Jog vanduo yra būtinas visiems gyvybiniams mūsų organizmo procesams ir kiekvieną dieną svarbu išgerti reikiamą kiekį vandens - tai žinome visi. Tačiau tai tampa ypač svarbu po estetinių procedūrų. Jeigu atlikote estetinę procedūrą, po jos itin svarbu gerti pakankamai vandens. Tikriausiai esate pastebėję, kaip tai kiekvieną kartą primena procedūrą atliekantis specialistas.
Vanduo ir odos sveikata
Vanduo yra ypatingai reikalingas veido odai, nes būtent ji atlieka daugybę funkcijų, viena iš jų - apsauginė. Vanduo užtikrina, kad Jūsų odos drėgmės barjeras galėtų atlikti apsaugines funkcijas, juk apsaugota oda - sveika oda. Dažnai galime pastebėti, jog odos sausumas yra laikinas. Tokiu atveju greičiausiai kalti sezoniniai ar gyvenimo būdo veiksniai. Kitiems sausumas gali būti visą gyvenimą trunkanti odos būklė.
- Oras
- Šiluma
- Kietas vanduo
- Stiprūs plovikliai. Pereikite prie švelnesnės sudėties valiklių.
- Kitos odos ligos
Kadangi vanduo padeda išlaikyti odą sveiką ir hidratuotą, geriant jo nepakankamai, oda, o taip pat ir plaukai, gali išsausėti. Laimei, dehidratacijos poveikio pašalinimas yra gana paprastas. Pirmasis žingsnis, žinoma, yra gerti pakankamai vandens. Norint išlaikyti sveiką odos būklę, gurkšnokite vandenį visą dieną. Be to, turėtumėte nepamiršti laikytis kasdienės odos priežiūros, kuri gydo, saugo ir drėkina Jūsų odą. Odos valymas yra būtinas, norint išlaikyti sveiką odos būklę. Tačiau vien kasdienio plovimo prausikliu gali nepakakti, kad pašalintumėte nešvarumus, riebalus, negyvas odos ląsteles ir kitas kasdien ant odos besikaupiančias “šiukšles”. Norint visa tai pašalinti, būtina pasiekti odos poras.
Vandens svarba gyvybiniams procesams
Vanduo - viena svarbiausių žmogaus gyvybės sudedamųjų dalių. Savo gyvenimą motinos įsčiose pradedame sudaryti iš 99 proc. vandens, suaugę jo turime apie 70 proc., o senatvėje vandens žmogaus organizme lieka tik apie 50 proc. Apie 60 proc. kūno sudaro vanduo, o apie 71 proc. planetos paviršiaus dengia vanduo. Galbūt dėl to, kad vanduo yra visur esantis, daugelis žmonių jo kasdien išgeria nepakankamai, jis nėra prioritetų sąrašo viršuje. Suaugusio žmogaus organizme 60 proc. sudaro vanduo, o mūsų kraujyje yra 90 proc. vandens. Nėra visuotinai sutarto vandens kiekio, kurį reikia suvartoti kasdien. Vanduo būtinas inkstams ir kitoms organizmo funkcijoms. Dehidratuota oda gali tapti labiau pažeidžiama odos sutrikimų ir raukšlių. Geriant vandenį vietoj gazuotų gėrimų galima padėti numesti svorio.
Penkiolika vandens gėrimo privalumų
Kad tinkamai funkcionuotų, visoms kūno ląstelėms ir organams reikia vandens. Štai keletas priežasčių, kodėl mūsų organizmui reikia vandens:
- Jis sutepa ir drėkina sąnarius Kremzlėse, esančiose sąnariuose ir stuburo diskuose, yra apie 80 proc. vandens. Ilgalaikė dehidratacija gali sumažinti sąnarių gebėjimą absorbuoti smūgius, todėl gali atsirasti sąnarių skausmas.
- Iš jo susidaro seilės ir gleivės Seilės padeda mums virškinti maistą ir palaiko burnos, nosies ir akių drėgmę. Tai apsaugo nuo trinties ir pažeidimų. Geriant vandenį taip pat palaikoma burnos švara. Vartojamas vietoj saldintų gėrimų, jis taip pat gali sumažinti dantų ėduonį.
- Jis tiekia deguonį į visą organizmą Kraujas sudaro daugiau kaip 90 proc. vandens, o kraujas perneša deguonį į įvairias kūno dalis.
- Jis stiprina odos sveikatą ir grožį Dėl dehidratacijos oda gali tapti pažeidžiamesnė dėl odos sutrikimų ir ankstyvo raukšlėjimosi.
- Jis apsaugo galvos smegenis, nugaros smegenis ir kitus jautrius audinius Dehidratacija gali paveikti smegenų struktūrą ir funkciją. Ji taip pat dalyvauja hormonų ir neuromediatorių gamyboje. Ilgalaikė dehidratacija gali sukelti mąstymo ir mąstymo problemų.
- Jis reguliuoja kūno temperatūrą Viduriniuose odos sluoksniuose sukauptas vanduo įkaitus kūnui iškyla į odos paviršių prakaito pavidalu. Garuodamas jis vėsina kūną. Kai kurie mokslininkai teigia, kad kai organizme yra per mažai vandens, padidėja šilumos sankaupos ir žmogus prasčiau toleruoja karščio krūvį. Turint daug vandens organizme, gali sumažėti fizinis krūvis, jei fizinio krūvio metu patiriamas karščio stresas. Tačiau reikia atlikti daugiau šio poveikio tyrimų.
- Nuo jo priklauso virškinimo sistema Kad žarnynas tinkamai veiktų, jam reikia vandens. Dehidratacija gali sukelti virškinimo sutrikimų, vidurių užkietėjimą ir pernelyg rūgštų skrandį. Dėl to padidėja rėmens ir skrandžio opų rizika.
- Jis išplauna organizmo atliekas Vanduo reikalingas prakaitavimo ir šlapimo bei išmatų šalinimo procesams.
- Jis padeda palaikyti kraujospūdį Dėl vandens trūkumo kraujas gali sutirštėti, todėl padidėja kraujospūdis.
- Jo reikia kvėpavimo takams Esant dehidratacijai, organizmas, siekdamas sumažinti vandens netekimą, apriboja kvėpavimo takus. Dėl to gali paūmėti astma ir alergija.
- Dėl jo mineralai ir maistinės medžiagos tampa prieinami Jos tirpsta vandenyje, todėl gali pasiekti įvairias kūno dalis.
- Užkerta kelią inkstų pažeidimams Inkstai reguliuoja skysčių kiekį organizme. Nepakankamas vandens kiekis gali sukelti inkstų akmenligę ir kitas problemas.
- Jis didina darbingumą fizinio krūvio metu Kai kurie mokslininkai pasiūlė, kad vartojant daugiau vandens gali padidėti darbingumas įtemptos veiklos metu. Norint tai patvirtinti, reikia atlikti daugiau tyrimų, tačiau vienoje apžvalgoje nustatyta, kad dehidratacija mažina darbingumą užsiimant veikla, trunkančia ilgiau nei 30 minučių.
- Svorio kontrolei Vanduo taip pat gali padėti numesti svorio, jei jis vartojamas vietoj saldintų sulčių ir gazuotų gėrimų. „Išankstinis“ apsirūpinimas vandeniu prieš valgį gali padėti išvengti persivalgymo, nes sukelia sotumo jausmą.
- Sumažina pagirių tikimybę Per vakarėlius nesaldintas gazuotas vanduo su ledu ir citrina pakaitomis su alkoholiniais gėrimais gali padėti išvengti per didelio alkoholio vartojimo.
Vandens įtaka inkstams
Vanduo padeda ištirpinti mineralines ir maistines medžiagas, todėl jos tampa lengviau prieinamos organizmui. Jis taip pat padeda pašalinti atliekas. Inkstai atlieka svarbų vaidmenį subalansuojant skysčių kiekį. Dėl šių dviejų funkcijų vanduo yra gyvybiškai svarbus inkstams. Kasdien inkstai filtruoja apie 120-150 litrų skysčių. Iš jų maždaug 1-2 kvartalai pašalinami iš organizmo šlapimo pavidalu, o likusią dalį pasisavina kraujotaka. Vanduo būtinas inkstų veiklai. Jei inkstai tinkamai neveikia, organizme gali kauptis atliekos ir skysčių perteklius. Negydoma lėtinė inkstų liga gali sukelti inkstų nepakankamumą. Organai nustoja veikti ir prireikia dializės arba inkstų transplantacijos.
Kiek vandens reikėtų išgerti per dieną?
Rekomenduojama suvartoti Vandens kiekis, kurio reikia kiekvieną dieną, skiriasi priklausomai nuo žmogaus, nuo to, kiek jis yra aktyvus, kiek prakaituoja ir pan. Nėra fiksuoto vandens kiekio, kurį reikia suvartoti per dieną, tačiau iš esmės sutariama, koks yra sveikas skysčių kiekis.JAV nacionalinės mokslų, inžinerijos ir medicinos akademijos duomenimis, vidutinis rekomenduojamas paros vandens suvartojimas tiek su maistu, tiek su gėrimais yra toks:
- Vyrams: Apie 3,7 litro.
- Moterims: apie 2,7 litro.
Tai yra maždaug 15,5 puodelio vyrams ir šiek tiek daugiau nei 11 puodelių moterims. Tačiau apie 80 proc. šio kiekio turėtų sudaryti gėrimai, įskaitant vandenį, o likusią dalį - maistas. Tai reiškia, kad:
- Vyrai turėtų išgerti apie 100 uncijų arba 12,5 puodelio skysčių.
- Moterys turėtų išgerti apie 73 uncijas arba šiek tiek daugiau nei 9 puodelius
Švieži vaisiai ir daržovės bei visi nealkoholiniai skysčiai įskaičiuojami į šią rekomendaciją.
Laikas, kai svarbiausia gerti daug vandens:
- kai karščiuojate
- kai karšta
- jei viduriuojate ir vemiate
- kai daug prakaituojate, pavyzdžiui, dėl fizinio aktyvumo
Trumpai apie geriamojo vandens naudą
Geriamasis vanduo turi daugybę privalumų. Vanduo yra labai svarbus daugeliui organizmo funkcijų, pavyzdžiui, sąnarių tepimui, deguonies tiekimui į visą organizmą, inkstų pažeidimų prevencijai ir kt. Norint, kad žmogus jaustųsi gerai, būtų sveikas ir kupinas jėgų, tam itin svarbu palaikyti skysčių pusiausvyrą. Mažiausią nukrypimą nuo normalios skysčių pusiausvyros organizmas nedelsiant koreguoja prakaito, šlapimo išskyrimu, papildydamas skysčio atsargas. Vandens balansą reguliuoja nervų ir endokrininės sistemos. Medikų teigimu, asmeninė norma priklauso nuo individualaus fiziologinio organizmo poreikio, klimatinių sąlygų ir kūno masės.
Lietuvos geriamojo vandens ypatumai
Lietuva - viena iš nedaugelio Europos, o ir pasaulio šalių, kurių gyventojai geria tik požeminį vandenį. Taip yra pirmiausia todėl, kad mūsų šalyje gausu požeminio vandens išteklių. Palyginus Lietuvos geriamojo vandens kokybę su kitų Europos miestų geriamojo vandens kokybe, mūsų vanduo pavydėtinai geras, bet ir Lietuvoje yra geriamojo vandens problemų. Šiaurės Vakarų Lietuvoje yra padidėjęs fluoridų kiekis. Daugelyje Lietuvos vandenviečių yra padidinti geležies, o kartu ir mangano kiekiai.
Kaip nustatyti optimalų vandens kiekį
Labai paprasta nustatyti optimalų vandens kiekį, vadovaujantis taisykle: 1 litras skysčių - 1000 kilokalorijų, kurios gaunamos valgant. Kai kurie mokslininkai siūlo vadovautis formule: kūno svoris dauginamas iš koeficiento 0,00365. Pavyzdžiui, moters, kuri sveria 60 kilogramų, skysčių poreikis parai sudaro apie 2,2 litro. Kita vertus, tai apytikris vidurkis.
Svarbu! Jei sergate specifine liga, ar vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo gydytoju ar vaistininku. Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė. Ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto produktus ar papildus. Ši informacija negali būti interpretuojama kaip gydymo ar kitokio pobūdžio sveikatos klausimų sprendimo rekomendacija. Raginame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai, įvertinus įvairius informacijos šaltinius.