Atsakyti į klausimą, kas yra laiminga šeima ir kaip pasireiškia šeimyninė laimė, nėra taip paprasta. Šeimyninę laimę dauguma suvokia kaip šeimą, kurioje būtina meilė, kuri apibūdina partnerių, tėvų ir vaikų santykių kokybę. Vis tik meilė (taip, kaip mes ją suprantame dabar) su šeimynine laime istoriškai žvelgiant sugiminiuota gana nesenai, kiekvienas laikmetis sukuria gero, siektino šeiminio gyvenimo standartus.
Kas Yra Laiminga Šeima?
Ilgą laiką geras šeimos gyvenimas sietas su jos gebėjimu efektyviai funkcionuoti kaip ekonominiam vienetui, gaminti. Nors šiandieninės šeimos negamina, jos dalyvauja ekonomikoje, nes yra vartojimo vienetai, t. y. vartoja paslaugas, prekes. Vartojimas pagal „normalaus“, „gero“ gyvenimo standartą taip pat yra svarbi šeimos laimingo gyvenimo sąlyga.
Daugumai žmonių toks vartojimas pirmiausia sietinas su būstu, galimybėmis užtikrinti vaikų išsilavinimą, tam tikromis laisvalaikio praleidimo formomis. Didelės prabangos šiuose materialiuose lūkesčiuose nėra. Lietuvos žmonės vis dažniau materialinius šeimos gyvenimo pagrindus įvardina kaip svarbius šeiminei laimei, rodo lyginamųjų tyrimų rezultatai. Ir tai visai nereiškia moralinio nuopuolio, sumaterialėjimo, dėl kurio dažnai priekaištaujama. Tiesiog tai atspindi pasikeitusią šeimos gyvenimo aplinką.
Todėl gana keista, jog politinėse diskusijose dažnai nuvertinamas ekonominis šeimyninės laimės dėmuo. O būtent juo ir turėtų rūpintis valstybė, norėdama padėti šeimai, nes padėti meilėje valstybė - bejėgė. Prieš gerą dešimtmetį JAV G. Bušo administracija metė milžiniškas lėšas siekdama išmokyti šeimas kokybiškų santykių. Iniciatyva buvo nukreipta į nepasiturinčias, žemesnio socialinio statuso šeimas. Deja, šiandien vertindami šios programos efektyvumą mokslininkai negali daryti optimistinės išvados.
Šeimos Portretas Lietuvoje ir Užsienyje
Lietuvai kaip ir kitoms šalims būdinga šeimos įvairovė, jei lyginsime save su Vakarų ir Šiaurės Europos valstybėmis. Ji didelė, tad turėtume kalbėti ne apie šeimą, o apie šeimas. Šiandien turime santuokines ir nesantuokines šeimas, vienų vaikus auginančių motinų šeimas, yra šeimų, kurias partneriai sukuria po ankstesnių ištuokų, jose gali būti bendrų ir vaikų iš ankstesnių santuokų. Pagaliau turime šeimų, kurių gyvenimai padalinti tarp skirtingų šalių, kai vienas iš tėvų dirba užsienyje ir reguliariai sugrįžta namo.
Svarbu ir tai, jog šeimų įvairovė nėra paraštinė, statistinės apimtys kai kuriais atvejais yra įspūdingos. Pavyzdžiui, Lietuvoje 27 proc. vaikų gyvena tik su vienu iš tėvų ir tai vienas aukščiausių rodiklių ES. Vadinasi, kone trečdalis vaikų bent dalį vaikystės gyvena tik su vienu iš tėvų. Skaičiai būtų dar didesni, jei įtrauktume ir vaikus, gyvenančius su vienu iš tėvų ir patėviu arba pamote.
Tačiau šios įvairovės nėra mūsų politiniame diskurse ir tai yra reikšmingas nuo kitų skiriantis bruožas. Mūsų gerovės politikos idėjos apie tai, kaip valstybė galėtų talkinti šeimoms, įklampintos į vadinamąsias vertybines diskusijas apie tinkamas ir netinkamas šeimas, darnias ir nedarnias, geras ir blogas šeimas. Stokojama atvirumo ir jautrumo kasdienybei, daug pastangų dedama siekiant įtempti šeimą į Prokrusto lovą.
Statistika Apie Šeimos Institutą
Jei žvelgtume per demografinį lęšį, pamatytume, kad per praėjusius daugiau nei du dešimtmečius Lietuvos šeima esmingai pakito. Absoliuti dauguma tuokiasi prieš tai gyvenę ne santuokoje. Parterystės pradedamos kiek jaunesniame amžiuje, tačiau dabartinė karta tuokiasi ženkliai vėliau nei jų tėvai.
2015 m. vyrų vidutinis santuokos amžius tuokiantis pirmą kartą buvo 30, moterų - 27 metai. Ketvirtadalis vaikų gimsta nesusituokusiems tėvams, o jei pridėsime tuos, kurių susilaukia vienišos mamos, tai pasieksime ir apie 30 proc. Ištuokų rodikliai Lietuvoje labai aukšti - jie stabiliai aukšti jau keletą dešimtmečių. Tuo tarpu pakartotinai partnerystės atkuriamos ženkliai rečiau nei kitose šalyse. Vis tik šie bendri rodikliai užmaskuoja reikšmingus šeimos demografinės raidos skirtumus, kuriuos fiksuojame lygindami skirtingo socio-ekonominio statuso grupes. O tai indikuoja struktūrines gyvenimo kelio galimybių nelygybes, su kuriomis susiduria žmonės.
Lyčių Vaidmenys Šeimoje ir Jų Įtaka Santuokai
Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma moterų ir vyrų dirba profesinį darbą, tad šeimos modelis, kai moteris buvo tik „namų fėja“, o vyras - duondirbys, neturi realios atramos kasdienybėje. Tiesa, jis dar cirkuliuoja kaip kultūrinis sentimentas, todėl vyrų profesinės nesėkmės vis dar vertinamos aštriau nei moterų. Neuždirbantis vyras rizikuoja visuomenės akyse prarasti vyriškumą, tuo tarpu moters pasitraukimas į šeimos erdvę gali būti traktuojamas kaip moteriškumo atkovojimas.
Taigi, nors moterys ir įsijungė į darbo rinką (Lietuvoje jos buvo „įjungtos“), tačiau šio proceso kurį laiką lygiagrečiai nelydėjo atitinkamas vyrų įsijungimas į šeimos darbus. Moterys dirbo „antrą pamainą“, kai po darbo dienos sugrįžus namo privalėjo nudirbti ir su vaikų priežiūra, namų ūkiu susijusius darbus. Manoma, jog tai buvo vienas iš veiksnių, daugelyje šalių sąlygojusių skyrybų augimą ir gimstamumo mažėjimą.
Įdomu, jog pastaruoju metu kai kuriose šalyse stebima nauja tendencija, kuri sociologų įvardijama kaip „antrasis lyčių revoliucijos etapas“. Jo esmė - didesnis vyrų įsitraukimas į namų ūkio, vaikų priežiūros darbus. Tai fiksuojama aukštesnio socialinio ekonominio statuso šeimose. Būtent tokios šeimos, kaip rodo tyrimai, yra stabilesnės, susilaukia daugiau vaikų. Kai kurie sociologai pranašauja, jog blunkanti skirtis tarp „vyriškų“ ir „moteriškų“ darbų yra naujos epochos ženklas, naujo lyčių vaidmenų šeimoje ir visuomenėje modelio era. Labai svarbu, jog šis naujas modelis žada geresnes demografines šeimos perspektyvas. Lietuvoje mes taip pat patikimai nustatėme, kad aukštesnio išsilavinimo miestų gyventojų santuokos stabilesnės.
Šeimos Sukūrimas: Ar Būtinas Įteisinimas?
Nesutikčiau, kad šeima Lietuvoje suprantama tik kaip santuoka grįsti ryšiai. To kol kas nėra nei teisėje, nei kasdieniame gyvenime. Dauguma kuriančių šeimą pradeda gyventi kartu neregistravę santuokos, šiuo požiūriu esame panašūs į daugelį išsivysčiusių šalių. Skirtumas tas, kad perėjimas prie tokio šeimos kūrimo Lietuvoje įvyko sparčiai, šis modelis įsitvirtino kiek vėliau, apie 2000-uosius.
Nepaisant to, dauguma žmonių nori susituokti, santuoka nėra praradusi savo socialinės ir asmeninės reikšmės. Nėra jokio pagrindo būgštauti, kad santuoka nunyks ar jai kyla grėsmė. Santuoka tebėra suprantama kaip sėkmingo perėjimo į suaugusiųjų pasaulį ženklas, prieš tai įveikus studijų, perspektyvaus užimtumo, būsto įsigijimo barjerus.
Tyrimai rodo, kad tai žemesnio išsilavinimo žmonės, kurių pajamos žemos, užimtumo perspektyvos miglotos, nuosavas būstas geriausiu atveju įgyjamas per paveldėjimą. Tai jauni žmonės „be perspektyvų“. Jaunoms šios grupės moterims šalia jų esantys vyrai nėra patrauklūs kaip sutuoktiniai, su kuriais būtų saugu įsipareigoti ilgalaikiam ryšiui. Todėl santuoka atidedama, susilaukiama vaikų, partnerystės išyra, galbūt sukuriama kita partnerystė. Jei paklaustume, didžioji dalis šių žmonių pasakytų, jog norėtų susituokti ir turi viltį tai padaryti.
Finansinis Stabilumas ir Laimė
Visi puikiai žinome posakį - laimės už pinigus nenusipirksi. Visgi, laimė susideda iš daugybės kiekvienam skirtingų komponentų, o tarp jų įprastai patenka ir finansinio stabilumo siekis. Finansų ekspertės teigimu, tai, kaip valdome savo finansus, gali turėti didelės įtakos emocinei ir fizinei sveikatai, santykiams ir bendrai gyvenimo kokybei.
„Visi esame girdėję apie nelaimingus turtuolius ir, nors ir nepritekliuje, bet pilnatvėje gyvenančius žmones. Taigi, pinigų kiekis, jokiu būdu nėra laimės garantas, tai labiau įrankis ją lengviau pasiekti. Todėl kiekvienam vertinga išsiugdyti įprotį atsakingai tvarkyti savo finansus ir žinoti, kad tai gali būti ne nuobodus ar skausmingas, bet motyvuojantis procesas“, - teigia R.
Taupymas yra viena kertinių prevencinių priemonių, siekiant gyvenime išvengti slegiančios emocinės įtampos. „Nesvarbu, kokias pajamas gaunate, visiems rekomenduojama reguliariai atsidėti dalį lėšų. Geriausia turėti sukaupus 3-6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio finansinio saugumo pagalvę, kuri būtų didelė pagalba, pavyzdžiui, užklupus ligai ar kitoms nenumatytoms išlaidoms. Ištikus tokiems atvejams, būsite ramūs, kad galite savimi pasirūpinti. Siekdami per mėnesį daugiau sutaupyti, sumažinkite tam tikrų kategorijų biudžetus, tačiau pasirinkite tas, kurios jums atrodo mažiau svarbios."
Praktiniai Patarimai Laimingai Šeimai
- Puoselėkite Pozityvius Santykius: Stiprūs santykiai su šeima, draugais ir bendruomene yra vienas svarbiausių laimės veiksnių.
- Rūpinkitės Savo Fizine Sveikata: Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pakankamas miegas yra būtini laimės elementai.
- Praktikuokite Sąmoningumą ir Meditaciją: Meditacija padeda nuraminti protą, sumažinti stresą ir padidinti savimonę.
- Išreikškite Dėkingumą: Reguliarus dėkingumo praktikavimas gali pagerinti nuotaiką, padidinti optimizmą ir sustiprinti santykius.
Tyrimas, kuriame dalyvavo 1000 šeimų iš visos Didžiosios Britanijos, atskleidė, kad vienas svarbiausių dalykų yra bent vieną kartą per dieną pasakyti „Aš tave myliu“. Į pirmąjį trejetuką taip pat pateko teiravimasis, kaip praėjo kitų šeimos narių diena bei jausmas, kad tarpusavyje galite kalbėtis apie bet ką.
67 procentai jų sakė, kad namuose yra daugiau juoko nei kivirčų ir kad apskritai daugelis Didžiosios Britanijos šeimų šeimyniniu gyvenimu yra labai patenkintos ar patenkintos (96 procentai).
„Mūsų kompanija tiki, kad namai - tai šventovė, todėl nuostabu matyti, kad vakarieniavimas drauge, kartu gaminamas maistas ir namų ruošos darbų dalijimasis yra tie dalykai, kurie padeda šeimoje būti laimingiems. Taip pat šeimoms gera žinoti, kad tokie maži dalykai, kaip žodžiai „Aš tave myliu“ ir pasiteiravimas, kaip praėjo diena, yra labai svarbūs.“ - sakė „Anglian Home Improvements“ atstovas.
Sveiko ir Džiaugsmingo Gyvenimo Receptai
Prisiminkite - gyvenimas per trumpas, kad eikvotumėt jį kito žmogaus neapykantai, pavydui ir nuoskaudoms. Nežiūrėkite į save per daug rimtai. Tai tiesus kelias į nerimą. Išmokite paprasčiau žiūrėti į žmones, žiūrinčius į jus nematančiu žvilgsniu, bet jų akyse jūs galite pamatyti visą pasaulį.
Galima tiesiog nusišypsoti ir pasakyti, kad esate bjaurios nuotaikos, bet jis dėl to tikrai niekuo dėtas. Nes juk: „Happy wife - happy life!“
Kažkaip šovė į galvą mintis, kad gerų santykių receptas iš tikrųjų yra labai paprastas. Atrodo jis štai kaip - „kai blogai - „mes”, kai gerai - „tu”. Tai reiškia, kad jei šeimoje kyla nesutarimų, atsiranda kokių nors nuoskaudų ar tarpusavio nesupratimo, visa tai vertinti reikia iš pozicijos „Mes”. Todėl santykiuose visada dalyvauja du žmonės ir kiekvienas įneša savo indėlį į įvykių šeimoje plėtotę.
| Rodiklis | Lietuva | Europos Sąjunga |
|---|---|---|
| Vaikų, gyvenančių tik su vienu iš tėvų | 27% | - |