Anksčiau žmonės maistui vartodavo visą gyvūno mėsą ir vidaus organus. Niekam net į galvą nešovė valgyti tik filė. Tiesa, psichologiškai valgyti raumenų mėsą galėtų būti lengviau nei širdį ar inkstus, bet viskas priklauso nuo to, kaip vertinsime. Juk filė taip pat neauga medžiuose, o, norint pagaminti daugiau filė mėsos, reikia paskersti daugiau gyvulių. Jei vartotume visas gyvūno ar paukščio dalis, tai būtų ir aplinką tausojantis, ir mums naudingesnis variantas.
Filė mėsa yra brangesnė, be to, joje mažiau vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tada papildomai reikia vartoti multivitaminų kompleksą, trūkstantiems mikroelementams kompensuoti, tai kainuoja dar brangiau. Įtraukiant į maisto racioną tiek filė ir karbonadą, tiek kepenis ir inkstus, galima puikiai subalansuoti gaunamų mikroelementų ir makroelementų kiekius. Iškart pabrėšiu, kad nereikia perlenkti lazdos.
Dažniau nei kartą per savaitę vartoti patiekalus iš organų nereikia, bet porą kartų per mėnesį suvalgyti kokią porciją kepenų bus tik į naudą. Paukščių ir gyvūnų vidaus organai dar vadinami subproduktais. Pagal sudėtį ir skonio savybes jie vieni nuo kitų skiriasi, bet juos visus jungia didelė maisto medžiagų koncentracija.
Kepenys
Kepenys yra organizmo valymo (detoksikacijos) ir sintezės centras. Tačiau jos yra ir koncentruotas maisto medžiagų šaltinis. Kepenys net vadinamos natūraliu multivitaminų kompleksu. Daugiausia kepenyse yra vitamino A, kuris reikalingas ir sveikoms akims, ir uždegimo ligų rizikai mažinti, pradedant artritu, baigiant Alzheimerio liga. Be to, kepenyse esama folio rūgšties, geležies, chromo, vario ir cinko, o tai svarbu norint turėti sveiką širdį ir optimalią hemoglobino koncentraciją.
Kada reikia būti atsargiems
Subproduktai - maistinių medžiagų turtingi produktai, tačiau ne visada galima juos valgyti laisvai.
- Nėštumo metu. Nėščiųjų mitybai skiriamas ypatingas dėmesys, nes tai, kas suvalgoma besilaukiant, paveikia tiek būsimo kūdikio, tiek motinos sveikatą. Šiuo atveju valgyti organų produktų nerekomenduojama dėl didelės vitamino A koncentracijos, galinčios kelti grėsmę kūdikiui. 100 g karvės kepenų yra daugiau nei 300 proc. RPN vitamino A, todėl jautienos befstrogeną, kepenų paplotėlius ar paštetą reikia palikti švenčių progoms. Savo ruožtu raguočių liežuvio galima valgyti drąsiai, nes jame vitamino A visai nedaug. Be to, vitaminas A - reikalingas, pavojingos yra tik reguliariai per didelės dozės. (!) Valgyti poliarinių lokių, ruonių ir šunų kepenų negalima, nes jose yra ypač daug vitamino A, o tai gali žmogui sukelti hipervitaminozę - sveikatai pavojingą būklę.
Organų audinių maistinė vertė
Subproduktų maistinė vertė labai didelė, tačiau kiekvieno organo ji yra kitokia. Skirtumų bus ir tada, jei lyginsime skirtingų gyvūnų ir paukščių organus, pavyzdžiui, broilerio kepenėlėse vitamino A yra gerokai mažiau nei pusė to, kiek jo būna jautienos kepenyse. Vis dėlto aišku viena: daugumoje subproduktų maistinių medžiagų koncentracijos yra daug didesnės nei raumenyse (didkepsniuose, filė, karbonaduose ir panašiuose mėsos gabaluose). Organai pasižymi didelėmis B grupės vitaminų koncentracijomis (ypač daug juose yra folio rūgšties ir vitamino B12), taip pat juose esama nemažai riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K bei mineralinių medžiagų (geležies, magnio, seleno ir cinko).
Be to, subproduktai yra nepralenkiamas baltymų šaltinis, aprūpinantis žmogaus organizmą visomis nepakeičiamosiomis aminorūgštimis, kurių reikia optimaliam metabolizmo funkcionavimui užtikrinti. Noriu pasakyti, kad subproduktuose taip pat yra daug cholesterolio, tačiau, jei jų vartosite su saiku, tai šis faktas neturės neigiamos įtakos sveikatai.
Vištų kepenėlių nauda
Vištų kepenėlėse daug vitamino A, kuris naudingas odai ir gleivinei. Vienoje porcijoje vištų kepenėlių yra viso mėnesio vitamino B12 norma, o jis palaiko normalią nervų sistemos veiklą, skatina maisto virškinimą, baltymų gamybą, riebalų ir angliavandenių apykaitą.
Vištų kepenėlės labai naudingos spartaus augimo laikotarpiais - vaikystėje, paauglystėje, nėštumo metu ar maitinant kūdikį. Šiame produkte gausu vitamino B1 - tiamino, gerinančio smegenų veiklą, suteikiančio energijos, skatinančio augimą, apetitą, gebėjimą mokytis ir būtiną raumenų tonusui palaikyti. Vištų kepenėlės rekomenduojamos ir asmenims, piktnaudžiaujantiems alkoholiu ar rūkalais, nes tai yra tam tikras antioksidantas.
Vištų kepenėlių maistinė vertė (100g)
| Maistinė medžiaga | Kiekis | Procentinė dienos norma |
|---|---|---|
| Vitaminas A | 13 300 IU | ~260% |
| Vitaminas B2 | 2 mg | ~120% |
| Vitaminas B9 (folio rūgštis) | 580 mcg | ~140% |
| Vitaminas B12 | 17 mcg | ~280% |
| Geležis | 12 mg | ~70% |
| Selenas | 82 mcg | ~120% |
Receptas įkvėpimui
Vištų kepenėlių salotos
Ingredientai: sauja špinatų, sauja gražgarsčių, vyšniniai pomidorai, pievagrybiai, vištų kepenėlės, alyvuogių aliejus, pipirai, druska.Antpilui: 1 valgomasis šaukštas aliejaus, sultys iš pusės apelsino, truputis balto vyno acto, pusė arbatinio šaukšto rudo cukraus ar medaus, 1 valgomasis šaukštas prancūziškų garstyčių.
Gaminimas:
- Nuplaukite špinatus, gražgarstes, grybus ir pomidoriukus. Nusausinkite. Grybus supjaustykite griežinėliais, o pomidoriukus perpjaukite pusiau.
- Nuskalaukite kepenėles, pašalinkite jų plėveles ir sausgysles, nusausinkite.
- Į įkaitintą keptuvę įpilkite aliejaus ir sudėkite kepti kepenėles. Pabarstykite jas trupučiu druskos, pipirų, sudėkite pievagrybius. Kepkite kelias minutes, kad kepenėlės būtų iš abiejų pusių apkepusios, bet viduje švelniai rausvos.
- Inde paruoškite antpilą. Visus ingredientus sumaišykite ir sutrinkite iki vientisos konsistencijos.
- Į lėkštę sudėkite špinatus, gražgarstes, o ant jų kepenėles su pievagrybiais. Viską užpilkite antpilu ir papuoškite pomidoriukais.
- Valgykite, kol kepenėlės dar šiltos.
Jei vartotume visas gyvūno ar paukščio dalis, tai būtų ir aplinką labiau tausojantis, ir mums naudingesnis variantas. Subproduktų įtraukimas į valgiaraštį gali padėti koreguoti kūno svorį ir paspartinti metabolizmą.