Duona - tai vienas iš seniausių ir pagrindinių žmonių maisto gaminių. Lietuvoje duona vartojama nuo pirmųjų amžių.
Duonos gaminius vartotojai valgo kiekvieną dieną. Parduotuvėse duonos gaminių asortimentas pakankamai didelis, tad nesunkiai galime išsirinkti ir nusipirkti mums norimą ir patinkamą duonos produktą. Kai yra paklausa, yra ir pasiūla, todėl parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairios jų gausybės.
Savo gaminius kepyklos labai plačiai reklamuoja per televiziją, spaudą, radiją, taip pritraukdamos vis naujus ir naujus vartotojus.
Rinka - tai visuma esamų ir potencialių pirkėjų, siekiančių patenkinti savo poreikius pakeičiant ką nors vertinga su prekes ar paslaugas siūlančiais pardavėjais. Duonos gaminių rinka šiuo metu pakankamai didelė, nes prekybos vietose gamintojai siūlo įvairiausių duonos rūšių (su priedais ir be priedų), supjaustyta riekelėmis ir nesupjaustyta.
Duonos gaminiai fasuojami į politeleninius maišelius, taip pat pardavinėjami ne tik didžiuosiuose prekybos centruose ar turguje, bet ir mažose parduotuvėse, miesto ir kaimo vietovėse. Tai kasdieninė mūsų prekė, kurią mes perkame ir naudojame kiekvieną dieną.
Lietuvos duonos ir pyrago gaminių rinka per pastaruosius dvejus metus išsaugojo stabilumą, tačiau labai paįvairėjo gaminiais, iš jų ir netradiciniais - armėnišku lavašu, itališka, prancūziška, meksikietiška bei kitokia egzotiška kitų tautų duona.
Nors pastebima tendencija, kad duonos suvartojimas kiek mažėja, nes atsiranda vis daugiau jos pakaitalų, arba jos vartojimas mažėja dėl skelbiamos reklamos apie svorio reguliavimą, tradicinis lietuvis per metus sunaudoja maždaug tą patį kiekį duonos - apie 59-60 kg. Mažėja juodos duonos suvartojimas, tačiau auga baltos duonos ir batonų gaminių.
Šiuo metu atsirado daug privačių mažų kepėjų ir konditerijos gamintojų, tačiau tradiciniai didesni duonos kepėjai išliko tie patys. Lietuvoje yra keli šimtai kepėjų, bet maži neužima net pusės rinkos ir bet kokiu atveju, jei užsidarytų didelės kepyklos, nėra pajėgūs patenkinti vartotojų poreikių.
Lietuvos Respublikos gyventojas duonos ir jos gaminių suvartoja žymiai daugiau negu išsivysčiusiose šalyse, kur gyvenimo lygis aukštesnis ir duonos vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja 1,5 - 2 kartus mažiau. Pastebima tendencija, kad ir Lietuvoje, augant pragyvenimo lygiui, duonos suvartojimas mažėja. Tačiau ji vis tiek tradiciškai išlieka pagrindiniu lietuvių maistu.
Duonos suvartojimas kiek mažėja, nes atsiranda vis daugiau jos pakaitalų, arba jos vartojimas mažėja dėl skelbiamos reklamos apie svorio reguliavimą, tradicinis lietuvis per metus sunaudoja maždaug tą patį kiekį duonos - apie 59-60 kg. Mažėja juodos duonos suvartojimas, tačiau auga baltos duonos ir batonų gaminių.
Duonos gaminių rinka segmentuojama pagal 4 požymius:
- Geografinis segmentavimas
- Demografinis segmentavimas
- Psichografinis segmentavimas
- Segmentavimas pagal vartotojų elgseną
Geografinis Segmentavimas
Segmentavimas pagal geografinį požymį remiasi rinkos suskaidymu pagal geografinius vienetus: rajonus, miestus bei kaimus. Rajoninės geografinės charakteristikos apima rajono išdėstymą, gyventojų skaičių ir tankumą. Rajono išsidėstymas gali rodyti gyventojų pajamų, kultūros, socialinių vertybių ir veiksmų skirtumus.
Vartotojai į grupes skirstomi pagal tam tikrą geografinį požymį.
Demografinis Segmentavimas
Segmentavimas pagal demografinį požymį remiasi rinkos skaidymu pagal: žmonių amžių, lytį, šeimos dydį, šeimos gyvenimo ciklo etapą, jų užsiėmimą ir išsilavinimą, šeimos pajamas, religiją, rasę, tautybę ir pan. Vartotojus galima suskirstyti į keletą grupių pagal amžių: vaikai, paaugliai, suaugę ir pencijinio amžiaus.
Psichografinis Segmentavimas
Segmentavimas pagal psichografinį požymį tinka tada, kai vartotojai skirstomi į grupes pagal jų priklausymą visuomenės klasei, gyvenimo būdą bei asmenybės tipą. Dažniausiai skiriamos šios visuomenės klasės: viršutinė, vidurinė ir apatinė.
Segmentavimas Pagal Vartotojų Elgseną
Tai individo veiksmai, susiję su prekės įsigijimu bei vartojimu ir apimantys jo poelgius nuo problemos, kurią gali išspręsti prekės įsigijimas, atsiradimo iki reakcijos į jau įsigytą prekę.
Rinką galima padalyti į segmentus, atsižvelgiant į motyvus, skatinančius vartotojus pirkti.
Svarbiausias įmonės valdymo principas - būti arčiau vartotojo. Konkurentų pirkimo sprendimą vartotojas priima esant tokioms sąlygoms:
- Egzistuoja du ar daugiau alternatyvių pasirinkimų.
- Vartotojui siekiant tam tikrų tikslų, alternatyvos pasirinkimą palengvina vertiniai kriterijai.
- Informacijos apie prekę ar paslaugą ieškojimas.
Kiekvienai įmonei prekiaujančiai duonos gaminiais būtina suprasti, kaip vartotojai reaguos į skirtingas prekės savybes, jos kainą; kokių marketingo priemonių reikia imtis, siekiant parduoti kuo daugiau duonos gaminių. Ir galiausiai, nustatyti ryšį tarp marketingo priemonių ir vartotojo reakcijos.
Pirkėjo sprendimų procesas gali kisti priklausomai nuo prekės pobūdžio. Vienoks šis poreikis perkant kasdieninio naudojimo prekes, kitoks - perkant brangias.
Poreikis susiformuoja veikiant vidiniams ir išoriniams veiksniams. Kuo didesnis, intensyvesnis poreikis, tuo stipresnis noras jį patenkinti. Poreikio suformavimo etapas marketingo specialistui labai svarbus, žinant vartotojo poreikius duonai, galima gaminti tokią duoną kokią labiausiai perka vartotojas.
Jei duonos gaminių poreikis pakankamai intensyvus, o prekė geros kokybės ir prieinama visiems vartotojams, tai greičiausiai vartotojas jį iš karto patenkins. Pvz: alkanas žmogus užėjęs į parduotuvę, eis į duonos gaminių skyrių, nes pagal kainos ir kiekio santykį jis sočiausiai bus pavalgęs, nei pirkdamas kitą produktą už tokią pat sumą kokią sumokėjo pirkdamas duoną.
Vartotojas informaciją apie duonos gaminius gali įvertinti labai greitai tik paskaitęs informaciją ant pakuotės. Taip pat pirkėjo pasirinkimui turi įtakos ir pati įmonė, pardavėjų kvalifikacija, prekių įpakavimas, prekės kaina.