėmis, taip pat šis maistas gali ir kenkti sveikatai. „Ne paslaptis, kad šiandien gyvuliai dažnai yra auginami su pašarais, į kuriuos primaišoma įvairiausių rūšių chemijos. Taip pat gyvūnai auga steroidinių pašarų pagalba, taip stengiantis sulaukti greito jų augimo rezultato, o tai, žinoma, mūsų organizmui teikia mažai naudos. Didžiausias kiekis steroidų atitenka vištoms, kadangi vištienos paklausa labai didelė ir reikalingas greitas augimas bei didelis mėsos kiekis. Kalbant apie kitą ne tokią naudingą mėsos rūšį, tai - kiauliena. Kadangi kiaulės neturi prakaito liaukų, toksinai pasilieka jų mėsoje, tačiau noriu pabrėžti, jog toksinai nesikaupia riebaluose, todėl lašinukai ne tik skanu, bet ir sveika“, - tvirtina pašnekovė.
Mitybos specialistė teigia, kad šios įvardintos mėsos - vištienos ir kiaulienos, visiškai atsisakyti nereikia, tačiau būtina vartoti saikingai. Toks saikingas pasirinkimas visgi yra kur kas sveikesnis ir naudingesnis, nei „daktariška“ dešra ar kiti panašūs gaminiai, kurių sudėtyje slepiasi kus kas žalingesni ingredientai. Taigi, nors parduotuvėse pirkta vištiena ir kiauliena neretai įvardijama, kaip „nuodinga“ mėsa, ši vis dėlto yra naudingesnė negu tose pačiose parduotuvių lentynose esantys mėsos gaminiai.
Nors pirktinė mėsa turi įvardintų minusų, tačiau ji nėra mirkyta jokiose cheminiuose skysčiuose ir yra išsaugojusi savo maistingumą, baltymus, amino rūgštis ir kitus organizmui reikalingus elementus.
Piktnaudžiavimas perdirbtais kiaulienos produktais gerokai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.