Prasidėjus šaltajam žiemos sezonui karštos arbatos puodelis tampa įprastu dienos ar vakaro ritualu. Viliojantis žolelių aromatas ir maloni karšto gėrimo šiluma leidžia atsipalaiduoti po dienos darbų ir pasimėgauti akimirka ramybės. Rudenį bei žiemą arbatos nuperkama tris kartus daugiau nei šiltuoju metų laiku.

Pasaulyje apstu įvairiausių arbatos rūšių, bet šį kartą - apie labiausiai paplitusias ir dažniausiai vartojamas juodąją bei žaliąją arbatas. Egzistuoja daugybė informacijos apie arbatos naudą mūsų organizmui. Faktas tas, jog tiek juodoji, tiek žalioji arbata yra pagamintos iš tų pačių arbatmedžio lapų, skiriasi tik lapelių apdirbimo procesas.

Juodosios arbatos gamybai pasitelkiama oksidacija (būtent dėl šio proceso juodoji arbata įgauna tamsią spalvą bei sodrų skonį), o žaliosios arbatos lapeliai yra apdorojami taip, kad būtų išvengta oksidacijos proceso - dėl to lapeliai yra daug šviesesnės spalvos.

Žaliosios Arbatos Nauda

Žalioji arbata garsėja kaip vienas sveikiausių gėrimų pasaulyje. Ir ja tikrai verta pasimėgauti: žaliojoje arbatoje gausu antioksidantų, kurie naudingi organizmui: gerina smegenų funkciją, padeda reguliuoti svorį, mažina širdies ligų riziką ir kt. Apie žalios arbatos naudą sveikatai kalbama jau šimtmečius. Kinijoje ir Indijoje žalioji arbata buvo naudojama tradicinei medicinai - kontroliuoti kraujavimą, virškinimo sutrikimams palengvinti ir reguliuoti kūno temperatūrą. Tačiau ir šiais laikais žalioji arbata plačiai vartojama dėl savo naudingų savybių, kadangi savo sudėtyje turi antioksidantų ir naudingų polifenolių.

Žaliojoje arbatoje gausu galingo antioksidanto EFCG (epigalokatechin-3-galato), kuris, nepaisant kitų arbatoje esančių polifenolių, laikomas stipriausiu bei labiausiai atsakingu už žaliosios arbatos teikiamą naudą sveikatai. Tyrimais nustatyta, jog EFCG gali slopinti vėžinių ląstelių dauginimąsi, sumažinti žalingą amiloidinių plokštelių poveikį, besikaupiančių Alzheimerio liga sergančių žmonių organizme, mažina uždegimo riziką, turi raminamojo poveikio. Šis antioksidantas gali pažeisti bakterijų ląstelių sieneles ir sumažinti tam tikrų virusų perdavimą.

Žaliosios arbatos nauda sveikatai:

• Stimuliuoja smegenis.
• Lėtina senėjimo procesus organizme.
• Padeda normalizuoti svorį.
• Mažina vėžio ir antrojo tipo diabeto tikimybę.
• Kovoja su blogu burnos kvapu.
• Stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą.
• Tinka psoriazei gydyti.

Poveikis Smegenims

Žalioji arbata gali stimuliuoti smegenų veiklą. L-teaninas, esantis žaliojoje arbatoje, padidina slopinančio neurotransmiterio GABA aktyvumą, kuris turi nerimą slopinančio poveikio, be to - padidina dopamino kiekį ir alfa bangų gamybą smegenyse (alfa bangos sklinda tuomet, kai žmogus atsipalaidavęs, nurimęs, paniręs į lengvą meditacijos būseną). Tyrimai rodo, jog kofeino ir L-teanino derinys gali turėti ypač stipraus poveikio smegenų funkcijai gerinti.

Žalioji arbata gali ne tik pagerinti smegenų veiklą, bet ir apsaugoti smegenis senstant. 2019 metais atliktame tyrime nustatyta, jog reguliariai arbatą geriančių asmenų kognityvinės (pažinimo) funkcijos yra geresnės. Paprastai kalbant, smegenys greičiau ir geriau apdoroja gaunamą informaciją. Žaliojoje arbatoje esantys katechino junginiai turi apsauginio poveikio neuronams, dėl to padeda užkirsti kelią Alzheimerio, Parkinsono ligoms ar demencijai.

Poveikis Medžiagų Apykaitai ir Svorio Kontrolei

Žaliosios arbatos gėrimas skatina medžiagų apykaitą. Nors mokslininkai dar turi dvejonių, visgi tam tikri tyrimai rodo, jog šios arbatos gėrimas gali padėti reguliuoti svorio augimą. Nacionalinio vėžio instituto (JAV) ekspertai pažymėjo, kad polifenoliai gali kovoti su netipinėmis ląstelėmis ir sumažinti ultravioletinės spinduliuotės žalą. Antioksidantai padeda sulėtinti ląstelių oksidaciją, o tai sumažina ligų, įskaitant vėžį, riziką.

Kitos Naudingos Savybės

Žalioji arbata gali sumažinti nemalonų burnos kvapą. Tie patys katechino junginiai, prisidedantys prie smegenų gerinimo funkcijos, atlieka dar vieną - bakterijų slopinimo f-ją, mažindami infekcijų riziką.

Gali padėti išvengti 2 tipo diabeto. Tyrimai rodo, jog žalioji arbata gali pagerinti jautrumą insulinui ir sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Remiantis 7 atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo beveik 287 tūkst. asmenų) duomenimis, žaliąją arbatą geriančių asmenų rizika susirgti diabetu sumažėjo 18 proc.

Atsižvelgiant į tai, jog tam tikri žaliosios arbatos junginiai gali padėti apsisaugoti nuo vėžio bei širdies ligų, logiška, jog ji gali lemti ir ilgesnį gyvenimą. Japonijoje atliktas tyrimas rodo, jog asmenys, per dieną išgeriantys maždaug 5 puodelius žaliosios arbatos, ženkliai sumažina mirties dėl širdies ligų tikimybę.

Žaliosios Arbatos Žala ir Rizika

Visgi per didelis kiekis žaliosios arbatos gali ir pakenkti. O kadangi žalioji arbata stiprus antioksidantas, mėgautis šiuo gėrimu reikėtų saikingai. Žaliąją arbatą patartina atsakingai vartoti asmenims, kurių organizme trūksta geležies, kadangi arbatoje esantys katechinai gali paveikti geležies absorbaciją.

Padidėjęs jautrumas kofeinui ar didelėms arbatos dozėms gali sukelti nemigą, padidėjusį nerimą, pykinimą ir virškinimo sutrikimus. Antikoaguliantų - kraujo skiediklių (pvz., varfarino) - vartojimas gali būti žaliosios arbatos vartojimo kontraindikacija.

Jeigu turite toliau išvardintų sveikatos problemų, žaliąją arbatą turėtumėte vartoti labai saikingai:

• Skrandžio problemos.
• Geležies trūkumas arba anemija.
• Nėštumas ir maitinimas krūtimi.
• Nerimas.
• Kraujavimas.
• Širdies ligos.
• Diabetas.
• Glaukoma.
• Aukštas kraujo spaudimas.
• Negalima duoti vaikams.
• Kepenų ligos.
• Osteoporozė.

Kaip Teisingai Vartoti Žaliąją Arbatą?

Naudojant aukščiausios kokybės rūšinę žaliąją arbatą, tas pačias arbatžoles galima užplikyti kelis kartus, tačiau iš karto, tik išgėrus arbatą.

Geriau rinktis žinomų gamintojų arbatas, nes nekokybiškame gaminyje gali būti priemaišų - nuo dulkių ir žolelių iki kenksmingų medžiagų. Tai ypač liečia aromatizuotas arbatas, turite atidžiai patikrinti sudėtį ir įsitikinti, kad visi komponentai yra natūralūs. Sveikiausia arbata yra birių lapų arbata. Ji kainuoja mažiau nei supakuotas, o kokybė yra daug pranašesnė už ją. Gerą arbatą galite atpažinti pagal atspalvį - lapų spalva turi būti vienoda, o ji gali skirtis nuo sidabrinės iki tamsiai žalios.

Verdantis vanduo kenkia katechinams, todėl minimali arbatos virimo temperatūra - 61-70 laipsnių, maksimali - 90. Geriausia naudoti minkštą šaltinio vandenį arba šaldytą verdantį vandenį. Per ilgas virimas sumažina naudingąsias gėrimo savybes ir sugadina skonį.

Prieš verdant arbatą reikia užpilti verdančiu vandeniu ir nupilti vandenį, kad arbatos lapeliai išsivalytų, atsiskleistų kvapas ir skonis, suaktyvėtų naudingosios medžiagos. Daugelis pataria gerti žaliąją arbatą su citrina ir be pieno - šiame derinyje vitaminas C padeda organizmui pasisavinti katechinus. Tačiau mitybos specialistai mano, kad tai prieštaringa rekomendacija, nes vitaminas C sunaikinamas esant 40 laipsnių temperatūrai.

Mažas kokybiškos arbatos porcijas galima virti iki trijų kartų, kol gėrimas išlaiko savo skonį. Jei į didelį arbatinuką kelis kartus pilsite verdančio vandens, arbata praras naudingąsias savybes. Arbatos lapelius geriau laikyti keraminiame arba stikliniame sandariame inde.

Žaliosios arbatos negalima gerti per karštos arba nevalgius, kitaip ji dirgins skrandžio gleivinę.

Pagal Jungtinės Karalystės arbatos tarybos rekomendacijas, per dieną galima išgerti ne daugiau kaip 6 puodelius arbatos. Palankiausia sveikatai dozė - 3-4 puodeliai per dieną. Žaliosios arbatos vartojimo rekomendacijos yra paremtos atsižvelgiant į Azijos šalių patirtį. Ten dažniausiai yra išgeriama po 3 puodelius per dieną. Arbatos puodeliui paruošti dažniausiai yra naudojama 1 arbatinis šaukštelis džiovintų lapų ir šiek tiek daugiau nei 200 ml verdančio vandens.

Naudingiausia yra gerti šviežiai paruoštą ir šiek tiek atvėsintą arbatą. Karšta arbata gali pakenkti jūsų virškinimo sistemai. Be to, naujausi moksliniai tyrimai teigia, kad karštos arbatos gėrimas gali padidinti riziką susirgti gerklės vėžiu. Ilgiau pastovėjusioje arbatoje nyksta naudingųjų medžiagų (vitaminai C ir B, fenolis, taninai) koncentracija.

Saikingai plikykite tą pačią arbatą kelis kartus. Su kiekvienu plikymu išsiskiria vis daugiau kancerogeninių medžiagų (pvz., pesticidų), kurie gali būti netgi toksiški. Ilgiau pastovėjusiose arbatžolėse gali susikaupti bakterijų ir pan.

---