„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina, jog per pastaruosius metus ypatingai išaugo žmonių susidomėjimas sveika mityba.
„Negalėjome nepastebėti, jog pandemijos metu pirkėjai mūsų parduotuvių lentynose pradėjo aktyviau ieškoti sveikesnių ir iki šiol galbūt neišbandytų produktų. Džiaugiamės pokyčiais ir tikimės, jog ši tendencija tik dar labiau stiprės.
Šiuo metu mūsų parduotuvėse klientai gali rinktis iš 9 skirtingų lydyto sviesto rūšių.
Siekdami įkvėpti savo pirkėjus eksperimentams su naujais produktais, toliau plėsime prekių asortimentą, kuris atitiktų kiekvieno apsilankiusiojo poreikius bei užtikrintų dar platesnes galimybes rinktis iš sveikesnių produktų alternatyvų“, - teigia E.
Tuo metu „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė pasakoja, kad lydytą sviestą rekomenduojama išbandyti ne tik dėl naudos žmogaus organizmui, bet ir dėl jo išskirtinio bei su kitais aliejais nesulyginamo skonio.
Anot jos, iš karvės pieno gaminamas sviestas pasižymi saldžiu, riešutiniu prieskoniu.
„Iš tikrųjų ghi sviestas yra labai vertinamas tarp sveikuolių.
Kaip ir kokosų sviestas, jis pasižymi maistinių medžiagų įvairove, tačiau jame išskirtinai gausu naudingųjų omega-3 riebalų rūgščių, antioksidantų bei tokių vitaminų kaip A, E ir D, kurie pasirūpina bendra mūsų savijauta ar netgi imuniteto stiprinimu.
Be to, dėl specialios sviesto gamybos, iš jo sudėties yra pašalinamas karvės piene esantis ir alergijas keliantis baltymas - kazeinas.
Tai gali tapti tikru džiaugsmu laktozės netoleruojantiems žmonėms, kurie galbūt jau eilę metų nevartoja pieno produktų“, - pasakoja B.
Pašnekovė priduria, kad lydytas sviestas gali praversti ir griliaus sezono metu.
Gaminant jį, iš pieno riebalų yra pašalinamas visas vanduo - būtent dėl šio proceso vėliau sviestą galima naudoti, kepant daug aukštesnėje temperatūroje nei įprastai.
Kaip pasigaminti ghi sviestą namuose?
Gaminimas: visų pirma, supjaustykite sviestą nedideliais kubeliais.
Sudėkite juos į storadugnį puodą ir ištirpinkite ant silpnos ugnies.
Nepamirškite kartkartėmis pamaišyti.
Tuomet užvirinkite sviestą.
Pamatysite, jog po 5 min. nuo užvirimo jis po truputį pradės putoti, o po 7 min. jau didžiąją puodo dalį sudarys vien putos.
Po 10 min. šiek tiek primažinkite ugnį ir toliau kaitinkite sviestą su putomis - kartas nuo karto viską pamaišykite.
Po maždaug 1 val. ant išlydyto sviesto paviršiaus susidarys pilkšvas sluoksnis, taip pat palei dugno apačią pasimatys nusėdę pieno baltymai.
Tuomet viską pavirkite dar apie 15 min., tačiau atidžiai stebėkite, jog sviestas nesusviltų.
Po 15 min. Palaukite kol sviestas atauš.
Vėliau pasiruoškite indą, kuriame žadate laikyti ghi sviestą.
Uždenkite jį marle ir tuomet pro ją prakoškite sviestą.
„Nors, kaip matote, pasigaminti ghi sviestą iš tikrųjų nėra taip sudėtinga, visgi tai gali pareikalauti ir papildomo atidumo.
Jeigu abejojate, ar sviestas jau išvirė, galite į jį įmerkti šaukštą: jeigu ant jo nusėdęs sviestas yra šviesus - dar reikėtų jį šiek tiek pavirinti, o jeigu šis pasižymi sodria geltona spalva - tuomet jau yra paruoštas naudojimui.
„Ghi“ sviestas - sveikatai palankiausias?
Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, norintys įtraukti lydytą sviestą į sveikatai palankią mitybą, turėtų tą daryti saikingai.
Specialistė akcentuoja, jog nepaisant „ghi“ sviesto maistinių naudų, jo vartojant per daug gali būti padarytas neigiamas poveikis širdies sveikatai bei atsirasti kitų nepageidaujamų veiksnių, susijusių su kūno masės reguliavimu.
„Norintys įtraukti šį lydytą sviestą į sveikatai palankią mitybą pirmiausia turėtų žinoti, kad jis yra kaloringas - viename valgomajame šaukšte yra maždaug 112 kalorijų.
Todėl labai svarbu kontroliuoti suvartojamo „ghi“ sviesto porcijas, kad būtų išvengta nepageidautino kalorijų pertekliaus.
Vartojant šį maisto produktą saikingai jis gali tapti vienu iš vitaminų šaltinių.
„Ghi“ svieste randami riebaluose tirpūs vitaminai A, E ir K2.
Šios maistinės medžiagos būtinos įvairioms organizmo funkcijoms, pavyzdžiui, sveikai odai, regėjimui ir kaulų būklei palaikyti.
Be to, šio sviesto smilkimo temperatūra yra aukšta (apie 232 °C), todėl jis puikiai tinka maisto kepimui ir troškinimui dideliame karštyje“, - apie lydyto sviesto naudą pasakoja dr. E.Gavelienė.
Kam reikėtų valgyti saikingiau?
Gydytoja dietologė pažymi, kad „ghi“ sviesto gamybos proceso metu pašalinama didžioji dalis laktozės ir kazeino, todėl šis maisto produktas tinka asmenims, jautriems laktozei ir kai kuriems pieno baltymams.
Vis dėlto, lydytame svieste gali likti šių medžiagų likučių, tad visiškai netoleruojantys laktozės bei alergiški pieno baltymams, turėtų vartoti „ghi“ sviestą atsargiau.
Be to, žmonės, turintys itin jautrų virškinimo traktą, taip pat gali jausti diskomfortą, įtraukę šį maisto produktą į mitybą.
„Tokiu atveju geriausia išmėginti nedidelį kiekį „ghi“ sviesto ir stebėti, kaip reaguoja organizmas.
Jei pradedamas jausti diskomfortas pilve, vertėtų apsvarstyti kitų alternatyvių maisto produktų įtraukimą į racioną, kurie pakeistų lydytą sviestą, tačiau taip pat būtų sveikatai palankūs“, - įspėja gydytoja dietologė.
Kaip tinkamai laikyti „ghi“ sviestą namų sąlygomis?
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva rekomenduoja įsigytą „ghi“ sviestą namuose laikyti taip, kad produkto nepaveiktų drėgmė bei šiluma: „Šis sviestas yra labai jautrus drėgmei, kuri gali pagreitinti gedimo procesą, todėl jos reikėtų vengti ir „ghi“ sviestą laikyti sausoje bei tamsioje vietoje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių bei šilumos šaltinių.
Taip pat užtikrinkite, kad po kiekvieno naudojimo lydyto sviesto indo dangtelis būtų gerai uždarytas.
Tiesa, būkite atsargūs naudodami šaukštus, kuriais imate „ghi“ sviestą: visada naudokite švarius ir sausus įrankius, kad į lydyto sviesto indą nepatektų drėgmės bei teršalų.“
O.Suchočeva pastebi, kad nors pirkėjai labiausiai mėgsta Lietuvos gamintojų sviestą, vis populiaresnis tampa ir „ghi“ sviestas.
„Savo asortimente turime išties platų sviesto pasirinkimą, tinkantį įvairiems pirkėjų skoniams.
Jie pamėgo ne tik įprastą sviestą, bet ir gaminius be laktozės.
Vis populiaresniu pasirinkimu tampa ir lydytas „ghi“ sviestas, kurį pirkėjai atranda skirtingų patiekalų ir saldžių kepinių gamyboje.
Be to, pastebime, kad pirkėjai vis rečiau į savo pirkinių krepšelius įsideda margariną“, - ryškiausias pardavimų tendencijas vardija komercijos operacijų vadovė.
„Pirkėjai aukštos kokybės „ghi“ sviestą gali išsirinkit atsižvelgdami į kelias pagrindines šio produkto savybes.
Pavyzdžiui, jame turėtų būti tik vienas ingredientas - tai gryni sviesto riebalai.
Taip pat šis sviestas turėtų būti sodrios, auksinės spalvos, o kambario temperatūroje jo tekstūra - švelni bei kreminė“, - primena O.
Sviesto istorija
Dažnai kalbama, kad pieno riebalai nėra labai naudingi, tačiau retas lietuvis atsisakys juodos duonos riekelės su sviestu.
Juo gardiname ir košes, padažus, dedame į kepinius.
Šiuo atveju, kaip ir daugeliu kitų, svarbu neprarasti saiko.
Pirmosios žinios apie sviestą pasirodė maždaug 2000 m. pr. m. e. ar net kiek anksčiau.
Indai vartojo lydytą karvių sviestą, aukodavo jį dievams.
Senovės graikai ir romėnai sviestą laikė vaistu, naudojo gydomaisiais ir kosmetiniais tikslais - romėnai juo gydė kosulį, žaizdas, skaudančius sąnarius ir tepė odą, plaukus, kad būtų švelnūs ir blizgėtų.
Senovės Egipte sviestu bandyta gydyti nudegimus ir akių ligas.
Vėliau Šiaurės Europoje sviestas buvo vartojamas kilus bėdų dėl regos ir nuo inkstų akmenų, o V a. jis įtrauktas į naudingų ir skanių maisto produktų sąrašą.
Įdomu tai, kad norvegų jūreiviai į tolimas keliones imdavo sviesto statinių.
Gali būti, kad jo dėdavo į patiekalus ir ruošdavo sumuštinius - lygiai taip, kaip ir mes tepame ant duonos ir bandelių.
Vienas norvegų karalius kasmet rinko mokesčius sviestu į iždą.
Sviestas minimas vedų civilizacijos himnų tekstuose, Tibeto vienuoliai iš jo gamino dievų skulptūrėles, o Anglijoje kaip turto ir vaisingumo simbolį jo įteikdavo jaunavedžiams.
Vikingai taip vertino sviestą, kad dėjo jo į mirusiųjų kapus.
XVI a. sviesto gamyba buvo laikoma moterų darbu, tačiau po pramonės revoliucijos ji perėjo į vyrų rankas: atsirado grietinėlę nuo pieno atskiriantis mechaninis pieno separatorius, tad verslininkai sviesto gamintojai į gamybą pradėjo samdyti vyrus.
Sviesto gamybos technologijos
Lietuvoje sviestas buvo gaminamas jau viduramžiais.
Iš pradžių jis buvo sukamas (mušamas) milžtuvėje plakant grietinę ranka arba šaukštu.
Vėliau atsirado prietaisai sviestui mušti - muštuviai.
Valstiečiai sviestą dažniausiai parduodavo, patys jo valgydavo tik per šventes.
Sūdyto sviesto atsargas laikydavo kubiliukuose.
Nuo XIX a. pab. sviestą pradėta gaminti pramoniniu būdu.
Iki XX a. pr. buvo išlikę ir senovinių sviesto mušimo būdų: iš rūgščios grietinės šaukštu arba samčiu ranka sviestas buvo sukamas milžtuvėje, dubenyje, iš šviežios grietinės mušamas gorčiniame (apie 3 l) butelyje.
Sumuštas sviestas būdavo išplaunamas vandeniu.
Iki XX a. vidurio šeimos dalį sviesto suvartodavo namie (ketindami ilgiau laikyti, sūdydavo ir laikydavo dažniausiai medinėse statinaitėse arba molio puodynėse), likusį parduodavo turguje, įvyniotą į augalų lapus arba skepetą, vėliau - į popierių.
Mūsų dienomis tikro sviesto sudėtis ir gamybos technologijos pagrindai išliko beveik nepakitę.
Tik grietinėlė iš pradžių išvaloma, pasterizuojama, atvėsinama ir tik tada plakama.
Mušama tol, kol sulimpa riebalų rutulėliai ir kieti grūdeliai, paskui sukratoma, kad pasišalintų kuo daugiau vandens ir pasukų, ir formuojami vientisi lakštai.
Norint pagaminti 1 kg natūralaus sviesto, reikia 25 l pieno.
O štai kitose nacionalinėse virtuvėse sviestas gaminamas pagal pačius įvairiausius receptus, į jį dedama kardamono ir rožių vandens, žalumynų, mėtų, citrinų sulčių, bazilikų, muskatų riešutų ir kalendrų, mangų ir riešutų, kiaušinių trynių, morkų, obuolių, medaus, sūrio arba česnakų.
Sviesto nauda
Didžiausia sviesto vertė - pieno riebalai, padedantys organizmui pasisavinti kalcį.
Būtent todėl sviestas yra puiki profilaktinė priemonė nuo artrito.
Šiame produkte taip pat gausu vitaminų A, E, D, PP ir B, sveikatai naudingų mikroelementų: magnio, kalcio, kalio, geležies, fosforo ir cinko.
Be to, svieste yra 150 riebalų rūgščių, būtinų normaliam mūsų organizmo funkcionavimui palaikyti, iš kurių 20 - nepakeičiamų.
Svieste taip pat gausu baltymų ir angliavandenių, o jo maistinė vertė gana didelė: 700-800 kcal 100 g.
Sviestas būtinas geram regėjimui, odos, nagų ir plaukų grožiui palaikyti, lytinių hormonų sintezei ir kraujagyslių elastingumui.
Šis produktas - puikus energijos šaltinis, todėl jį būtina įtraukti į racioną, ypač gyvenantiems šaltame klimate.
Sviestas normalizuoja virškinimą ir padeda gydyti virškinimo trakto uždegimus, taip pat odos pažeidimus, plaučių ligas (net tuberkuliozę).
Ir svarbiausia - svieste gausu oleino rūgšties, padedančios kovoti su piktybiniais augliais.
Sviestas - kaloringas, bet nepavojingas produktas.
Priaugti svorio nuo 30 g sviesto neįmanoma, o daugiau jo organizmui nė nereikia.
Atkreipkite dėmesį į prancūzus - jie labai mėgsta sviestą ir valgo jo kasdien.
Sūrio sriuba su šaukšteliu lydyto sviesto įtraukiama į meniu vos ne kasdien.
O infarkto ir nutukimo rodikliai šioje šalyje daug geresni negu dietų besilaikančioje Anglijoje.
Sviesto nauda ir žala priklauso nuo jo sudėties, tik reikia skaityti etiketes.
Ten neturėtų būti druskos, aromatizatorių, dažiklių, emulgatorių.
Natūraliame ir kokybiškame svieste nėra jokių pagalbinių komponentų.
Jo riebumas visada turi būti ne mažesnis kaip 80 proc.
Sviesto laikymas
Ne visi žino, kad saulės šviesoje sviestas oksiduojasi, praranda vitaminus ir vertingas savybes, pagelsta ir įgauna nemalonų kvapą.
Būtent dėl to niekada nepirkite sviesto, susukto į popierių arba plėvelę.
Tokį produktą jau vargu ar galima laikyti palankiu sveikatai.
Pakuotės kokybė ne mažiau svarbi kaip ir produkto sudėtis.
Neperdėkite sviesto į sviestinę, ypač stiklinę.
Jis puikiausiai laikosi originalioje pakuotėje.
Beje, senovėje sviestą susukdavo į vandenyje, sumaišytame su vyno actu, sumirkytą skepetą arba apsukdavo kopūstų lapais.
Sviestas kulinarijoje
Su sviestu galima pagaminti gausybę skanių patiekalų: košių, sriubų, daržovių troškinių, mėsos ir žuvies užkandžių, apkepų, padažų, kepinių ir desertų.
Kepiniams geriausiai tinka 82,5 proc. riebumo sviestas.
Tešla išeina švelni, puri, tirpstanti burnoje ir labai skani.
Senais laikais sviestas buvo laikomas labai brangiu produktu, leisti sau jį vartoti galėjo tik pasiturintys žmonės.
Dabar sviesto nusipirkti gali visi, tad kyla pagunda suvalgyti daugiau, negu reikia.
Beje, minimali sviesto paros norma vaikams iki 7 metų - 5-10 g, kitiems - 20-30 g.
Įdomūs faktai apie sviestą
- Anksčiau buvo manoma, kad sviesto skonis priklauso nuo to, kokią žolę ėda karvė ir kokiose pievose ganosi.
- Sviestas karštą dieną netirps, jeigu sviestinę apsuksite skepeta, sumirkyta sūdytu vandeniu.
- Kad sviestas nedegtų kepant jame pyragėlius, į jį reikia įdėti žalios bulvės gabalėlį.